Antibranduolinė dogma

< atgal

http://s571.photobucket.com/albums/ ss159/vidoco202/?action=view¤t=Nuclear_WArning_Sign_by_Bekey _by_Bekey.jpg&newest=1

Studijų metais buvo kelios paskaitos, keli dalykai, po kurių išeidavai sunerimęs. Turiu omenyje ne sunerimęs dėl egzamino, atsiskaitymo ar dar kokių niekučių. Buvo dalykų, po kurių išeidavai apimtas nevilties ir siaubo, it J. R. R. Tolkieno Nazgulas būtų netoliese. Jei Abiejų Tautų Respublikos žlugimo, reikia pripažinti, pernelyg atidžiai nenagrinėjome, tai 1939-40 m. trumpučiam laikotarpiui skirtos paskaitos paliko neišdildomą įspūdį. Kiek teko girdėti, ne tik man, ne tik studentams ir ne tik per paskaitas. Ruošiant parodas, dalyvaujant konferencijose, atliekant tyrimus – bet kada, kai valstybės ir asmeniniai žmonių likimai atsiveria prieš tave visa tragizmo bedugne. Kaip žvelgiant į tikrą prarają, apsvaigsta galva.

Ne taip seniai, praėjusį mėnesį, žurnalas Valstybė skyrė numerį branduolinei energetikai [Valstybė, 2011 balandis, nr. 4 (48)]. Ašaromis plūstančiomis akimis, kauke pridengtu veidu ir maldaujamai sudėtomis rankomis, japonas nuo viršelio skelbė apie “branduolinę grėsmę Lietuvai”. Žinoma, Fukušimos nelaimės kontekste raudančiais japonais mirgėte mirgėjo visos mass media priemonės. Net ir tokios antimasinės priminimo priemonės kaip šis tinklaraštis: [nuoroda][nuoroda]. Tiesa, japonai neraudojo, stichija man pasirodė daug įdomesnė.

Šįkart, kaip galima įtarti iš mano jau įkeltos nuorodos į žurnalo tinklapį, straipsniai buvo visai ne apie Japoniją. Net jei redaktoriaus skiltis ir prasidėjo antrašte “Cunamis pažadino Lietuvą”. Perskaičius tuos kelis straipsnius, ėmė šviestis labai nykios prespektyvos. Kone pirmą kartą nuo minėtųjų paskaitų pajutau užgulantį tą patį Nazgulo šešėlį. Žinutė paprasta:

„Jei Lietuva nepasistatys atominės elektrinės, o V. Putinas pastatys po elektrinę šalia Lietuvos sienos ir Kaliningrade, ir Baltarusijoje galime užmiršti apie žodžių derinį Lietuvos ekonominis potencialas ir vietoj jo pradėti vartoti žodžių derinį Lietuvos evakavimo planas.“ [Jei Japonijos tragedija grės Lietuvai… Iš: Ibid., p. 15.]

Na, griežtas antirusiškas požiūris, ypač energetikos klausimais, nėra naujiena Valstybės puslapiuose. Tačiau jei dėl Dalios Grybauskaitės mano nuomonė su šio žurnalo pozicija dažnai nesutampa, energetikos srityje mes toje pačioje barikadų pusėje. Grumlinas, kuris, panašu, tampa nuolatiniu reference point mano rašiniuose (kas šiek tiek gąsdina), savo bloge jau anksčiau, kol aš čia terliojausi su šventėmis, anarchistais ir panašiai, parašė tekstuką apie tai, kaip Lietuvai išties nereikia AE, jei tai tebus eilinis monopolis, jo paties žodžiais, “a la Mažeikiai”.

Pirmiausia, ką turiu pasakyti, yra šitai: Lietuva be atominės elektrinės – Lietuva be politinės nepriklausomybės. Mes jau esame susipynę su rusiška nafta ir dujomis, kurios, kaip kadaise parodė Ukrainos atvejis, Kremliaus yra suvokiamos kaip ginklas be karo. Kas bus, kai vienintelė viltis įgyti kokią nors alternatyvą liks alternatyvi energija – Lietuvoje, kurioje tam nepakanka saulės, vietos ir vėjo? Yra toks “pasitikėjimo žaidimas”, kai užsimerki, griūni nugara, o už tavęs stovintysis turi tave pagauti. Aš nepasiruošęs šito žaidimo žaisti su mūsų kaimyne iš Rytų, aš vis dar tikiu: historia docet (istorija moko – lot.). Praradę atominę elektrinę mes prarasime energetinės, o tuo pačiu – politinės nepriklausomybės galimybes. Jau nekalbant apie Valstybėje aptartas NT kainas sostinėje (!) ir kituose miestuose, prie kurių stovi AE, bei investicijų ten patrauklumą.

