Drausti negalima pasigailėti

grįžti į „Alkoholį gerti sveika ir naudinga

štai dešimt draudžiamų dalykų.

Pirmieji draudimai pasaulio istorijoje pasirodė Biblijoje. Na, gerai, turbūt ne pirmi. Bet jie buvo labai geri draudimai. Nevok. Nežudyk. Nepaleistuvauk. Ir taip toliau. Labai konkretūs, tačiau ir labai abstraktūs. Išties pirmieji draudimai, ko gero, buvo draudimai pirmosios kalbėti mokėjusios motinos savo vaikui Afrikos savanoje. Neik ten! Nekišk pirštų į burną! Nebandyk spirti liūtui į pautus, nes nebegausi brūžinti kaulų vieno į kitą (aš taip įsivaizduoju pirmykščių žmonių vaikų žaidimus. Beje, draudimas spardyti liūtams į pautus tebegalioja ir šiandien). Turbūt vieni pirmųjų žodžių, kada pasakytų bet kokioje kalboje, buvo tokie draudimai. Tiesa, tuoj pat po to tarp vyrų kilo ginčas ir nuskambėjo „nešokinėk čia, a girdi, gaideli“.

Tačiau nuo tada praėjo daug laiko, ir mes tapome civilizuoti ir visaip kitaip išprusę, kitaip tariant, draudimus užrašėme ant patogesnių mediumų nei akmuo. Juos užrašyti tapo taip patogu, kad prirašėme jų tomų tomais. Draudimus, ribojimus ir grūmojimus papildė jų gerieji pusbroliai leidimai, turėję daugybę pavadinimų – privilegijos,  gleitai, dabar – licenzijos, liudijimai… Valstybės ir imperijos kūrėsi ir griuvo, o visuomenė kaip buvo hierarchizuota, taip ir liko. Nuo Afrikos savanos laikų. Tik hierarchija tapo institucionalizuota. Kūrėsi valstybės ir jų administracijos, žmonės kūrė naujas ir atrado senas valdymo formas. Ir visose tose formose turėjo galioti leidimai ir draudimai, užrašyti popieriuje, pergamente, papiruse… Tai buvo tai, kas vertė mus civilizuotais. Arba vertė civilizuotis.

Leidimų ir draudimų tapo tiek daug, kad niekas juose nebesusigaudė. Išskyrus žmones, kurie tik juose tegyveno. Jie galvojo apie leidimų ir draudimų principus, jų tarpusavio suderinamumą, taikė jiems visokiausius terminus, kurie paprastai prasidėdavo terminu lex. Geriausias jų – dura lex sed lex. Pasakymas, kad „taip, mes susimovėm ir įstatymas durnas (beje, dura šiame kontekste reiškia griežtas), bet vistiek reikia klausyti, nes įstatymai yra tai, kas daro mus civilizuotais“.

Tie patys žmonės, jei nesugalvodavo, kaip pavadinti naują principą, eidavo uždarbiauti aiškindami draudimų ir leidimų sistemą visiems kitiems. Ir ginčydavosi tarp savęs, nes nesuprasdavo, kaip galima šį draudimą šitame kontekste perskaityti taip kvailai, kaip anas, kuris man prieštarauja. Tada eidavo kalbėtis ir aiškintis, kaip draudimą patikslinti, kad nebekiltų toks pat ginčas. Nieko neišeidavo, tad jie sakydavo – surašykit, kas čia vyko, kad kiti žinotų, kaip gerai ginčytis ta tema reikia. Ir kaip nuspręsti irgi.

Tačiau dabar turime visą kategoriją žmonių, kurie kuria leidimus ir draudimus, bet jų netaiko. Jie sugalvoja juos, patys tarp savęs pasiginčija, pasikvietę tuos tikruosius leidimų ir draudimų sistemos žinovus kaip patarėjus. Tada pasikviečia vienintelius neraudonuojančius pranašus, kad suderintų ir su jais. Ir derina, ginčijasi, kol priima. Tačiau, kaip parodė tūkstančiai metų draudimų ir leidimų sistemų istorijos, niekas niekada nėra priėmęs draudimo nei leidimo, kuris nereikalautų paaiškinimo ar kurio nebūtų galima apeiti. Nepaisant to, mes vis stengiamės. O kai  kas nepavyksta, imam kaltinti asmenis, nesuprasdami, kad jie – ne Atlantas, ir dangus negriūva. Tada juos išmetam iš kūrėjų darbo ir tikimės, kad kiti padarys tai, ko dar niekam niekada nepavyko padaryti.

