Lietuviškas ateizmas?

grįžti į „Šis bei tas naujo

Bevartant ateistų, laisvamanių, netikinčiųjų, skeptikų ir visaip kitaip pasivadinusių individų ar individų grupių blogus kilo kelios mintys. Dalį jų išreiškiau čia, tačiau kelios dar liko.

Mano kartos žmonės jau nebegavo perdėm paragauti komunistų partijos dominuojamos LTSR socialinės tikrovės. Ko gavome išties daug, tai intensyvios horizontų plėtros. Visose gyvenimo srityse. Galime palyginti, pavyzdžiui, galimybę keliauti – jei išvykimas iš šalies antroje klasėje buvo išskirtinis įvykis, dabar tai gali padaryti kone nemokamai. Realiai pasiekti bet kurį Europos kampelį atostogoms gali ne tiek jau mažai Lietuvos gyventojų. Atsiranda net nenustygstančiųjų vietoje – žmonių, negalinčių įsivaizduoti savęs be kelionių po įvairiausius pasaulio kraštus. Kitas aspektas – informacijos kiekis. Nuo Philips Diga prabangos perėjome prie HTC Wildfire kasdienybės. Nuo 2,50Lt už skambučio minutę nukeliavome prie nemokamų pokalbių visame tinkle. Nuo 12,5 kbps – televizijos nesikėsinančio pakeisti informacijos sklaidos greičio nutolome taip, kad  jau nebesimato. Nuo mokėjimo už minutes, praleistas internete, perėjome prie abonentinių mokesčių, kurių kaina už nuolatos aktyvią tūkstantį kartų spartesnę prieigą prilygsta valandos kainai prie dial-up. Informacijos prieinamumas pasikeitė taip radikaliai, kad darosi sunku ir bepalyginti. Su informacijos prieinamumu atsirado poreikis ją atrinkti, sumažėjo, kita vertus, poreikis ką nors pačiam sugalvoti – viskas yra readily available on-line.

Pamenu, kad Tic-Tac dėžutė kažkada buvo didelė naujovė. Pamenu, kad iš Tic-Tac dėžutės galėdavai susigalvoti žaislą. Būtent – susigalvoti. Nereikėdavo nieko daugiau, kad tuščia dėžutė taptų ir granata, ir racija, ir tanku ir dar balažin kuo. Dabar mergina negali pagaminti elementarių patiekalų be interneto pagalbos. Kol skaitytojas visai nespjovė į mano sentimentalius (?) sapaliojimus, pereisiu prie reikalo. Idėjos irgi tapo readily available on-line. Ne tik kepimo idėjos. Ir ne tik užrašyti žaidimai. Nuo politinių ideologijų iki gyvenimo būdo, nuo sekso pozų iki ligų savidiagnozės. Manote, internetas tuo ir puikus, kad tiek daug įvairios informacijos yra prieinama visiems? Taip, jis puikus dėl priėjimo. Jis labai nepuikus, nes idėjų dažnai nėra tiek daug, kiek jums atrodo.

Pamėginkime readily available on-line idėją suderinti su besiplečiančių horizontų mintimis. Gauname tai, kas baisiausia – įvairių idėjų dirbtinę retransliaciją, taikant prie sunkiai sugaudomos sociopolitinės tikrovės. Ir šiuolaikinis lietuviškas ateistas toks ir yra. Pavyzdžiui, jei kuriame nors JAV miestukyje, kur religinė bendruomenė yra agresyvi, atsiras žmonių, teigiančių, kad “laisvamaniai čia bijo atvirai pasisakyti”, būtinai rasime bukapročių, raginančių Lietuvos gyventojus drąsiai neprisiskirti prie religinių bendruomenių gyventojų surašyme. Man kyla klausimas – kam tas rūpi? Ar Lietuva dalyvauja ateizmo konkurse? Ar čia engiami ateistai? Koks skirtumas!? Jokio! Tai yra elementari Richardo Dawkinso dokumentiniame filme (nuo 9:09) pasirodžiusios scenos kreiva retransliacija. Tas pats daugybės knygų ir kelių dokumentinių filmų autorius vienu savo kritikos objektų renkasi anglikoniškas mokyklas, kuriose biologija yra mokoma, gana tiesiogiai, iš šventraščių. Suprantamas autoriaus, kaip biologo, susirūpinimas. Kuo tai virsta mūsuose? Ogi šūkiais boikotas tikybos mokymui mokyklose! Linkstama pamiršti, kad tikyba ir etika mūsų mokyklose pateikiamos kaip alternatyvos srityje, kur jos yra alternatyvios. Tikybos klasėse yra mokoma krikščioniškos tradicijos moralės sampratos, kuomet etikos pamokose – moralės filosofijos pagrindų. Tokiu būdu mėginimas boikotuoti tikybos pamokas paverčia jaunaateistus tikrais dogmatikais. Nuostabiai tikrais.

