Dokumentika, komedija ir kita

grįžti į „Na to dar nebuvo...

Alternate version of Tool's Ænima artwork show...

Image via Wikipedia

Bill Hicks – Hjustono kilmės komikas. Vienas iš geriausių. Komiko karjerą pradėjo penkiolikos, o ją užbaigė kasos vėžys 1994 metais – Bilui tuomet buvo 34. Per 19 metų buvo įrašyti keturi pilni judančių paveiksliukų Bill Hicks pasirodymaiSane Man, One Night Stand, Relentless ir Revelations. Žinoma, liko keletas pusiau oficialių video įrašų bei krūva audio įrašų ir t.t. Taip pat prieš pat mirtį buvo įrašytas jo paskutinis pasirodymas, kuris turėjo, bet nepasirodė „David Letterman Show“… Tačiau apie viską iš pradžių.

Dokumentika tokia kiek gal paviršutiniška, tačiau sumontuota gana gražiai, panaudota daug nuotraukų. Prieita gana kūrybingai. Pasakotojai – Bilo draugai ir artimieji, o stambesnių apibūdinimų ar apibendrinimų išvengta. Griežtai laikomasi chronologinio naratyvo, tačiau jie paprastai užima daug laiko, tad tenka bėgti per faktus. Galbūt iš čia ir tas paviršutiniškumo įspūdis.

Nemaža dalis atsiliepimų kabinosi prie fakto, kad paties Hicks’o jumoro filme nedaug. Neva tai, kad filmas nejuokingas, tad nepasidaro aišku, kodėl jau čia tas Bill Hicks toks kietas. Kas būtų validus priekaištas, jei, tarkime, neišgirstume atlikėjo muzioks biografiniuose filmuose („Ray“, „Walk the Line“ ir kt.). Čia gal žanras kiek kitoks. O gal tiesiog nedaugelis sugeba pakęsti Bilo Hickso jumorą.

Išties, kartais darosi nejauku stebėti transformacijas, kuomet iš lengvo jumoro prie kandžios pačios auditorijos kritikos, nuo ramaus balso iki staugimo į mikrofoną peršokama akimirksniu. Kaip iš paprasčiausių situacinių bajeriukų pereinama prie groteskiškų šėtono impersonacijų su garso efektais. Tačiau prie to reikia priprasti – Hicksas neleidžia auditorijai ramiai ir patogiai pasikvatoti vakarą kitą ir tiek. Vyraujantis didžiųjų transliuotojų, žurnalistų JAV požiūris tuo metu buvo kiek kitoks.

Totally Bill Hicks

Image via Wikipedia

Viename interviu Bilui teko nejuokais susiremti su laidos vedėjais (tikrai nepamenu kur ir kaip), ginančiais poziciją, kad „taip negalima, žmonės į komedijos vakarus ateina pasijuokti“. Hickso pozicija buvo kitokia – jis siekė žmones priversti susimąstyti. Pamenu jį klausiant oponentų – „kur tuomet auditorija renkasi mąstyti? Susitiktume tenai“. Jo pasirodymai buvo prikišti tiek politinio jumoro, tiek socialinės kritikos, tiek hipiškos taikos ir meilės filosofijos. Seksas, alkoholis, tabakas ir narkotikai, rokenrolas, religija, cenzūra, karas, Kenedžio nužudymas… Jis labai juokingas. Tačiau ne „Juokis“ tipo juokingas.

Ko išties pasigedau (nors gal ir nereikėjo tikėtis), buvo aiškesnio Bilo Hickso santykio su jį supusia aplinka – ne pasakojančiais draugais ir artimaisiais. Smarkiai pakvipo in memoriam (tuo naivutėliu susitaikėlišku savicenzūros mechanizmu) kuomet neišgirdau plėtojamos cenzūros temos ir neapykantos Davidui Lettermanui istorijos ar požiūrio į Jay Leno… Mano supratimu, tai būtų pridėję vertingą papildomą dimensiją Bilo gyvenimo filosofijos, kurios buvo sočiai kiek fatalistinėmis nuotaimomis gyvame filme (kita vertus, gal tik man taip atrodė).

Bottom line – apie Bill Hicks (ir jo paties) medžiagos internete galima rasti kalnais. „American: The Bill Hicks Story“ yra gražus priedas prie jos, nelyg estetiškai ir mielai pateikta biografija. Tačiau prie jo, mano supratimu, reikėtų pridėti „Outlaw Comic – The Censoring of Bill Hicks“ (youtube.com), kuriame mano pasigesti kampai išryškinti labiau.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s