Tačiau kartais draudimų bukumas pribloškia net ir mane. Pirmasis šokas buvo tai, ką aš atvirai vadinau cenzūros įstatymu (tuo, savo siaubui, sukeldamas žmonėms juoką) – vadinosi jis „Nepilnamečių apsaugos nuo žalingą poveikį bla bla bla įstatymas“. Tikriausia jau pastebėjote, kad nuo „Nevok“ ir „Nežudyk“ laikų tolokai pažengėme. Tačiau sheer stupidity slypi ne pačiame įstatymo užrašyme. Durniausias yra principas, kad uždrausti galime bet ką. Šiuo atveju įstatymo iniciatoriai akivaizdžiai nežinojo, ko nori ir ką visgi nori uždrausti. Nesvarbu. Kai tik prasižiojama apie draudimų naudą, kraupi realybė žvelgia į akis ir nepritariamai purto galvą…

aš einu dulkintis su kuo nors, ką tu iš ryto vadinsi tėveliu ir paskui nebematysi niekada, bet tu nebijok – valstybė tave apsaugos nuo visos žalingos informacijos.

Esame faktiškai uždraudę vogti, tačiau rakiname namų duris. Uždraudę žudyti, tačiau vis randame ką nors nužudytą ir teisiame žudikus. Tiesa, žmonės susimetė į visuomenę tik tam, kad ką nors daryti su žudikais ir vagimis, prievartautojais ir reketininkais, tad čia pastangos suprantamos. Kažkada būta bandymų uždrausti spaudą, kalbą, tikėjimą, laisvę… Nė vienas dalykų nesuveikė. Nes draudimai buvo išgalvoti ir nereikalingi. Draudžiami buvo pamatiniai dalykai, o tą žmonės pakenčia daugiausia pusšimtį metų. Akivaizdu, kad yra dalykai, kuriuos reikia drausti (ir už juos bausti) ir dalykai, kurių liesti nevalia. Tačiau tarp jų yra didžiulė erdvė įstatymdavių durnumui reikštis.

Dabar tai – šimtaprocentis alkoholio reklamos draudimas. Jei manote, kad šimtaprocentis draudimas įmanomas, esate labai labai paklydę. Še jums švyturio reklama, čia Utenos alaus. Visą parą. Net nereikalauja patvirtinimo, ar tau 18. Ir jūtūbės LR įstatymai nepasieks. Pakenks ir taip šūdą rodančioms televizijoms, kurios gyvena iš reklamos. Rinkiminės akcijos pasidarys nuobodžios, nes alkoholio gamintojai neberems partijų. Na gerai, visi žinom, kad rems. Nes įstatymus prastūminėti vis tiek reikia. Bet – užtat rodys per teliką Švyturio „Nealkoholinio“ reklamas. Išleis Utenos girą lygiai tokiame pačiame, kaip Utenos „Mėlynas“ butelyje, reklamuos ir ją. Žinoma, daug mažiau, nes žmonės dar sugalvos pirkti nealkoholinį arba girą. Dalins vėliavėles, ženklelius ir kitą briedą. Kol nesugalvos uždrausti ženklelių ir vėliavėlių. Tada sugalvos marškinėlius, kuriuos papuoš kokia nors tik iš tolo su alumi susijusia atributika. O LR Seimas uždraus marškinėlius su bet kokia atributika.

jūsų problemos – mūsų rankose.

Šis procesas tam tikra prasme yra būdas kovoti su nedarbu, nes sukuria labai daug darbo vietų teisininkams.  Duoda priešą, su kuriuo kovoti, įstatymdaviams. Sukuria daug teismo bylų advokatams, prokurorams ir teisėjams. Tačiau kiekvienas draudimas šiek tiek sumažina individo laisvę. Moralas šio tekstuko paprastas. Žmonija su įstatymais žaidžia nuo amžių amžinųjų. Draudimai visuomet buvo didelė bendros „norime tik gero“ masės dalis. Tačiau jie niekada neveikė. Tikrai niekada 100 procentų. Tam, kad draudimas būtų pagrįstas, turi žinoti kelis dalykus: ką tiksliai nori uždrausti, ar tai būtina, ar tai įmanoma ir kam tai pakenks. Ir gerai tuos dalykus pasverti. Nes žodžių rinkinys „šimtaprocentis alkoholio reklamos draudimas“ apibūdina utopiją, kuri gali gimti tik siauro pasaulėvaizdžio proto ubagų galvose.