Yra šaunu eiti į holivudinius filmus, dėvėti mėlynus džinsus ir klausytis “The White Stripes” per “iPod”1. Tiesiogiai graibstyti ir bukai retransliuoti visas idėjas – vaikiška. Pamėginsiu nuskambėti kaip R. Dawkinsas – man neramu, kad susitelkdami svetimų problemų perkėlimui į nederlingą dirvą (apie ją čia), nepastebėsime realių problemų po sava nosimi. Ne tik tai – rizikuojame sukurti krūvą problemų, kur jų ir nėra. Kitaip tariant – susiraskit kokios nors produktyvios veiklos, kol sugalvosit ką nors originalaus. Jis sugebėdavo sugalvoti kažką originalaus. Mokykitės.


1 Teksto autorius nekenčia tiek “The White Stripes”, tiek “iPod”.

22 thoughts on “Lietuviškas ateizmas?”

  1. Patiko šis įrašas, taip pat prie nelabai mėgiamų dalykų ir holiDuvo produkciją pridėčiau(didžiąją dalį tai tikrai). Dėl tikybos pamokų – man neaiškus jų reikalingumas jeigu ten yra šviečiama TIK viena tematika – judeokrikščioniškos ‘tiesos’, rodo lyg vienintelė tiesa be alternatyvų. Kas kita jei būtų tikybos(sutrumpintas “krikščionių tikėjimo”) pamokos, o teologijos pradmenys kur supažindinant su pasaulio žmonių išpažįstamomis religijomis ir su tokiomis filosofinėmis sistemomis kaip budizmas, bei kaip alternatyva tikėjimo turėjimui – tikėjimo nebuvimas t.y. ateizmas. Fair play principas.

    Aišku šios žinios būtų reikalingesnės žmonėms bendrajam lavinimui, paliekant galimybę pasirinkti pačiam, o ne būti indoktrinuojam nuo mažens pagal bobučių įsitikinimus ir raginimus.

    Dawkinsas šaunus, patinka jo priejimas prie probleminių sričių. Bet va esmė kokia – fanatikai(čia apie jav katalikus ar kaip ten jie save bevadintų) ilgai interviu su Ričardu neištempia, per greit netenka kantrybės ir tada jau pasipila srutos (arba ‘tiesų’ gynimas bet kokia kaina), kai susiduria su loginio pagrindimo reikalaujančiu mandagiu tačiau tiesmuku klausimu🙂

  2. Jei tėvai nori, kad jų vaikas būtų mokomas būtent tų moralės normų, tai yra tėvų reikalas. Ir nereikia čia “vaikai patys turi pasirinkti” – kai tampa šiek tiek sveiko proto, gali tėvų pasirinkimus keisti. O jei tėvai bent kiek sveiko proto, pasiklaus vaiko, ko jis labiau nori. Galėtų būti ir kitų dogmų pamokos, tik kad nebus kas jas lankytų – nesusidarys budistų kritinė masė nors tu ką. Galėtų stačiatikiai ir protestantai turėti savo moralės pagrindų pamokas, tik bijau, kad jiems patiems nerūpi.
    Kuomet tarp moralės filosofijos (ją kaip savo moralės bazę pabrėžia ir modernieji ateistai) ir krikščioniško mokymo yra realus pasirinkimas, nematau reikalo važiuoti ant vieno iš pasirinkimų. Natūrali atranka atsijos blogesnius pasirinkimus.

