Lietuviška verslo filosofija

grįžti į „Trumpai apie MMA

Kaip minėjau, Rokiškis rašo: „Žinios ir kvalifikacija – [sic] taip pat darbo įrankis.“ Bėda yra ne čia. Rokiškis tęsia absurdišku teiginiu „Jokiai įmonei nereikia idiotų, bet visos įmonės moka daug tiems, kas gerai ir kvalifikuotai dirba“, kas mūsų, vietinės gamybos verslininkų kontekste, yra visiškas vientisas nepagydomas melas, o teiginys yra paremtas tradicijas turinčio kapitalizmo bastiono statistika.

Na gerai, galbūt perlenkiu. „Jokiai įmonei nereikia idiotų“ galioja ir Lietuvoje. Pateiksiu požiūrio pavyzdį. Radau po jau minėtu Rokiškio straipsniu:

Aukštosios mokyklos absolventas neturi praktiškai jokių žinių (išskyrus tam tikras specialybes), kurias galėtų praktiškai pritaikyti darbe. Vadinasi, darbdaviui jį reikėtų mokyti nuo 0. Tad kodėl darbdaviui reikėtų priimti būtent jį, o ne BET KOKĮ žmogų, su IQ >100? Antras dalykas, tai be patirties toks žmogus pridėtinės vertės nesukuria net už tą minimumą. Taigi daugeliu atveju, priimdama ką tik baigusį universitetą jaunuolį, įmonė eina į minusą, arba geriausiu atveju – ant nulio.

http://playbillsvspayingbills.com/ 2009/10/08/speaking-with-idiots-an-experts-guide-guest-post/

Na, pasakysiu tiek: nereikėtų imti žmonių su IQ > 100, nes jis tada daugiau nei du kartus viršys citatos autoriaus. Be to, minėtasis citatos autorius nesugebės įvardinti skaičiaus virš 100, mat tai padaryti reikės išmokti sudėtinius skaitvardžius, bet ne tuos paprastus (dvidešimt vienas), o tuos neįmanomus (šimtas dvidešimt vienas). Akivaizdu, kad žmogus, niekada neviešėjęs aukštojoje mokykloje, negali suprasti, ką jis iš ten gauna. Turiu nuvilti: iš aukštosios neišeina robotukai, sukurti jūsų ir tik jūsų verslui. Tam jums reikia profkių (dabar jos turi mandrų pavadinimų –  išsirinkit patys) absolventų, kurių intelektas panašesnis į jūsų pačių. Jie išeis su praktinių žinių krūva, tad galės jums vergauti ilgai ir laimingai. Kita vertus, aktyvesnis ir geresniais nei vidutiniais balais baigęs aukštosios mokyklos absolventas visas užduotis, kurias atliekate jūs, greitai galės atlikti geriau ir našiau nei Jūs pats – nes jūs esate idiotas, o geras aukštosios absolventas paprastai ne.

Beje, labai puikiai toks požiūris atsiskleidžia per praktikas. Kai studentas, kurį priėmus reikia „mokyti nuo 0“, per kelis mėnesius praktikos išnaudojamas kaip 2 etatais dirbantis darbuotojas. Kažkodėl tuo metu niekas nesiima jų mokyti, o tik išleidžia du savo darbuotojus nemokamų atostogų. O kai prireikia iš savo kišenės mokėti atlyginimą, tada jau ir darbuotojai negeri. Žinoma, kur tau bus geri, kai verslo perspektyva nutiesta kaip platus ir aiškus greitkelis. Gaila, kad tik iki savaitės galo…

Moving On

Image by K. Sawyer Photography via Flickr

Nepaisant tokio darbdavių požiūrio, be aukštojo išsilavinimo darbuotojų niekas neieško. Kai jų ir taip per daug, tada jau prasideda „juos reikia mokyti nuo 0“. Melas! Ir patys verslininkai žino, kad melas. Aktyvių pardavimų vadybininko darbo dirbti ėjau su diplomu prikaltu prie krūtinės, kad tik nepražiopsotų. Tiems, kurie nesusidūrė: aktyvių pardavimų vadybininkas pardavinėja daiktus telefonu žmonėms, kurie niekada jam nesuteikė jokio pagrindo tikėtis, kad jiems to daikto reikia. Labai geras pavyzdys yra kelionių pardavinėjimas telefonu. Gerai permąstykite pastarąjį sakinį… Kaip gerai, kad iš filosofijos įvado universitete gavau gerą pažymį. Kitaip su tokiu darbu niekaip nesusidoročiau.

