Ironija ir Kinijos proletariatas

grįžti į „Kelios pastabos: Kinijos paradoksas

Minėjau Fukujamą. Mintis tokia: jei manysime, jog liberalioji demokratija yra istorijos pabaiga, tuomet neįtikėtinai atrodo idėja, kad istorijos pabaigos nepasiekusi valstybė galėtų dominuoti pasaulyje, kuriame istorijos pabaiga jau pasiekta. Žinoma, faktai prieš mane. Tačiau ar visi?

The Economist (June 25 – July 1) rašo:

In the past 15 years the middle classes have supported the party because of what it has done for them. Its rule has produced incredible economic progress, asserted China’s rightful role as a global power and, crucially, kept the country from falling back into the chaos that plagued it during so much of the 20th century. (p. 14)

Regis, Kinijos komunistų partijai reikėtų paploti. Ekonomikoje ji to nusipelnė, tačiau, ar galime kalbėti apie rinkos ekonomiką be demokratiškos pilietinės visuomenės? Bent jau man toks klausimas atrodo gana natūralus. Panašu, kad turi jis ir pagrindo. Čia derėtų atkreipti dėmesį į terminą „middle class“ pateiktoje iškarpoje. Pastaroji rėmė KKP, tam tikra prasme, mainais už spartų ekonomikos augimą. Tačiau jis tęstis negali ir, panašu, neketina. Užsienio investicijos ir neįtikėtinų apimčių eksportas negali ilgam atpirkti neefektyvaus valstybės turtą ryte ryjančio valstybinio sektoriaus.

Galbūt viskas vyks atvirkščiai?..

Vidurinioji klasė, kamuojama demografinių problemų (daug pensininkų, mažai dirbančiųjų), ėmus lėtėti ekonomikai, taipogi praras dalį gyvenimo komforto. Palaikyti jų pasitenkinimą valstybei vėl kainuos – kaina ekonomikai lėtėjant kils dar labiau. Demografinės problemos Kinijai – ne naujiena. Nereikia žvelgti net labai toli (nors galima būtų prisiminti Čingishano mongolų invaziją, tariamai kainavusią milijonus gyvybių), kad prisimintume Didijį Šuolį bei vieno vaiko politiką. Dabar ši amžina bėda gali atsisukti prieš valdančiąją partiją.

Valstybinis sektorius negali išlaikyti tokio didelio kiekio žmonių. Tokioje milžiniškoje populiacijoje, dar neatsigaunančioje po vieno vaiko politikos padarinių, tai yra neįmanoma. Tad valstybė bus priversta judėti viena iš dviejų krypčių. Viena jų – suteikti daugiau politinių ir ekonominių laisvių viduriniąjai klasei, kas reikš to paties suteikimą ir visoms likusioms. Kas iš esmės ves prie daugiapartinės sistemos ir komunistinės sistemos griuvimo. Tiesa, šis nebūtinai turės būti toks triukšmingas, kaip prieš tai buvęs. Kitas kelias – militarizuotos, totalitarinės valstybės kryptis. Ši atrodo paprastesnė, nes tuomet valstybė save galės išlaikyti žmonių sąskaita. Tačiau tuomet bus artėjama prie Šiaurės Korėjos modelio, o kaip jis vystėsi dešimtmečiais, manau, priminti nereikia.

Tad vietoje ši valstybė užsistovėti negalės. Ji tikrai netaps rimta pasaulio lydere būdama totalitarine despotija. Galbūt turėsime demokratinę Kiniją? Bet kokiu atveju, ironiška yra štai kas. Komunistinė mintis, vedusi prie buržuazijos sunaikinimo, buvo priversta ją „atkurti“ praėjusio amžiaus pabaigoje. Dabar, norėdama vaidinti tokį milžinišką vaidmenį pasaulyje, KKP, panašu, turės pasiduoti savo sukurtam monstrui. Proletariato gynėjai tampa smulkiosios buržuazijos nuotaikų įkaitais. Išties, juokinga…

5 thoughts on “Ironija ir Kinijos proletariatas”

  1. Klaida gal tavo tame, kad kitai civilizacijai bandai pritempti Vakarų civilizacijos normas?
    Kinų civilizacija su savo normomis tampa pasaulio lydere ir į tai reikia žiūrėti ramiai susitaikius su neišvengiamu.
    Bet kokie išmintijmai, kad kinai tuoj tuoj žlugs primena pokario radiją iš anapus.

    • Pridėkime atskirtį – tik ekonomikoje Kinija išsiveržusi į viršų. Tačiau ne IT, nanotechnologijų ar dar kokioje nors progresyvioje srityje, ne aukštąjame moksle ar mokslo pasiekimuose. Ji yra išsiveržusi šūdinos ir dėl to pigios produkcijos gamyboje. Darbo našumas vienam žmogui niekinis, tad susidūrus su rimtomis demografinėmis problemomis (o ne kažkokia tai emigracija) kils rimtų ekonominių sunkumų. O jų kils. Nebent magiškai Kinija sugebėtų modernizuotis (ne rusišku pavyzdžiu) ir padidinti darbo našumą. Tačiau tokiam staigiam šuoliui tokiu dideliu mastu ji, ko gero, neturi išteklių. Tad ekonomika lėtės neišvengiamai. Kinija bus priversta reformuotis. Reformos galimos dvejopos – arba atgal į Tianmenio aikštės bajerių katilą, arba daugiau politinės laisvės. Nori nenori, viskas veda link liberaliosios ekonomikos ir demokratijos valdymo modelio – kitos išeities nėra ir negali būti. Nes Tianmenio aikštės bajeriai negali būti ir nebus priimti kaip norma ar, juo labiau, sektinas pavyzdys. Tad toje pusėje JAV dominavimo kelias Kinijai užkirstas.

  2. Aušra Maldeikienė said:

    Puiki citata Kinija “it žmogus su kruvinu peiliu rankoje, užtiktas žmogžudystės vietoje – bėda ta, kad auka buvo nušauta”. Iškelsiu į savo paskaitos apie Kiniją pradžiai. Diskusijoms — kas yra peilis, ką nušovė, ar buvo lavonas…ets. Autorystę nurodysiu.
    Dėl Fukujamos paskutiniame 2012 metų “Foreign Affairs” sausio/vasario numeryje yra F.Fukuyamos naujas straipsnis . Ir šį kart “The Future of History”. Truputį į temą, truputį — ne. Bet perskaityti verta.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s