  3. Hmz said:

    “būtinai rasime bukapročių, raginančių Lietuvos gyventojus drąsiai neprisiskirti prie religinių bendruomenių gyventojų surašyme. Man kyla klausimas – kam tas rūpi? Ar Lietuva dalyvauja ateizmo konkurse?”

    Tamstos žiniai, surašymų duomenis katalikų bažnyčia jau seniai naudoja savo pretenzijoms į gyventojų atstovavimą grįsti. Be to, šie duomenys naudojami valstybei skirstant finansavimą devynioms tradicinėms konfesijoms. Suprantamas dalykas, kad nežinodamas šių faktų (nors greičiau – apsimesdamas, kad nežinai) tamsta rašinėji nesąmones, juokindamas skaitytojus.

    “Kuo tai virsta mūsuose? Ogi šūkiais boikotas tikybos mokymui mokyklose! Linkstama pamiršti, kad tikyba ir etika mūsų mokyklose pateikiamos kaip alternatyvos srityje, kur jos yra alternatyvios.”

    Visų pirma, norėsiu rasti pavyzdžių, kur būtent raginama boikotuoti tikybos pamokas. Juk tamstelė nesate suskretęs melagis?

  4. Dėkuj, keletas labai neblogų pastebėjimų. Pradėsiu nuo galo: štai nuoroda mano hiperbolės nevertinančiam skaitytojui – žr. ženkliuką kairėje pusėje.
    O dabar tas didesnis teksto gabaliukas. Šįkart, kolega, prapisote pagrindinę mintį visiškai. Man rūpi ne statistika, kuria kb naudojasi savo pretenzijoms į gyventojų atstovavimą (seriously? atstovavimą kaip?) grįsti. Man rūpi sukuriamas mitas, kad prisiskirti prie religinės bendruomenės yra spaudžiama, verčiama ar kažkokiu būdu kitaip neleidžiama nuo jų atsiskirti. Man tokio raginimo nereikia – nepriklausau, tai taip ir užrašysiu. Kam klykauti apie tai?.. Nemaniau, kad sveikam protui (kuriuo netikintieji nuolatos giriasi) reikia nurodinėti, kaip pildyti anketas. Bet ačiū už informaciją Tamstos žiniai.

  5. Pritariu Hmz, postas juokingas. Akcija, skirta gyventojų surašymui – normali. Pastarasis dažnai labai iškreipdavo priklausymo religinėms bendruomenėms procentus. Tai faktas. Grubiai tariant, lietuvos priskyrimas katalikiškoms šalims, nes ji nėra musulmoniška – irgi yra faktas. Palaikau akciją. Daug kas prisiskiria save “katalikams” nesusimąstydama/s, ir šią tendenciją verta keisti.

  6. Paklausiu elementariai: iš kur tokia nuojauta, atsiprašau, faktas, kad iškreipdavo?.. Kaip ir Lietuvos kaip nekatalikiškos valstybės faktas? Man regis, savo vaizduotės vaisius (kurie yra persikeltų iš PC ekrano baimių rezultatas) norite paversti tikrove. Žmonės, kurie nesusimąstydami priskiria save “katalikams” akivaizdžiai jaučiasi šios bendruomenės dalimi. Beje, bendruomenė ir priklausymas jai yra labai svarbus žmogaus socialinio gyvenimo aspektas. Tai, kad ta bendruomenė kam nors nepatinka, fakto nekeičia. Tik parodo, kad akademinė bendruomenė nesugeba apie save telkti paprastų žmonių. Beje, standartinė argumentacija už akciją (“jei tau nepatinka tai, ką sako popiežius, jų požiūris į abortus, kamieninių ląstelių tyrimus… tuomet tu nekatalikas! sveikiname!”) yra, vakarietiškais terminais kalbant, fucking retarded. Ir – ji taip pat yra perimta iš R. Dawkinso požiūrio į religiją mokyklose. Ne tas socialinis kontekstas, ne ta problematika, neadekvačios priemonės.