A la Mažeikių argumentas nėra stiprus. Kol elektrinė stovi Lietuvos valstybėje, tol viskas yra pataisoma. Kaip tartis su tokiu patikimu partneriu kaip A. Lukašenka? Ką jau kalbėti apie atvejį, kuomet Kremlius užsinorės laisvo tranzito buvusiems Raudonosios armijos kariškiams pas kurvas į Kaliningradą? Arba paskelbs, kad mes skriaudžiame rusus taip pat, kaip skriaudžiame ir lenkus? Žaidimas būtų pralaimėtas jam dar neprasidėjus. Tokia rizika būtų pateikus į rusiškas energetines pinkles. Aha! ES skeptikų argumentai “kam mes Ignaliną uždarėm”… Galite spygliuota viela susiveržti kiaušus iš gudrumo. Vėlu. Žiūrim, ką turim, o ne lietuvišku papročiu rėkiam, kas ko nepadarė ar padarė – nepadės.

A. Sekmokas būdų išvengti Baltarusiškos AE šalia Vilniaus mato ir juos naudoja. Aš visuomet matau vilties, kad baltarusiai taip elektrinės ir nepasistatys. Na, ne “taip ir nepasistatys”. Aš tikiu, kad mes, pradėję projektą daug anksčiau, sugebėsime pasistatyti ją greičiau. Baltarusijos ir Rusijos biurokratiniai aparatai kenčia nuo tų pačių, jei ne didesnių problemų, kaip ir mūsiškis. Rungtynės nesibaigė, kol nepasigirdo švilpukas. Atsiliekantieji nori, kad pirmaujantieji pasiduotų. Tačiau tokia baigtis pademonstruotų istorijos tragizmą dar kartą ir šįkart mus įrašytų į istorijos vadovėlius. Nepasiduokime rytų blefui.

8 thoughts on “Antibranduolinė dogma”

  1. O kodėl čia niekas komentarų nededa?

    Ten anotacijoj padiskutavot kažkodėl… Tai va, ten, anotacijoje, Leo, parašėte, jog atominė energetika nesaugi (kaip ten sako per se?). Kodėl? Technologiniai apribojimai, procesiniai/politiniai apribojimai ar atominio kuro savybės? Ar viskas kartu?

    Ar turit omenyje, kad žmonių mentalitetas dar nepasiruošęs suvaldyti tokių inertiškų energijos kiekių?

    O šiaip pritariu, kad reikia mums Ignalinos AE normalios.

    Dar mąstant apie energetiką mane kartais aplanko šios dvi utopinės mintys:

    1. Vėjo, potvynių, saulės energijos užtektų visiems, jei tik sugebėtumėm sukurti globalią energijos paskirstymo sistemą, kurios visos šakos būtų minimaliai dubliuojamos (kitos ir tripliuojamos ;)) paskirstant atsakomybę. Tai yra totali utopija. Nors, jeigu pasaulis polnai kosmopolizuosis ir bus žemės vyriausybė, tai tada gal…🙂 Beje, tokios utopijos nemačiau kol kas internetuose niekur, bet tikiu kad yra.

    2. Maždaug per ~50 metų sugebėsime suvaldyti termobranduolines reakcijas ir turėsime termobranduolinius reaktorius. Kurie per se yra saugesni tuo, jog nėra liekamosios spinduliuotės. Žodžiu reiktų orientuotis į 50 metų perspektyvą maždaug🙂

    • Logika gana elementari tokia – net ir mažai tikėtinas įvykis (avarija elektrinėje) įvyks, jei jam duosime pakankamai laiko. Kuo ilgiau elektrinė stovės, kitaip tariant, tuo labiau tikėtina, kad avarija joje įvyks. O atominės elektrinės stovi ilgai…
      Mintis numeris 1. yra aptarta Zeitgeist paskutiniame filme, o apie 2. nieko nežinau, tai negaliu pakomentuoti🙂

      • Bet jei pasiruošimas geras, tai ta avarija neturi turėti didesnių padarinių. Taigi, jeigu suvaldomi padariniai – saugumas didėja.