Ar yra su kuo palyginti? Žinoma, yra. Būtent todėl „lietuviški“ verslai ir žlugs su trenksmu. Daug moka užsienio investuotojai, kurie tokiu būdu be menkiausios problemos suformuoja puikias darbuotojų komandas. O mūsiškių verslininkų pasamdytiems darbuotojams po kelerių metų darbo reikia prašyti atlyginimo pakėlimo ir tai – motyvuojant būsimu naujagimiu… Mūsų mokslininkai gauna grašius turėdami ir profesoriaus vardą, nekalbant jau apie mokslų daktarus, kurie išvis chuj kam reikalingi. Tokie tik orą eikvoja. Bet – juos sėkmingai nusileechina užsienio universitetai ir privačios kompanijos. Tiesa, sveikai moka valstybinės „įstaigos“. Privatininkams iš jų mokytis ir mokytis požiūrio į savo darbuotoją. Žinoma, ir pastarosios ne be nuodėmės – matyt, reikėtų pasimokyti efektyvaus darbo organizavimo.

Education vs Experience

Image by gtalan via Flickr

Sakysite, suabsoliutini, šmiki, briedą kalbi. Na, ir gerai – suabsoliutinu. Tačiau briedo nekalbu. Problema ginčuose dėl MMA mažinimo yra ne pats MMA. Tai yra elementarus darbdavių nuostolių dengimas darbuotojų sąskaita. Tai yra vienintelis būdas, kaip organizuojamas verslas Lietuvoje. Bent jau didžioji dalis. Puikus to pavyzdys – mama Maxima. Tačiau tokių yra ir daugiau. Tai yra nesveika verslo baimė, įdiegta metų, kai už „spekuliaciją“ buvo baudžiama. Tad labai labai stengiamasi, kad verslas neišsiplėstų per daug. Nes tada jau bus spekuliacija.

Ne taip seniai girdėjau šposą. Kažkodėl kai kuriuose kabakuose bičiuliai nė su žiburiu neranda cigarečių. Filosofija, paklausus buvo išdėstyta taip: „Uždirbu nuo pakelio labai mažai, todėl tuos 800 lt, kurių reikia licencijai, ir taip rasiu, kur padėti“. Todėl žmonės turi iš to baro lakstyti į Mamą Maximą nusipirkti cigarečių. Svarbu, kad ne patys savininkai, toks jausmas. Tad jei jau taip suprantamas klientas, tada kaip suprantamas darbuotojas ? „Reikia mokyti nuo 0“. Manau, kad verslininkai, taip drąsiai tituluojantys save ekonomikos titanais ir kariais už žmonijos ateitį, turėtų įsivesti bent šiokius tokius standartus. Tie, kurie tų sveiko proto standartų neatitiks, galės sėkmingai eiti užsipisti.

Tebūnie tai nedidelė pastaba iš darbuotojų barikadų pusės.

6 thoughts on “Lietuviška verslo filosofija”

  1. ojej, koks elitistinis požiūris į ‘nemokytus’, aciprašykit greit!

    kartais gudrūs gali suprast, mažumėlę pabendravę su absolventais, kad nebūtina gaišt laiko aukštojoj. vykdžiau personalo atranką tarptautinėje “kelių raidžių” kompanijoje kurį laiką, ir niekada nekreipiau dėmesio į išsilavinimą, nes nedėžutinio mąstymo gabumai ne diplomų nusakomi. ir ką, puikiai dirba.

    dirbu kolektyve, kuriame ir phd nemažai, ir ‘nemokytų’ nemažai, ir nieko, sėdi kartu, nesipeša, gerklių nekandžioja, gal net reikalingi vieni kitiems. ar aš išnaudojamas ar ne, palikite spręsti man, ačiū🙂

    o ar tikrai lietuviška aukštoji išmoko lanksčiai mąstyt, ar lanksčiai praslyst su minimaliu reikalingu rezultatu, čia jau klausimas. jau kažkur kitam komentare rašiau apie tai, berods🙂