  7. Hmz said:

    “Pradėsiu nuo galo: štai nuoroda mano hiperbolės nevertinančiam skaitytojui – žr. ženkliuką kairėje pusėje.”

    Kaip ir maniau, tamsta esi suskretęs melagis. Apostazė ne ragino boikotuoti tikybos pamokas, o rašė apie etikos pamokų pasirinkimo galimybes.

    “Man rūpi ne statistika, kuria kb naudojasi savo pretenzijoms į gyventojų atstovavimą (seriously? atstovavimą kaip?) grįsti.”

    Prieš tai tamsta maiveisi: “Ar Lietuva dalyvauja ateizmo konkurse?”, o gavęs atsakymą, kodėl statistiniai duomenys yra svarbūs – nutėškei šalin, kaip neįdomų. Jei tau tai neįdomu, galbūt nevertėjo skeryčiotis su tokiais retoriniais klausimais?

    “Man rūpi sukuriamas mitas, kad prisiskirti prie religinės bendruomenės yra spaudžiama, verčiama ar kažkokiu būdu kitaip neleidžiama nuo jų atsiskirti.”

    Prieš dešimt metų vyko surašymas, kurio metu surašantys asmenys visaip ragindavo priskirti save katalikų bendruomenei, melavo, kad nėra kaip užregistruoti ateisto, ir panašiais būdais dirbtinai išpūtė katalikų skaičių.

    “Man tokio raginimo nereikia – nepriklausau, tai taip ir užrašysiu. Kam klykauti apie tai?”

    Jei tamsta esi pakankamai supratingas ir žinai kaip užsiregistruoti, tai kodėl tave apskritai domina ši tema? Kodėl neklykauji, kad debilai knygynuose prekiauja pirmos klasės vadovėliais, kai pats jau esi baigęs vidurinę mokyklą? Ar tu esi žmogaus etalonas?

  8. Iš kur ta mada tekstą karpyti frazėmis? Negi taip sunku suvokti teksto pagrindinę mintį, kad reikia pereiti prie atskirų sakinių be konteksto?..
    Nurodau politinį lozungą, o tu apie straipsnius… Kaip nusibosta, kai žmonės tiesiog nesiklauso ir viskas. Aš nekalbu apie apostazės straipsnius, o apie konkretų ženkliuką. Prašau nepainioti. “Tikyba mokykloje? Ačiū, nereikia!” skamba kaip politinės veiklos gairė. Bent jau man. Ir “aiškinimo apie pasirinkimo galimybės” atmazkė manes nejaudina. Nemačiau nė vieno posto, teigiančio, kad “jei trūksta tikybos mokytojo, mokyklos problema – jūs turit teisę į tikybos pamokas”… Tad nereikia apsimesti, kad hiperbolė, kurios tu esi linkęs ir vėl nepastebėti (ne grafikas, tokia literatūrinės raiškos forma), prašauna pro šalį.
    Niekada nerodžiau didelio susirūpinimo statistiniais duomenimis. Tai kaip ir mano viena pagrindinių minčių buvo. Istorijos apie surašančių asmenų spaudimą – jos paliudytos, išsigalvotos ar yra šiek tiek daugiau ko nors tam paremti? – yra visiškai nereikšmingos. Kodėl? Nes statistiškai reikšmingai paveikti surašymo duomenis reiškia įsivaizduoti, kad statistiškai reikšminga surašinėtojų dalis buvo treniruoti RKB vykdyti šį surašymo sabotažą, kas man darosi panašu į samokslo teoriją. Pagrindinė mintis aliuzijos į gyventojų surašymą ir buvo ta, kad surašymo duomenų sureikšminimas yra fucking pointless, tai nėra reikšminga problema, o tik problemos mitas. Kol kas negavau jokio įrodymo priešingai – viena istorija ir dviejų žmonių nuomonės. Man to, atsiprašau, nepakanka. Jei viso to nepavyko suprasti, tada labai labai liūdna. Kitą kartą pamėginsiu rašyti aiškiau.

