Dešiniojo moderatoriaus kampelis

grįžti į „Akademybė, verslas ir visuomenė

Teksto bus daug, jis rimtas, tad paveikslėlių nededu, kad nebūtų čia man jokių juokų.

Pradėkime nuo Rokiškio pozicijos, kuri atstovauja verslo interesus. Pirmosios mintys ta tema buvo išvestos iš progresinių mokesčių gynybos. Iš idėjos, kad investicijos į mažiausiai kvalifikuotus darbuotojus padeda visam ekonominiam organizmui.

http://rokiskis.popo.lt/2011/06/03/apie-darbo-irankius-ir-progresinius-mokescius/

Tikrai taip, esminė išvada tokia: įmonė ir mokesčiai – tai tas pat, kaip darbuotojas ir įrankių finansavimas. Progresinė mokesčių sistema gali padėti daug uždirbančioms įmonėms (tuo pačiu – ir jų savininkams) uždirbinėti dar daugiau – dėl to, kad pakiltų bendras visų įmonių efektyvumas, o mažos, startuojančios įmonės nustotų būti silpnąja (ir visus stabdančia) visos šalies ekonomikos grandimi.

Prisidirbo Rokiškis ne tada, kai ėmė ginti bendrai paiką, tačiau kaip korekcijos priemonę tinkančią progresinių mokesčių idėją. Tokiame kontekste jis įkišo cielus du trigrašius į nevisai numatytą daržą.

Beje, čia tuo pačiu galim atsakyti ir į dar vieną (tegul ir neužduotą) klausimą – apie tai, ar dabartinės aukštojo mokslo kainos Lietuvoje yra bent kiek adekvačios, ar jos bent kažkiek gerina ekonominę situaciją, ar išvis reikia nemokamo aukštojo išsilavinimo ir ar tas išsilavinimas būna kokybiškas.

Tiesiogiai Rokiškis į šį klausimą taip ir neatsakė. Tačiau, tai, suprask, yra mandatas valstybei finansuoti aukštąjį mokslą ir skatinti jo kokybės augimą. Nebent aš blogai supratau. Į tai buvo atsakyta dviem rašinėliais, vienu – apie lietuviškų verslininkų požiūrį į darbuotoją (straipsnis, kuriuo norėjau įmesti priešingą Rokiškiui perspektyvą į diskusiją) ir kitu, jau orientuotu tiesiai į diskusiją – apie akademinio pasaulio santykį su darbo rinka. Šio rašinio pagrindinė mintis yra tokia:

https://leolenox.wordpress.com/2011/06/06/dirbti-ar-mokytis/

Galbūt universitetų paleidimas nuo valstybės lėšų ir atrodo kaip „Šoko doktrina“. Galbūt taip ir yra. Tačiau tai yra vienintelis būdas atsikratyti nereikalingų etatų, neefektyvių mokymo programų, kavą verdančių institutų. […] Visą tą upę pinigų, kuri plaukia […] į universitetus, nukreipkite į studentus. Geriausia – į labai mažai studentų. Aukščiausiuosius 5 %. […] Vietoje administracinių išsigimėlių, pavadintų „studento krepšeliais“, tebūnie tai bankų administruojamos ir valstybės kompensuojamos […] paskolos. Rokiškiui nepatiko, nes su bankais nevisada viskas aišku. Su valstybe viskas visada blogai. Tad bankai yra geresnė alternatyva.

Vėliau prisireikė išdėstyti papildomus argumentus apie tai, kaip reikia elgtis humanitarams laisvoje rinkoje (atsakymas: laisvai). Būtent tada į diskusiją įsijungė Baltasis Vaiduoklis. Jo rašinėlis apie tai, ko trūksta Lietuvos universitetams, jau buvo nukreiptas tiesiogiai į akademinį pasaulį ir jo santykį su visuomene. Tekstą, supriešinantį biurokratinį aparatą ir akademinį pasaulį, jis užbaigia šitaip:

http://baltasisvaiduoklis.popo.lt/2011/06/14/ko-truksta-lietuvos-universitetams/

Jeigu siekiama kokybiško aukštojo mokslo, tėra kelios būtinos sąlygos – leisti universitetams tvarkytis patiems, nubraižant geriausiu atveju gaires bei užtikrinti galimybę būti lygiaverčiais partneriais kuriant švietimo viziją. Tuo tarpu dabar akademijos ir akademinio gyvenimo vardas, sietinas su laisvę ir kūryba, tampa ganėtinai juokingu. Visomis prasmėmis…

