Universiteto politika ir socializmas

grįžti į „Diplomas, užsienis ir socialistai

Berkeley and San Francisco Bay at Nightfall

Image via Wikipedia

Visai įdomu retkarčiais pabendrauti su kolegomis1, paragavusiais mokslų užsienyje. Palyginti patirtį, dėstymo metodikas ir – here’s the kicker – universitetų proteguojamas intelektines kryptis ar sroves. Dažnai nepamąstome apie universitetą kaip instituciją su kryptimi, su politika. Tačiau taip ir moksle, kaip ir bet kurioje kitoje visuomenės (plačiąja prasme) veiklos srityje. Vieni dalykai skatinami, į kitus žvelgiama įtariai. Dažniausiai tai nereiškia, kad negali eiti prieš mainstreamą. Tai tereiškia, kad tas ėjimas nebus toks sklandus ir reikės daugiau įrodinėti. Nuolat ginti savo poziciją. Gali kilti bėdų su kompetetingu darbo vadovu, nes universiteto krypčiai reikalingi dėstytojai galbūt bus kompetetingi kitose srityse, ne tokie – taviškėje. Galiausiai gali kilti bėdų su įvairiais rekomendaciniais laiškais, spausdinimusi universiteto leidžiamuose moksliniuose leidiniuose.

Dažniausiai tai nebus piktybiškai kuriamos problemos. Nenoriu pasakyti, kad tai yra intelektinį klimatą gniuždanti praktika. Universitetai taip pat turi specializacijas, kaip ir teisę jas turėti. Todėl studentai ir renkasi universitetus. Pagal savus interesus. Pagal universitetuose dėstančius dėstytojus. Net ir tuo atveju, jei universiteto kryptis studentui neparanki, darbo vadovas nėra didis nagrinėjamos temos specas, aktyvus studentas gali konsultuotis elektroniniu būdu su mokslininkais kitame pasaulio gale. Rimto universiteto bibliotekose retai ko nerasi, tad medžiaga bus prieinama, kurią kryptį – universiteto ar „antiuniversiteto“ – bepasirinktum. Tokių studentų visuomet yra, jie yra integrali akademinės terpės dalis. Jiems, žvelgiant bendrai, yra kiek sunkiau, todėl jie dažniausiai turi geležinius kiaušus. Arba juos auginasi, kad savo temą apgintų priešiškoje aplinkoje.

Bet kokiu atveju, ar tai būtų prosocialistinės dekonstruktyvistinės Berkeley koledžo tendencijos, tarpdisciplinės CEU, transnational ir lyginamųjų studijų protegavimas EUI, liberalioji ekonomika Chicago universitete – tam tikrą kryptį universitetai turi. Dažnai ją apsprendžia universiteto žvaigždės (kaip Miltonas Friedmanas Čikagoje), kartais – įkūrėjai (G. Sorosas ir CEU). Tačiau (nors ir mažai žinomas) faktas, kad tokie dalykai formuojasi ir egzistuoja. Turėkite omenyje bei pasidomėkite tuo, mieli būsimieji studentai, kai rinksitės universitetą.

46 Gordon Square, London (United Kingdom). The economist John Maynard Keynes (1883-1946) lived here from 1916 to 1946.

Image via Wikipedia

Žinau, koks klausimas kirba Jūsų galvose – o kaip universitetai čia, namie? Štai čia ir prasideda linksmoji dalis.

Minėjau, kad Tėvynės labui darbuotis grįžta puspročiai bei idiotai, kurių joks pasaulio universitetas neprivers mąstyti savarankiškai… Na, gal prieš tai ir kitaip išsireiškiau. Labai įdomu, kad vieną jų porūšį, dažnai dar durnesnį, galima nesunkiai stebėti ir mūsuose, nes iš čia jie niekur taip ir neiškeliauja iki 30-ties, kai prireikia pinigų, ir, nieko neišmokę per gyvenimą, sugalvoja, kad skinti apelsinus Norvegijoje yra daug geresnė mintis negu… Na, kitų minčių jiems ir nekyla. Minėtieji puspročiai ir idiotai yra vos vos besiskirianti rūšis, tie, kurie ničnieko nesugebėdami, vedini iliuzijų, kad universitetas gali iš jų padaryti kažką, išvažiavo mokytis į užsienį, kur pateko į postsovietinio bloko studentams skirtas kvotas.

Jei Miltonas Friedmanas įžvelgė intelektinės terpės pokytį nuo Capitalism and Freedom iki Free to Choose2, mūsų universitetai, žinoma, buvo kiek kitos, ne tokios laisvos minties įtakoje. Tačiau nesisielokime – po kelių ekonominių krizių intelektinis klimatas vėl plūstelėjo Johno Maynard Keyneso riboto reguliavimo doktrinos link. Tad kairuoliška politika, regis, nemiršta. F. A. Hayeko argumentų tam paaiškinti, žinoma, nevisai užtenka, pastebi Guoda Azguridienė3. Tačiau kartais daugiau ir nereikia. Kai kurie universitetai niekada ir nebuvo nuo jos nuklydę. Ypač valstybiniai, kai valstybės politika yra įsisenėjusiai kairuoliška. Puikus pavyzdys yra Prancūzija, tačiau, kaip mums išduoda Andrius Užkalnis, politinės kairės galime rasti net ir ten, kur apie tai net negalvotume.