  9. blah said:

    Kiek suprantu iš viso šito tai tavo pozicija yra maždaug tokia: “man nerūpi, todėl tie kam tai rūpi, yra durniai”

    Įdomu🙂

  10. Ne, mano pozicija yra tokia:
    Nėra tokio dalyko kaip Lietuviškas ateizmas. Nemaža dalis “lietuviškų” ateistų yra youtubiniai kūriniai. Ir didelė dalis idėjų, keliamų kaip reikšmingos, išties tokios nėra – dėl to, kad yra “retransliuojamos” ne tai visuomenei.

    p.s. “LOL” yra stiprus argumentas. Kitą kartą pasilaikyk sau, nes jis duoda per mažai naudos diskusijai, kad nesugundytų išredaguoti iš pasisakymo.

  11. blah said:

    “LOL” – ne argumentas. “LOL” – nuoroda į tai, kad tavo teiginys juokingas.

    Taigi pakartosiu:

    Niekada nerodžiau didelio susirūpinimo statistiniais duomenimis.

    Teiginys yra juokingas. Juokingas dėl to, kad tai, kad tau kažkas rūpi ar nerūpi, nereiškia, kad tai nenaudojama.

    “Tikyba mokykloje? Ačiū, nereikia!” skamba kaip politinės veiklos gairė.

    Tai, kad kažkas skamba kaip vienos ar kitoks teiginys yra juokingas argumentas, pvz. 2+2=5 skamba, kaip matematika (nepaisant to, kad tai neteisinga).

  12. Kuo užknisa ateistų kritika, tai tuo, kad jie nuolatos imasi prisipisinėti prie atskirų sakinių, kuriuos sėkmingai išlupa iš konteksto. Pavyzdžiui, šitie du dalykai:
    a) šis pasakymas, įkeltas atgal į kontekstą, reiškia, kad nemėginau užginčyti statistikos reikšmės ar nereikšmės – mane domina jos “pakreipimo”, “klastojimo” faktas, kuris yra įrodytas dviem dalykais – baronkos skyle ir asilo subine.
    b) šis, kita vertus, jau sudėtingesnis atvejis. Paprasčiau būtų buvę pasakyti “tai yra politinės veiklos gairė, prarandanti bet kokią prasmę be politinio judėjimo”. Bet sarkazmas, akivaizdu, neįrašytas į tavo kietąjį diską.
    Tai, kad tavo nuomone, teiginys yra juokingas, irgi yra ne argumentas.

  13. “Iš kur ta mada tekstą karpyti frazėmis?”(Leo), bei “Kuo užknisa ateistų kritika, tai tuo, kad jie nuolatos imasi prisipisinėti prie atskirų sakinių, kuriuos sėkmingai išlupa iš konteksto.”(Leo)
    Yra tokia patarlė – šaukštas deguto statinę medaus sugadina, mat jei nekarpytų teksto atskiromis frazėmis, kogero, supranti, kad nebūtų įmanoma apskritai jokia analizė, taip pat tai vienas iš svarbiausiu tyrimo metodų vadinamas Indukciniu metodu. Taigi šaunu, kad nori užkirsti kelią kūrinių kritikai ir interpretacijoms…

    “Nėra tokio dalyko kaip Lietuviškas ateizmas. Nemaža dalis “lietuviškų” ateistų yra youtubiniai kūriniai. Ir didelė dalis idėjų, keliamų kaip reikšmingos, išties tokios nėra – dėl to, kad yra “retransliuojamos” ne tai visuomenei.(Leo) Ohoho, ir nėra praktiškai jokio dalyko, nes koks pavyzdžiui fašizmas buvo orientuotas į Italus, o Nacizmas į Vokiečius, todėl šių ideologijų negalima perprojektuoti į kitas tautas, o religijos pavyzdžiui krikšionybė išskirtinai šneka apie “išrinktąją tautą” ir per jos prizmę formuojama(ir jau suformavo dalį) mūsų mentaliteto. Na , bet jai jau sakai, kad idėjų retransliacija blogai, tai nafig išvis rašyti knygas, straipsnius ir pan. Kodėl tu čia bloge savo idėjas perrimtas iš kitų “retransliuoji”