        Vokiečių sprendimas man nevisai suprantamas. Nebent jie planuoja 2.🙂

        O dėl tų 2. tai jau chebra sugeba keletą sekundžių palaikyti termobranduolinę reakciją ir artėja link to, jog išskiriamos energijos bus daugiau nei sunaudojamos. O gal jau taip ir yra, bet tai vyksta tik trumą labai laiką. Dabar nebepamenu tos laboratorijos pavadinimo, bet ten berods greitina kažkokio pasunkinto vandenilio atomus magnetiniame lauke (panašiai kaip dalelių greitintuve).

        Šiaip, aš manau, jog ir paties CERN’o statybos bei eksploatacija duoda daug know-how termobranduolinės energetikos vystymui.

  2. Na ką pakomentusiu, nes žiūriu komentuojama… Žurnalas „Valstybė“ šiaip paranojinis leidinys sergantis savinieka ir iš to išplaukiančia rusofobija. Nebegaliu ramiai jo skaityti, nes per visus numerius ta pati linija: „rusai puola!“ Tad remtis juo hmmm.. kaip čia pasakius. Negaliu sutikti su jūsų pagrindiniu teiginiu, kad atominės, tai jau galas, tai jau būsime be politinės nepriklausomybės. Teiginys tiesiog prieštarauja realybei, blaiviam protui. Tiesiog tai dogma ir nepagrįsta, nes nuo 2010 sausio 1 dienos Lietuva neturi veikiančios atominės ir ką? Per du metus praradome nepriklausomybę? Sieti su analogijomis – girdi Ukraina vogdama tranzitines dujas gavo niuksą yra pavyzdys kas mums atsitiks? Nesuprantu analogijos, neteko girdėti, kad Lietuva vogtų tranzitines dujas.

    • Žinau, labai gundo manyti, kad mūsų autoritarinis („valdoma demokratija“ būtent tą reiškia) kaimynas, krečiamas meilės karštinės dėl vieno didžiausių pasaulio istorijoje žudikų, tarptautinėje arenoje veikia pagal visus teisingumo principus („jei norit būti Europoje, tai ir mokėkit kaip Europa“). Kad valstybė, tą meilę įteisinusi įstatymu ir kurios karinė oro technika nuolatos šiek tiek pažeidinėja NATO oro erdvę (o kartais ir ne šiek tiek), bei į kurią bėga kone visi susikompromitavę ar nusikaltę verslininkai bei politikai, yra tik sutapimų auka, nuolatos skriaudžiama savo erzinančių mažų kaimynių. Kad periodiškai vykstančios Baltijos šalių puolimo pratybos yra nesusijusios, o dujų kainos yra Sekmoko ir Kubiliaus kaltė… Galėčiau vardinti ir vardinti. Bet nebevardinsiu. Nes jūs arba nenorite, arba nesate susipažinęs su straipsnio kontekstu, o jį aiškinti aš užtrukčiau ilgiau, nei verta manant, kad jūs pakeisite savo nuomonę. Beje, kaip sekasi su alternatyvia energetika ir dujų kainomis visą tą laiką kai neturime atominės?

      • Marius said:

        Su kontekstu susipažinau. Atidžiai skaitau. Jūs gi pats rašote citata: “Pirmiausia, ką turiu pasakyti, yra šitai: Lietuva be atominės elektrinės – Lietuva be politinės nepriklausomybės.”
        Galingai! Tad jūsų bėda kad neparašote tai ką norite parašyti. Matot, jūs istorikai turite vieną bėdą – mastymą sąlygotu tokia determinantu: tai kas buvo būtinai pasikartos. Suprask: Rusija blogis, nes praeityje tokia buvo ir tokia bus amžinai. Naivu.
        Dėl europinių kainų, gali nepatikti, bet kainą nuo bandelės iki naftos nustato pardavėjas. Nepatinka – nepirk. Laisva rinka. Ir mane stebina kad žmonės kažkodėl naftos ir dujų atžvilgiu trokšta socializmo…