Mūsuose, kiek teko girdėti (o girdėti teko nedaug), ekonomistai auklėjami Keyneso dvasia. Tačiau aš to nepavadinčiau universitetų politika. Manau, lygiai kaip ir humanitarus auklėjančiose institucijose, kryptys dar tik formuojasi. Pamažu, natūraliai, per žvaigždes ir investuotojus. Taip, visa administracija yra kupina biurokratinės, sistemą aukštinančios ir viso ko (net ir, atrodo, studentų iniciatyvos) reguliavimui pasišventusios, popieriukus iš kabineto į kabinetą rimtais veidais nešiojančiųjų sielas įkvepiančios dvasios. Didieji Lietuvos universitetai, panašu, dar nesupranta, kokio santykio su valstybe jie norėtų – autonomijos ar valstybinio universiteto statuso. Tačiau su kartų kaita bent jau smulkesniųjų akademinių vienetų (fakultetų, katedrų, tyrimo centrų) vidaus politika formuojasi ir įgauna kartais visai geras formas. Tiesa, kol kas patarčiau prieš stojant labiau domėtis dėstančiais specialistais, o ne fakultetų politika. To rūpesčio dar reikės palaukti.

Harper Library seen from the Midway Plaisance, University of Chicago

Image via Wikipedia

Tačiau minėtieji grįžtantys mesijai, nusmurgę intelektiniai skurdžiai, kurių skirtinis bruožas yra negebėjimas suvokti, kokie durni jie patys yra, atvyksta čia su džiugia žinia: „mes žinome, kaip viskas turi būti; žinome, ką atleisti, ką palikti, kas durnas, o kas ne“. Atsakymas į tuos pareiškimus paprastas: ne, nežinote, nes viskas, ką padarė jūsų studijos užsienyje, tai persmelkė jus vieno kurio komuniagiško fakulteto dvasia ir įtikino, kad visa tai yra gėris, o visa kita – blogis. Dar kartą pacituosiu Miltoną Friedmaną: „Vienintelis žmogus, kuris gali jus iš tikrųjų įtikinti, esate jūs pats. Jūs turite laisvalaikiu apmąstyti šias problemas, įvertinti visus argumentus, leisti jiems subręsti [paryškinimas mano – L. L.], ir tada ilgainiui jūsų nuomonė taps įsitikinimu“4 . O ką tik studijas baigę bukapročiai piemenys, neatlikę nė vieno iš čia paminėtų proceso etapų, atlekia ir klykia, kaip pas mus viskas yra blogai. Pas mus viskas yra gerai ir kuo toliau, tuo bus geriau. O jūsų, debilai, nuomonė tėra perdirbimo nevertos komunistinės šiukšlės, retransliuoti menkaverčiai reklaminiai šūkiai, kurių turinio ir paskirties suvokti jūs niekada neturėjote net galimybės. Prieš akis iškyla vieno lietuvių rašytojo tekstu nutapytas vaizdelis apie J. P. Sartre’ą, Sibire nuogą daužomą kastuvu.

Svarbiausia ne universitetas, ne institucija, o kas jame mokosi ir kaip sugeba priimti vietinį intelektinį klimatą. Dabar galbūt nestebina tai, kad klykaujantys piemenys iš Sorbonos yra tik dar vieni nupiepę komunistpalaikiai, neturintys menkiausio supratimo apie ką kalba?


1 Čia tebūnie jiems namiokas, kad reikia kažkada susitikti prie bokalo arbatos. Jūs patys žinot, kad jus turiu omeny.

2 Milton Friedman. Kapitalizmas ir laisvė. Vilnius: Mintis, 1998, p. 3–4.

3 Guoda Azguridienė. Auksinės žuvelės ilgesys. Lietuvos civilizacinės metamorfozės trečiąjame tūkstantmetyje. Vilnius: Aidai, 2010, p. 82.

4 Milton Friedman. Ibid. p. 5.

10 thoughts on “Universiteto politika ir socializmas”

  1. FC Litras said:

    Na, pagaliau toks išbaigtesnis tekstukas. Kai kurie ankstesni, kuriuos skaičiau, pasirodė kiek beišsikvepiantys link pabaigos.

    Pritariu tavo nuomonei, mane irgi užknisa įvairūs veikėjai, kurie pasimoko belenkokiam universitete (svarbu, kad ne Lietuvoje) ir pradeda klykauti, kaip čia viskas blogai, kaip reikia keisti ir t.t. Buvo dar kažkoks herojus, kurie perėjo/pasimokė per kelis univerus Europoje, o paskui bandė užsibarikaduoti VU🙂

    Beje, ar čia sutapimas, ar iš tikrųjų, dauguma tų veikėjų tampa ar NK95, ar SLF, ar dar kokie nors ten kairieji – varo ant pokomunistinės visuomenės, bet po to patys tampa su polinkiais į ją.