  14. Na, po tavo sukritikuotų frazių akivaizdžiai parodžiau, ką turiu galvoje – kai kurios frazės, idant jas kritikuoti, reikalauja dviejų – trijų aplinkinių sakinių, kad neprarastų savo prasmės. Užskirsti kelią kritikai lengviau būtų uždraudžiant komentuoti ir trinant komentarus.
    Na, norėčiau sužinoti, kur mano išsakomas mintis Tamstai jau teko skaityti, jei jau aš jas retransliuoju. Aš labai tiksliai nurodžiau, kur aptariamąsias idėjas galima rasti. O idėjas pritaikyti galima, ypač tas, kurios apeliuoja į religinius, o ne tautinius jausmus – prisiminkim, kad Senasis Testamentas apeliuoja tik į žydus, kaip išrinktąją tautą, o Naujasis – jau į visus tikinčiuosius kaip “Dievo tautą”. Fašizmas apskritai didele sklaida nepasižymėjo, o jei siejam su nacionalsocializmu, tuomet Vokietijoje įgavo kitokias formas. Nacionalsocializmas skirtingose visuomenėse buvo pritaikytas skirtingai. Latvijoj SS dalinį pavyko suburti, Lietuvoj – ne, bet čia išžudytų žydų procentas – kone didžiausias Europoje. Kodėl? Nes visuomenė, dirva, kita. Jei Vokietijoj žydas kalbėjo vokiškai ir rengėsi kaip bet kuris kitas vokietis, Lenkijoje ir Lietuvoje žydas atrodė kaip iš Hitlerio plakatų – juodai apsirengęs, su peisais ir t.t. Be to, Lietuvoje kalbėjo ne lietuviškai, o rusiškai. Tad atpažinti žydą Lietuvoje buvo daug lengviau, nei žydą Vokietijoje. Štai ir skirtingų rezultatų viena priežasčių.

  15. Kogero retransliuoji George Carlin idėjas ;D, juokauju nežinau, bet kažkodėl man peršasi mintis, jog visa jau esu girdėjęs ir tamste ne pirmas susintetinai tai ką parašei.

    “Na, po tavo sukritikuotų frazių akivaizdžiai parodžiau, ką turiu galvoje – kai kurios frazės, idant jas kritikuoti, reikalauja dviejų – trijų aplinkinių sakinių, kad neprarastų savo prasmės. Užskirsti kelią kritikai lengviau būtų uždraudžiant komentuoti ir trinant komentarus.”
    Taip nes galima kritiką išreikšti kokius vienu sakiniu… Jeigu būtų įmanoma nedaugžodžiaut, tai gal ir išeitų iš vieno saknio apibūdint, na bet ar imtus ir patikėtum savo neteisumu(o tai išvis sunku padaryti, kogero, bet kam net man :D) jei nepateikčiau jokių pavyzdžių, tamsta pavyzdžiui bandai pateikti situaciją su žydais. Taippat nori uždrausti komentuoti🙂, tai tu tamsta čia sau rašai viską? Tai rašyk į Word’ą , niekas nematys ir nekomentuos.

    Kad senasis testamentas apeliuoja į žydų tautą išskirtinai taip, bet kad naujasis neapeliuoja tai kogero – ne. Vis dar išlenda daug žydiško išaukštinimo. Beto, tas “Dievo žodis” dažniausiai naudojamas ne iš gerų paskatų(kūrių ten nelabai jau daug), o būtent iš blogųjų pvz. Viduramžių pogromam pridengti buvo skelbiama, jog jie(žydai) nužudė “Dievą’ J.Kristų. Argi neabsurdas?