      • Naivu yra nematyti visų daugybės Rusijos nedraugiškumo ženklų, kurių praeitame komentare paminėjau tik keletą. Ir čia tik per pastaruosius 10 metų. Jei dar pridėsim 10, pamatysime jų dar daugiau. Dar penkiasdešimt? Dar didesnę krūvą. Dar šimtą ir galim užsikasti. O autokratiniai režimai, šlovinantys visą tą istorinį laikotarpį, kuriame mes čia taip užsikasam, kaip nesitraukia, taip nesitraukia. Mus atvirai vadina fašistais ir penktąja kolona, o tokie kaip jūs nusižeminę linksi ir sako „kaip čia taip nepragmatiškai nepabučiuoti Ivano kaliošų“. Turėsim elektrinę, baigsis subinlaižystės Rusijai. Kaip rašiau kitur, nesakau, kad ketinama reokupuoti pabaltijo kraštus. Tačiau man nepatiktų būti padėtyje, kurioje tai padaryti būtų pernelyg lengva. Tačiau man visų šitų „istorinių“ argumentų nereikia.
        Man užtenka vieno liūdnai pagarsėjusio prezidento istorijos, vienos iš stambesniųjų partijų vadovo teismo proceso (ir pabėgimo į Maskvą), skandalo po nukritusio Rusijos lėktuvo mūsų teritorijoje, kad matyčiau, jog Rusijos interesas Lietuvos vidaus reikaluose yra tikrai ne neutralus pragmatiškas. Tai, kad jūs renkatės tų dalykų nematyti, yra jūsų reikalas (tik kas čia naivus?) – tik neklauskit, ką apie jus manau tokiu atveju.

      • Marius said:

        Na matote dėl to “nedraugiškumo”, tai taip nebūna kad jis būtų sąlygotas vienos pusės. Penktoji kolona tai šalies viduje veikiantys oponentai, tad sunku suprasti turite omeny. Fašistai – tikrai nesame, bet vienai žmonių grupė nepelnytai paversta didvyriais, nors turėjo ryšių su nacistais. O į tai užsimerkti (o vis dėlto užsimerkiama), žinant kokie buvo nacistų planai lietuvių atžvilgiu (neabejoju kad žinote) yra kvaila ir akla. Nenorite lankstytis prieš Rusiją? O kas verčia? Aš bučiuoju? Kliedite tamsta. Aš stebiuos kaip Lietuvoje viskas yra primityvu, kaip viskas primityviai politikų suprantama, suprask nusižeminsim – gausim pigesnių dujų. Juokinga, baudžiauninkiška. Bendradarbaivimas, produkto pirkimas nėra nusižeminimas. Bendradabiavimas laikant kišenėje špygą – nėra bendradarbiavimas per se ir rusai tai puikia supranta.

        “Turėsim elektrinę, baigsis subinlaižystės Rusijai.” Ir pirksim uraną iš tos pačios Rusijos, arba Kazachstano… Iš Australijos tikrai ne. Bus kaip su nafta: galime pirkti kad iš arabų arba Hugo Chavez, bet tuomet neišsimokėsim. Tad ir perkame… iš tos pačios Rusijos. Globaliame pasaulyje energetinės nepriklausomybės nėra. Japonija yra priklausoma nuo Persijos įlankos šalių naftos. JAV taip pat nemaža dalimi. Ir kas? Prieš keletą metų buvo blaivių pareiškimų kad priklausomybė yra abipusė, bet rėksniai bet kokią blaivią mintį savo siaurakaktišku mastymų senai yra palaidoję. Dar keletas tokių mega projektų, rail balticų (spėju pulsite ginti…🙂 ) kurių esmė įsivaizduojamas pabėgimas nuo Rusijos ir ubagais pareisim. Beje jūs taip nepaaiškinote kodėl štai 2 metus neturėdami atominės esami nepriklausomi, nors jūs teigiate be atominės – be politinės nepriklausomybės.

        Liūdniausia kad lietuviškieji patriotai-idiotai pasigavo tą Rusijos eskaluojamą energetinių išteklių temą ir ja įsikalė sau į galvą kad taip ir yra. Kai tuo tarpu normaliame pasaulyje energetiniai ištekliai yra tokia pat prekė. Perkame ten kur pigiau. Kur čia padlaižiavimas? Su elektra tas pats. Aš išgalėčiau mokėti ir už brangesnius degalus, bet kiti ne, o verslui tai būtų peilis po kaklu. Ar jūs norite mokėti brangiau už degalus? Turime gi Būtingę , taigi naftą galim vežtis iš bet kur. Bet to nedaroma. Naivuolis tamsta. Istorikai nėra ekonomistai. Tuo labiau kad istoriografija ekonomikos tema Lietuvoje yra žemo lygio. Skaičiau, žinau.

        Va toks įsikalbėjimas, kad štai be atominės, be “energetinės nepriklausomybės ” – išties naudingas Rusijai. Tai saviniekos ir neįgalumo skatinimas. Tai Rusijos žaidimų taisyklių persiėmimas. Va kai žaidi pagal kitų padiktuotas taisyklės tai išties pralaimi. Kita vertus gal to ir siekiama?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s