Tuomet į diskusiją vėl sugrįžo Rokiškis, kuris mane visaip iškeikė ir pademonstravo savo tikėjimą moralaus lietuviško verslo vizija. Nepykstu dėl to, aš ne kartą esu pripažinęs turįs savyje idealizmo, kuomet kalbu apie akademybę. Tad idealizmas yra gerai, o Rokiškio poziciją reikia pataisyti, kad ir kaip švariai ji numuilintų verslininkų elgesį su savo darbuotojais. Nors, reikia pripažinti, užduoti klausimą jis moka:

http://rokiskis.popo.lt/2011/06/16/atsakymas-i-ispuoli-pries-vertelgas/

[…]yra darinys [aukštojo mokslo institucijos], kuris siurbia resursus, duoda šaliai kažkokias savo neaiškaus metabolizmo atliekas ir knisa protą, jog taip ir turi būti. Ar galime tarti, kad mokslas čia virto į kažkokį vėžinį diskursą? […] Kodėl gaunasi taip, kad studentas tikisi iš universiteto gauti žinias, tinkamas darbui ir savirealizacijai, darbdavys tikisi gauti darbuotoją su žiniomis, kuris padidins pajamas, o vietoj to nei vienas, nei kitas negauna to, ko jiems reikia? […] Dabar paklauskime, kokie mūsų aukštųjų mokyklų interesai ir tikslai, ko jos realiai siekia? Ir čia atsakymas dar paprastesnis, susivedantis į vieną žodį: xujpariši.


Tad štai tokia buvo diskusijos eiga. Nesismulkinau, daug minčių buvo išsakyta abiejų mano minėtų džentelmenų straipsnių komentaruose. Aukštųjų mokyklų lygis netenkina nieko, išskyrus gerai tas mokyklas baigusius. Darbuotojų lygis netenkina verslininkų. Valstybės politika netenkina universiteto. Verslininkų požiūris netenkina darbuotojų. Rinkitės vieną ir galėsite sėkmingai kaltinti visus kitus durnumu, trolinimu (niekas man iki šiol nepaaiškino šio termino), kliedesiais ir t.t. Tačiau vienas leitmotyvas kartojosi nuolatos. Ties juo apsistodami neprašausime, nes tai nebus lokalus aspektas. Juo yra užkabinama visa sisteminės problemos esmė. Tiesa, tai bus vartotojiškas požiūris, tačiau akademijos interesų pažadu nepamiršti.

Kalbu apie „devalvacijos“ leitmotyvą. Ekonomikos ar vadybos specialybės, akademijos vardo, aukštojo mokslo mokymo programų, mokslo aukštąjame moksle, aukštojo mokslo sampratos ir diplomų reikšmės devalvacijos. Čia Gintaras Rumšas Rokiškio bloge pataikė it pirštu į akį: „Didžiausia Lietuvos bėda – privalomas aukštasis mokslas, kurio reikia, kad tavo CV būtų CV.“ Kas nutinka, kai rinkoje atsiranda per daug bakalauro diplomų? Diplomo vertė devalvuoja. Kas nutinka, kai rinkoje atsiranda per daug devalvuotų bakalauro diplomų? Padaugėja magistro diplomų. Ir taip toliau – kol kas iki daktaro laipsnio devalvacijos, ačiū Darvinui, nepriėjome.

Su diplomo devalvacija atsiranda ir moralinė diplomo devalvacija. Smunka studentų motyvacija, tačiau, kad būtų konkurencingi rinkoje, jie privalo išeiti aukštosios mokyklos katorgą. Smukus motyvacijai, sumažėja įsisavinamų žinių kiekis, o dėstytojai negali visų durnių ištrenkti velniop, nes nuo jų priklauso „studentų krepšelis“. Tada aukštosios mokyklos, kurios dėl apdorojamų studentų kiekio tampa faktiškai gimnazijų ir vidurinių mokyklų papildomu moduliu, ima dar ir spausdinti diplomus už dyką. Tam paaiškėjus, visa mašina tik įsisuka. Kur jos variklis? Nemokamame moksle visiems ir visada, kuris buvo įvestas 1940 metais, universiteto sovietizacijos pradžioje. Matote, kaip sėkmingai praeities šmėklos mus pasiveja? Nemokamą mokslą, savo ruožtu, į priekį varo neadekvatus biurokratinis mechanizmas, užmestas su valstybės finansuojamo mokslo kilpa universitetams ant kaklo.