    • Tiesa, nekaskart pavyksta vienodai tvarkingai tekstukus sudėlioti. Džiugu, kad bent šįkart pavyko.
      Manau, tai nėra sutapimas, tačiau nėra ir taisyklė (tikiuosi). Mat apie NK95, SLF narius išgirstame, nes jie arba garsiai klykia (pirmuoju atveju), arba savaime yra keistas pasirinkimas jaunam žmogui ir skandaliukas iš savęs (antruoju).

  2. Žmogus-dundukas said:

    Tu Leo,nieko neišmanai apie Keynesą,nes nesupranti matematikos.”Švaistymo” politika krizių metu tau kažkodėl atrodo socialdemokratiška”,kai iš tikro ji nėra ideologiška.Tiesiog taip stengiamasi išsaugoti visuomenės sukurtą turtą-BVP.”Švaistymo”politika krizės metu neleidžia kristi BVP.Kad tai kažkiek palengvina skurdžiausių sluoksnių gyvenimą-yra tik šalutinis politikos efektas.:)

    • Tu, Žmogau-dunduk, nieko neišmanai apie ideologiją, nes nemoki skaityti. Apie „švaistymo politiką“ prieš kalbėdamas leisk man ką nors apie tai parašyti pirma. Tai, ką čia apie kairį krizės valdymo elementorių kalbi tik parodo, kad nesupranti Friedmano, Hayeko ir kitų bei Keyneso idėjų priešpriešos. Taip kad, pasivadinai ne veltui. Dabar eik atgal į savo smėlio dėžę ir nebarstyk smėlio ant žolės.

  3. Žmogus-dundukas said:

    Fridmanas taip pat nesupranta aukštosios matematikos.Tai ir yra jo bėda.Vakaruose jau daugelis atsisako “ideologijų”,nes jos yra visiškai paneigtos mokslo-matematikos.Tačiau daugybė žmonių to dar nesupranta.Tačiau tai-tik laiko klausimas.Galų gale žmonės supranta tai,ko nesuprato ir viskas būna gerai.

  4. Žmogus-dundukas said:

    Iš viso jokia ideologija neturi jokio pagrindo.Iliustruokime “šalutinį produktą”.Štai kažkokiam varikliui reikia deguonies.Yra būdas deguonį paduoti koncentruotai iš tam tikros talpos.O yra būdas vis greičiau važiuojant,daugiau jo įsiurbti natūraliai.”Greitas važiavimas” ir sukelia “šalutinį efektą”-didesnį deguonies padavimą į kuro sistemą.Ideologija,kai bendras visuomenės sukuriamas produktas plačiau paskirstomas tarp visuomenės narių ir yra tas “šalutinis efektas”,nes stengiamasi ne sušelpti skurstančius,o išsaugoti TUTRĄ.Kertant mišką -skiedros laksto-šiuo atveju.

  5. Žmogus-dundukas said:

    Jei pamąstysime bent kelias minutes nuosekliai,tai padarysime atradimą-Keynesas yra pats radikaliausias dešinysis,nes jis turi tikslą išsaugoti TURTĄ.Ne jį PERSKIRSTYTI kažkieno naudai(ubagų pvz.),o IŠSAUGOTI.Tai reiškia,kad turtingi taip pat liks su gerais pelnais,o skurdžiai nenuskurs visiškai.:)Juk kiekvieno visuomenės nario TURTAS ir yra visos visuomenės raidos tikslas?Kubilistano ccp “konservatoriai” gi elgiasi kaip tikri bolševikai,nes jie iš ubagų atima(pensininkai-pvz.) ir atiduoda turtingiems.O koks skirtumas iš ko atimti ir kam duoti?Ideologijos ir mato tą skirtumą.Ubagai nori atimti iš turtingų,o turtingi nuolat stengiasi atimti iš ubagų.Keynesas nieko iš nieko neatiminėja-jis bando IŠSAUGOTI tai,kas sukurta ir eiti toliau:)

  6. Briedą kažkokį čia šneki. Susikišk matematiką užpakalin ir keliauk „į Vakarus“, kur tavo subinė bus garbinama kaip Friedmano teorijų paneigėja. Nes akivaizdžiai kliedi.

  7. Žmogus-dundukas said:

    Leo:)Aš Tamstą nokautavau visiškai nestipriu,bet taikliu smūgiu.Nesikarščiuok.Jau ir pats pamatei savo paviršutiniškų samprotavimų silpnas vietas,nes argumentų kotais nepateiki:)Tik naxui siunti:)Taip būna,kai žmogus praregi,tačiau mano,kad dėl to kalti kiti:)

  8. Kokiu dar smūgiu, ką čia kalbi? Neįdomi man diskusija apie „vakaruose triumfuojančią matematiką“, nežinau, iš ko nusprendei, kad ji man tokia galėtų būti. Todėl ir siunčiu, nes pezi nesamones ir ne į temą.
    Beje, kai žmogus „praregi“, aš su juo nebenoriu kalbėt. Tu, kaip suprantu, „praregėjęs“. Jukš.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s