Senos pamirštos tiesos

grįžti į „Efektyvumo link

Diskusija internete? Ar tikrai?

Internete užkandėlės sudėliotos, staltiesės vis dar pobaltės, vynas jau pilstomas, prasidės tikra diskusija apie autorines teises. Tikrai tikrai.

The east wall of Doune Castle, where the openi...

Image via Wikipedia

Prašau atleisti už sarkazmą, bet jį sulaikyti išties sunku. Tai jau kuris laikas yra nebe diskusija, nes, kol galėjo, viena pusė į diskusijas elementariai nesileido. Tačiau nepanašu, kad į bėdą pakliuvusi pusė tai suprastų. Šiuo rašiniu tikiuosi jiems tai priminti. Dėl tos pačios priežasties (bent jau aš taip įsivaizduoju) Andrius Mamontovas su kompanija ir kuria „Natą“. Nes baigėsi kantrybė — diskusija juk taip ir neprasidėjo.

Realus vaizdelis daug panašesnis į „Monty Python and the Holy Grail“ siužetą apie raganų medžioklę. Milžiniškas pramogų industrijos gargaras sučiuptas už visų minkštų vietų ir desperatiškai klykia, kad nesąs ragana. Juos sučiupusi nebūtinai intelektualiausia, nebūtinai susivokusi ir nebūtinai moraliai skrupulinga publika bando rėkimu nuspręsti raganos likimą. Nes baigėsi kantrybė — diskusija taip ir neprasidėjo.

Kodėl baigėsi? Nes paaiškėjo, kad pilki pilki biurokratai pilkais pilkais kostiumais jau kuris laikas tyliai tyliai tarėsi, kaip čia pažaboti tuos prakeiktus paauglius ir jų internetus. Kol susitarimai vyko, prakeikti paaugliai gavo balsavimo teisę, dalis įgavo dalinį abejotinos kokybės išsilavinimą (kuris bet kuriuo atveju smegenų nespaudžia taip, kaip ilgametė patirtis lobistų koridoriuose ir teisinės kalbos sklidinuose lapuose). Ir jiems nepatiko tonas, kuriuo su jais pilki pilki biurokratai pamėgino kalbėti.

Žinoma, mūsų vietinė industrija akimirksniu atliko manevrą, kurį atlieka bet kada, kai jiems gręsia bent menkiausias nepatogumas. Pasiima vargšą, apskurusį, lengvai nuo savos veiklos nubaidomą, šešioliką vaikų išmaitinti turintį Beveidį Kūrėją… ir panaudoja jį kaip skydą. „Aš mirsiu — mirs ir Kūrėjas“. Nes Kūrėjui, tebūnie jis mokslininkas, menininkas ar muzikantas, reikalinga priežiūra ir rūpestis — jie juk „neturi vadybinių įgūdžių, na, bent jau dauguma tai tikrai“…

Beveidžio kūrėjo įgūdžiai ir galimybės

Autorių teisių eroje turbūt nei vienas rašytojas nepradėjo nuo pragyvenimo iš parduotų romanų. Kai kurie buvo akademikai, kiti — publicistai, kiti mokslininkai… Tam, kad galėtų išleisti savo pirmąjį romaną, jiems reikėdavo patikti leidėjui, kas nėra taip jau lengva. Patikimas turėjo ir savo kainą. Valdant tam tikriems režimams, ši kaina labai staigiai šoktelėdavo, o rizika išaugdavo, nes mokėti tekdavo ir už nepatikimą. Nekalbu apie muzikantus — „ei, nigeri (angl. nigger), sėsk ir grok“, kadaise buvo pasakyta Robertui Johnsonui. Nemanau, kad jis gavo bent skatiką už tai, kad sukūrė bliuzą1.

Robert Johnson's studio portrait, circa 1935—o...

Image via Wikipedia

Kodėl? Nes įrašus kontroliavo įrašų studijų savininkai, kuriems nigeris nebuvo žmogus. Jei Robertas Johnsonas taip ir nesuprato, kokią finansinę naudą įrašas gali atnešti, kiti turėjo būti nigeriais žinodami iš anksto. Nori užsidirbti — turi įsirašyti. Tai buvo butelio kaklelis visoje sistemoje — įrašų studija buvo sunkiai įsivaizduojamo dydžio investicija. Kontroliuojantys įrašus tokiu būdu kontroliavo (o tiksliau, turėjo arba nusipirkdavo) radijo stotis, kurios surinkdavo koncertų sales bei parduodavo įrašus, kas nešė pinigus. Tik ne autoriui.

Tokios meto realijos keitėsi, kuomet kai kurie autoriai (pavyzdžiui, Ray Charles) nuspręsdavo parodyti, kad jų taip lengvai neišdulkinsi. Vienas po kito atskiri atlikėjai, pinganti įrašų studijos kaina ir padidėjusi konkurencija privertė įrašų studijas elgtis su atlikėjais (bent jau didžiaisiais) kaip su žmonėmis. Jauniems muzikantams, žinoma, tai negaliojo. Iki pat XXI amžiaus pradžios visi jauni muzikantai buvo priklausomi nuo žmonių su priėjimu prie įrašų studijos ir plokštelių, kasečių ar kompaktinių diskų leidybos.

