Ko norime iš aukštojo mokslo?

grįžti į „Aistros, troškimai ir aukštasis mokslas

Universitetuose jaunuoliai nieko neišmoksta, tik sukčiauti, nusirašinėti ir pirkti pažymius. Mokosi per ilgai ir yra tingūs vasaromis, todėl neturi jokios patirties ir nori, kad juos priimtume į darbą tokius, nieko neišmokusius, tik sukčiauti ir nusirašinėti. Įsivaizduokit sau — ilsisi vasaromis. O dėstytojai tuo metu leidžia nusirašinėti, kad nereikėtų išmesti studentų, ir universitetas neprarastų pinigų, kitaip tariant, prekiauja pažymiais. Nes koks dėstytojas kada buvo suinteresuotas kuo nors labiau nei pinigais? Juk to žmonės ir eina į mokslus, kad užsidirbtų daug pinigų iš kyšių. Baigia labai gerai (kitokie dėstytojais netampa), nes sumoka daugiausia visiems dėstytojams, o paskui patys ima kyšius, nes taip yra įpratę…

Mykolas Romeris university library Lietuvių: S...

tinginiai tinginiotekoje žaidžia kompais (Photo credit: Wikipedia)

Studentai, žinoma, kaskart į egzaminą eidami nešasi pinigų, kad galėtų dėstytojui sumokėti. Nes studentams (ką jau apie jų tėvus kalbėti, tie gi paskutinius marškinius dėl vaikų balų nusivilks) pinigais iš dangaus lyja. Matyt, todėl tokie išpaikinti dėl algų ateina, sako, už minimumą nedirbs… Nereikėjo pinigų egzaminams išleisti, galėtumėt laisvai už viską susimokėt dabar! Tinginiai, negaliu… Sėdi darbe iki septynių vakaro, nes nesugeba visko padaryti per dieną, nes tingi. Matai, sunku padirbti naktines pamainas savaitę, o paskui nuo šešių ryto į darbą pavaikščiot. Atsirado mat, sunku prisitaikyti. Ir paskui pasakoja, kad universitetuose, tose niekam tikusiose įstaigose, pasiruošia egzaminui per vakarą! Per vakarą! Įžūlumas! Ir dar kažkas drįsta sakyti, kad neperka pažymių!

Paskui ateina savo magistro studijas pabaigę, nes tėvai taip liepė, darbo ieškotis. Aišku, kad dalis tinginių išeina į valstybinius darbus, nes gi ten tingėti galima. Moka ten gal ir normaliai, bet tikrai už nieką. Ir socialinės garantijos, ir galimybės tobulėti kažkokios yra, bet ten vieni tinginiai, tai ko norėt. Švaisto valstybės — kokios valstybės! Mano! — lėšas. Mums tai kai reikia pasamdyti žmogų, tai kokie mokesčiai! Paskui juos ir švaisto! Niekšai… Mes gi čia darbo vietas kuriam! Visą tą vieną, ir skyriaus vadovo vietą, va, savanoriaut siūlom. Kur ne praktika? Puiki praktika. Aišku, negali savanoriaut priimt bet ko. Turi vadovavimo patirties kažkokios turėt. Nu, ne kažkokios, o sėkmingos. Ką čia, bankrutavusios firmos nevykėlius imsim? Kam jų reikia. Jei jau šypsotis klientams be magistro ir nuogų nuotraukų nepriimam, o čia vadovu savanoriaut…

Hoover Tower and McClatchy Hall, Stanford Univ...

Va ten tai standartai, pas mus tai tingi sukčiai ir tiek. (Photo credit: Wikipedia)

Jauni žmonės turi būti smalsūs ir imlūs. Visada. Mokėti įeiti per duris, pavyzdžiui, kurios su elektroniniu raktu atsidaro ir pasiprašyti nemokamai dirbti. Laisvai priimsim. Ypač jei graži šikna. Mūsų, vat, vargšė administratorė (bet šikna kokia… Gera ta mintis apie dreskodą buvo…) iki septynių vakaro pluša, o dar ir studijuoja vargšė, tai laiko net tenisui palošti visai neturi. Aišku, negalim gi leisti prieš kiekvieną sesiją neapmokamų atostogų, kur čia matyta, priimsim ką kitą, jei mėgins išeit. Sako, spėja egzaminam pasiruošt, tai kam jai dar tos atostogos. Darbas gi vietoje nestovi, man gi reikėtų tenisą tik savaitgaliais žaist, jei čia visiems leisčiau daryt, ką nori. Man mokesčiai gi kokie… Nusipelnau gi, esu darbdavys, kuriu darbo vietas. …Kokia statistika nieko nerodo?..

Šlamštas ta aukštojo mokslo sistema. Ir studentai šlamštas. Aš gi irgi mokiausi, tuose pačiuose „Visiukuose“, ’72 laidos pats esu (gera laida, velnias, buvo, nepatikėsi — einu aš vieną vakarą prieš egzaminą iš mergų…) ir girdžiu, ką studentai per darbo pokalbius pasakoja. Niekas nenori mokytis amato, nes šeimoje taip yra išmokomi, reiškias, kad sukčiaut ir būt gudriems, ir sukčiaut dėl to, paskui universitete ir sukčiauja. O ir amato nesimoko, todėl ir mokosi ilgai. Nes čia viskas yra visuomenės nuostatose, kurios yra blogos. Turi jos keistis kažkaip. Kad studentai gautų geresnį magistrą per mažiau laiko, tuo pačiu dirbdami, nenusirašinėdami ir pakankamai laiko skirdami mokymuisi. Ir turi žinoti tiksliai, ko reikės rinkoje po tų kelių metų mokslų, nuo ankstyvo amžiaus, nes nėra čia ko atostogauti tarp mokslų. Drąsiai galiu teigti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s