    • Kaip ir praeitam komentare, tik paryškinsiu, kad kalbu apie „aktyvesnius, geresniais nei vidutiniais balais baigusius“, kitaip, „gerus absolventus“. Kitaip tariant, tuos 5%, apie kuriuos kalbėjau ir anuose komentaruose. Jie į tuos procentus patenka ne lanksčiai praslysdami. Kalbu taipogi apie didelę masę lietuviškų verslų ir džiaugiuosi, kad atsiranda ir netokių, geresnių kolektyvų, tačiau tamstos bio rodo, kad lietuviški verslai Jums tolokai praeityje… Tad šiuo straipsniu net ir nesitaikiau į Tamstos darbo patirtį.
      Už elitistinį požiūrį atsiprašinėti net neketinu, kaip ir jo neigti. Esu šventai įsitikinęs, kad procentais skaičiuojant, universitetai pirmauja be konkurencijos žmonių, gebančių puikiai protauti, kiekiu vienoje vietoje. Esu šventai įsitikinęs, kad universitetai sukuria geriausią aplinką intelektiniams gebėjimams skleistis ir tobulėti. Taipogi esu įsitikinęs, kad (bent jau mūsuose) universitetai nebūtinai yra praktinių žinių kalvė. O kur yra, iš ten lietuviškas verslas (didžioji jo masė, vėlgi) specialistų neįpirks.

  2. ezengas said:

    Nelabai supratau, apie ką šitas “najiezdas”, netgi tikslinga šitą rašliavėlę būtų pavadint tryda. Aišku, būčiau baigęs aukštąjį mokslą, gal tada ir suprasčiau. O jei rimtai, tai galiu papasakot apie KTU informatikus, su kuo jie valgomi ir kokia iš jų nauda. O naudos jokios, absoliučiai. Vienas mano draugų metė studijas įpusėjus pirmam semestrui argumentuodamas: “naxer man Word’as ir Excel’is kaip disciplina, jei aš atėjau iš KTU gimnazijos ir tai seniai moku paliubomu?” Nežinau tiksliai, kaip su programeriais reikalai, bet vienas pažįstamas aria Sonex už juokingus pusantro tūkstančio(čia autoriui, kuris piktinasi, kai žmonės nemoka skaičių raidėmis išreikšti) su intencija, kad “aš čia gausiu daxuje patirties”. Kas čia blet do patirtis kažkokioj šūdų kompanijoj, kuri priklauso tiem patiem KTU dėstytojams,kai tokią patirtį turėtum atsinešt iš univero? O šiaip, reziume toks: dirbu keletą metų vienoj kompanijoj JAV(dirbu iš namų ir dirbu kada noriu), esu nieko nebaigęs ir pakolkas neplanuoju baigt, nes nematau jokios prasmės kišti pinigus į tuščią fanaberiją, kuri Lietuvoje vadinama aukštuoju mokslu.

    • Vargšas tavo pažįstamas. Ir gudrus tavo draugas. Gerai, kad tu irgi nieko nebaigei. Dar po to imtum teksto kokią pagrindinę mintį suprasti, ar dar kokius šūdus, kurių daxuje niekam nereikia.
      Pyzė, kokia įdomi tavo nuomonė. Dar apie pedagoginio biologus papasakok, kurie meta mokslą dėl bananų skynimo Norvegijoj. Dievulėliau, kaip gerai, be tavo nuomonės šitas blogas būtų subliuškęs kaip balionas.
      Šiaip reziume toks: jei dirbi JAV ir esi nieko nebaigęs, geriau nepasakok apie darbą ir aukštąjį mokslą Lietuvoje žmonėms, kurie dirba Lietuvoj ir yra čia baigę aukštąjį mokslą.

      • Žodžiu, siūlome enzengui į Lietuvą jei grįš, tai tik pirmiausiai kur nors tegu pasimoko, nes čia tokiam bemoksliui ne vieta. NE VIETA!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s