O šiandien?

Tai, ką sakau šiandien, buvo pasakyta daugybę kartų „Napster“ skandalo metu. Tačiau tuomet tai tebuvo svaičiojimai. Šiandien tai yra realybė. Sistemai teks derintis prie jos. O realybė yra tokia: jei reklama dar turi minimalią paklausą, įrašų studijos mainstream muzikai yra atgyvena2, nebereikalingas statinys. Muzikos įrašo kaina smuko iki vos vidutinį lietuvišką atlyginimą gaunančio žmogaus kišenės. Leidybos tiražas neribotas.

Dėl to rinka sprogo. Muzikos yra tiek daug, kad akys raibsta. Konkurencija milžiniška. Pinigus lengviausia uždirbti gyvai grojantiems atlikėjams. Pinigai tikrai nemilžiniški. Tačiau būdų, kaip ir internetu platinamą produkciją paversti pinigais, didėja ne dienomis, o valandomis. O naujam atlikėjui atsiveria viso pasaulio ausys vos per porą socialinių tinklų. Lygiai, kaip internetas yra naujovė atlikėjui, tokia pati naujovė jis yra ir senosios kartos vadybininkams ir prodiuseriams. Jie faktiškai nebeturi jokio pranašumo prieš patį atlikėją.

Tas pat galioja ir knygoms. Pamažu informacijos srautas keičia kryptis — ne autoriai žvelgia į leidyklas, o leidyklos pamažu ima sekti autorius. Internete. Nes nauja karta autorių, labai tikėtina, save leis patys. Galbūt paprašys draugų ar pažįstamų, kad pataisytų kalbą. Sumokės maketuotojui už viršelį. Iliustracijas pieš patys, kaip Tuvė Janson. Per mėnesį laiko susipažins su nemokama programa, kuri pavers jų tekstą bet kokiu gražiu elektroniniu formatu. Ir keliaus ieškoti savo auditorijos.

Timeline of file sharing
Image via Wikipedia

Ne visas pramogų pasaulio gargaras braška per visas siūles. Jis pakankamai didelis, kad kai kurios dalys išliktų. Pavyzdžiui, didžiojo kino industrija bėga dešimčia metų technologijų priekyje — tiek kino kūrimo, tiek kino salių. Retas mūsų kada nors galės namie išgauti tokį gerą garsą tokiame dideliame ekrane, tad ši pramoga nesvyruoja, veikiau — auga. Retas kuris kūrėjas gaus priėjimą prie tokios technologijos, kokią sukuria ir įgyvendina Holivude. Tad jie gali atsipūsti ir jungtis prie traukinio žmonių, parduodančių savo produkciją filmų peržiūros svetainėms.

Tačiau dalis gargaro šiandien miršta. Vienintelis gyvybės siūlas — autorių teisės. Kurias jie turi dar iš tų laikų, kuomet galėjo versti autorius šokti pagal savo teisininkų dūdelę. Todėl jos ginamos taip aktyviai ir taip bukai. Taip, žmonės neteks darbų. Taip, labai gaila tų žmonių, tačiau jiems teks susigalvoti kokios nors visuomenei naudingos veiklos. Jau šiandien.


1 Taip, suprantu, kad teiginys nėra visiškai teisingas, tačiau jame teisybės yra daugiau nei melo, todėl nuobodžius paaiškinimus praleidžiu ir pusiau patenkinamą pasiaiškinimą iškeliu į išnašą.

2 Žinau, išskyrus specifinius atvejus, kuomet reikia įrašyti, pavyzdžiui, orkestrus, bet esmę pagaunate.

4 thoughts on “Senos pamirštos tiesos”

  1. Štai čia ir susiduriame su klausimu, kurį iškėlė ponas Mindaugas Kiškis, rašantis teisinėmis temomis: autoriai neturi teisės administruoti savo kūrinių. Tokią teisę gauna tik juridinės (kolektyvinės) administravimo kontoros. Kitaip tariant, turtinių autorių teisių realizacija yra apribota įstatymais, tas teises prievartiniu būdu perduodant tarpininkams.

    http://kiskis.eu/post/18395073619/individualus-autoriu-teisiu-ir-gretutiniu-teisiu

    • Taip, skaičiau tą straipsnį. Labai geras straipsnis, parodantis mūsų teisinės sistemos bukumą šiuo klausimu. Tiesa, tai nėra klausimas, tai yra išvada savaime. Su autorių teisėmis taip elgtis negalima, tai prasilenkia netgi su kaikurių teisininkų pripažįstamu sveiku protu. Vadinasi, įstatymas turi keistis. Ir čia diskusijos negali būti jokios, kaip negalėjo būti diskusijos dėl ACTA nesąmonių.

  2. Mindaugas said:

    Gerai pastebėjot dėl Beveidžio Kūrėjo. Jau kuris laikas bado akis, kad kūrėjus industrija naudoja panašiai, kaip būna naudojami vaikai – “O kas pagalvos apie vaikus?..” Diskusija yra apie autorių teisių turėtojus, tačiau vis nukreipiama į autorius ir taip iškreipiama.

    http://en.wikipedia.org/wiki/Children's_interests_(rhetoric)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s