    Fašizmas pavyzdžiui persimetė į Ispaniją, jei Ispanija su ~45mln, na jei tai “maža sklaida” tai atsiemu savo žodžius.

  16. Na, kai atrasi šaltinį, kurio aš nenurodau, tuomet labai apsidžiaugsiu, kad nereikės man viso to rašyti.😉

    “Tad jums, tikintiesiems, atiteks šlovė, o netikintiesiems tasai statytojų atmestasis akmuo tapo kertiniu akmeniu, suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola. Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti. O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.” 1 Pt 2, 7-10.

    Įtariu, Petro laiškai priskiriami Naująjam testamentui…
    O Ispaniją, tiesa pasakius, pamiršau…🙂 Tad atsiimu žodžius apie fašizmo sklaidą. Tačiau lieku prie minties, kad idėjos, jų aktualumas ir taikymas priklauso nuo sociopolitinio konteksto.
    Dėl kritikos – turiu omenyje ne kad kritikai daugžodžiauja, o, kad kai kurie sakiniai mano tekste be to paties teksto konteksto netenka savo prasmės. O kai uždrausiu komentuoti, tada galėsi pasiūlyti rašyti į Wordą.

  17. Kai uždrausi tada nelabai bus galimybės kaip tau tai pasiūlyti😀, beje jog suradai citatą nereiškia, kad kiti mokiniai nepašė ko kito, “http://en.wikipedia.org/wiki/Jews_as_a_chosen_people#Jews_as_the_chosen_people_by_Christianity” , nors ir keistoka, nes neapibrėžia kaip žydų konkrečiai, vistik netikrinu ir manau, kad tie kurie rašė, kogero suprato ir kontekstą…(galbūt žiauriai klystu, bet tingiu ieškot, mat jei net tiesiogiai nepasakyta, tai tarp eilučių būtinai pamini).

    Beje, fašizmo sklaida nebuvo tokia didelė, nes Ispanijoje juk buvo pilietinis karas, tai pasidalino apylygiai opuonuojančios pusės (fašistai ir socialistai) , beje iš fašistų bloko grynų fašistų buvo dar mažiau, vistik skaičiai vistiek dideli.

  18. Penkiaknygė – Senojo testamento dalis. Krikščionys pirma vadovaujasi Jėzaus ir jo mokinių mokymu. (Deuteronomy – “Pakartoto įstatymo knyga”, penkiaknygės paskutinioji). Teks, panašu, tau dar šiek tiek pastudijuoti savo priešą, young padovan.🙂
    p.s. o tai, ką vadini “pasakyta tarp eilučių”, yra vadinama egzegeze – švetojo teksto interpretavimo tradicija. Ją sudaro, grubiai tariant, pripažinti mainstreaminiai krikščionių filosofai. Tad su egzegeze susipažinti reikia dar daugiau pastangų ir laiko.

  19. Tikybos klasėse yra mokoma krikščioniškos tradicijos moralės sampratos, kuomet etikos pamokose – moralės filosofijos pagrindų. Tokiu būdu mėginimas boikotuoti tikybos pamokas paverčia jaunaateistus tikrais dogmatikais.

    Hm… tiesą sakant tikybos pamokose būna mokoma to, kad žmogų sukūrė dievas (tai – netiesa). Kad žmogus turi sielą (tai netiesa). Kad seksas iki vedybų yra nuodėmė (tai – netiesa). Ir kt… Nežinau, kur tu čia matai moralės sampratą…

    • Kažkokiose labai keistose tikybos pamokose Jums tenka lankytis, kad apie žmogaus sukūrimą kaip faktinį dalyką kalbate. Lygiai, kaip etikos pamokose apie Didįjį Sprogimą nepasakojo, nepasakojo ir tikybos pamokose apie žmogaus sukūrimą kaip faktinį įvykį. Veikiau apie nuodėmes. O nuodėmė, turiu jus nuvilti, yra moralinė kategorija.