Jei alkoholio reklamos draudimas nebus pakeistas ir įsigalios, jis nepasieks trokštamo rezultato. Jis bus apeinamas ir juo manipuliuojama. Netikite? Galite patys pamėginti iš principo pažeisti įstatymą, įsigydami alkoholio po 22 valandos. Bėdų tikrai nebus daug. Nuo draudimo nukentės tie, kurie neturi pinigų, laiko ir kantrybės samdytis advokatų komandos, kad užginčyti įstatymo sargų siuntinėjamų raštų. Nes draudimai bus suformuluoti taip pat, kaip aukščiau paminėtas cenzūros įstatymas – nerangiai ir beviltiškai abstrakčiai. Alkoholio gamintojai turi geresnius advokatus, nei LR turi seimūnus. Tačiau net ne čia esmė. Kas gėrė tas ir gers, kas negėrė – negers ir toliau. Jaunimas ir toliau mokysis iš reklamų (kiek jis iš jų tesimoko), tik šįkart internete ir per kabelinę. Tiesa, daug daugiau išmoks iš pavyzdį rodančių tėvų – šis paskutinis dalykas nuolatos nutylimas. Niekas nepasikeis.

kur mano „Žaibas“, dūra?

Reikia pripažinti, kad intencija yra puiki. Aš žinau, kad mums visiems labai norisi, kad alkoholio žmonės vartotų mažiau. Kad būtume sveikesni, gyventume ilgiau, dirbtume našiau, šeimos būtų darnesnės o vaikai – mūsų pasididžiavimas. Tačiau taip nebus tol, kol tėvelis grįžęs namo rankomis ir kojomis auklės mamytę, kad toji neparnešė bambalio alaus prie vakarienės. Kol stalas, po kuriuo stačias vaikščios pyplys, bus nukrautas alumi ir degtine kiekviena pasitaikiusia proga. Ir visi šitie dalykai nepriklauso nuo reklamos. Jie priklauso nuo mūsų, mūsų vaikai yra mūsų asmeninė atsakomybė. Mūsų sveikata – taip pat. Tad pradėkime nuo savęs, nes kai įsikiša valstybė, ji pridaro nesąmonių.

4 thoughts on “Drausti negalima pasigailėti”

  1. Išparsinkit, Leo, prašome šitus sakinius:
    […]Racionalūs ir pagrįsti sprendimai gali būti priimti tik apsvarstant problemas per se, o ne trivialumų lygyje. Trivialių ir pašalinamų problemų sprendimas yra optimaliausias, kai konkrečiai žinai savo tikslą. Tad – apie tikslą. Apie draudimus. […]

    Tai jums, ponas, trivialios bėdos neįdomios, tai jūs jas spręsti siūlote, kai yra tikslas. Tai įdomios ar neįdomios???😉

    Pažiūrėkit “babies” filmą. Ten pamatysit su kuo negrų vaikai žaidžia savanoj. Žinokit beveik atspėjot.

    Beje, labai įdomus diskursas.

    • Na, mane domina ne trivialių bėdų sprendimas (kuris ten gavo kyšį, kas ne taip atliko savo darbą ir kas susimovė), o koncepcijos kūrimas – sugalvojimas to, ką ir kodėl reikia pasiekti, kokiais būdais ir t.t. O įgyvendinimą – vat šitas papirktas, tai jis nedarys kaip reikia, tai jį reikia pakeisti tuo, kuris nepapirktas – paliksiu narplioti kitiems, pavyzdžiui, Tomui Čyvui, Artūrui Račui ar krūvai politikų apžvalgininkų (sakau politikų, nes jie apžvelgia ne politiką, o politikus). Jei paaiškėjo🙂

      • Kažkaip panašiai ir supratau. Tik man ta pastraipa tą mano supratimą lygtais paneigė. Dėl to susikonfūzijau. Bet kai mintis aiški, tai nebeverta skaityti ir bandyti suprasti ar ne?

  2. O dėl draudimų/nedraudimų tai net visokių minčių apie entropiją kyla. Ir apie semiotiką.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s