Darbdaviai, žinoma, kai gali, ieško žmonių su aukštojo mokslo diplomu. Dėl diplomo devalvacijos diplomo vertė smunka rinkoje, ypač tų specialybių, iš kurių daugiausia tikimasi, nes pamatoma, kad nemotyvuoti studentai neadekvačiose mokymo programose neišmoksta tiek, kiek išmoktų per keturis metus darbo patirties. Baltasis Vaiduoklis paskaičiavo, kad yra vos dvi aukštosios mokyklos, kuriose neruošiami vadybininkai! Kaip galima tikėtis kokybės iš tokio kiekio tokiai specialybei nepritaikytų institucijų?

Būtent, nepritaikytų. Universitetų tikslas – aukštasis mokslas, tai yra tie dalykai, kurių tūlas pilietis nesupranta. Socialiniai mechanizmai visuomenėje, m-teorija, kvantinė fizika, nanorobotai, lazeriu stimuliuoti ultraspartieji vyksmai ir dar daugybė dalykų, kurių aš net sugalvot nesugebu – tai yra aukštasis mokslas. Tai yra universitetų niša, ne ruošti vadybininkus, o žmones, kurie revoliucinėmis idėjomis pakeis pasaulį. Mums nereikia MySQL ir PHP informatikų. Juos paruošti gali bet kuri neuniversitetinio išsilavinimo įstaiga. Akademija bando paleisti į pasaulį dar vieną Zukerbergą. Užuot gaminę istorijos mokytojus, turime mėginti išleisti į pasaulį antrą Gibboną. Tai yra universitetų misija. Taip, iki jos mums dar toli. Tačiau mes, kaip minėjau, nešamės netikusį bagažą, kurį sunku nusimesti. Be ambicijos akademijoje nėra ką veikti. Be ambicijos akademijai nėra ką veikti. Siekti tokių dalykų būtina.

Rokiškis gerai pastebi: „Kaip matome, kai kuriose srityse mūsų aukštosios mokyklos atsilieka netgi nuo profkių: pastarosios visad turėdavo tikslą – paruošti specialistus, atitinkančius tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus.“ Taip ir turėtų būti. Universitetai turėtų suvokti, kad didesnę dalį savo studentų jie turi atiduoti neuniversitetinėms įstaigoms. Tam reikia didelių kainų už mokslą, tam reikia atjunkyti universitetus nuo valstybinių pinigų (o taip – nuo valstybės kontrolės), leisti susirasti savo nišas ir ramiai dirbti su gabiausiais, kad kažkada sukurti kažką tokio. O profkės aprūpins verslininkus specialistais, atitinkančiais tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus. Universitetams reikia laisvės nuo biurokratų ir tada jie pasirūpins, kad jų vardas, diplomai ir pasiekimai imtų kalbėti patys už save. Taip, kol kas sistema ydinga ir toli jai iki tobulumo. Mano sistemos analizė kaltininką rodo viena kryptimi – valstybės kontrolė.

p.s. on a less serious note: Dabar galbūt commonsense.lt vyrukai galėtų padaryti paveiksliuką, kaip Rokiškio norai ir planai nesutampa? Nemokamas mokslas neįmanomas, jei nori ir gerų darbuotojų, ir progresijos pagalba nelyg investicijomis į žemiausio sluoksnio kvalifikaciją pastūmėti pirmyn visos valstybės ekonomiką.😉

10 thoughts on “Dešiniojo moderatoriaus kampelis”

  1. Problema akivaizdi, jog yra gili krizė visose srityse, realius duomenis gauti sunku, visos pusės nori maksimumo, tačiau problema ta, jog lygiai taip pat visos pusės vadovaujasi stereotipais. Niekas nenori atskleisti realios situacijos. Iš to išplaukia ir kitos problemos, o stereotipai tarpsta.

  2. Kadangi, kaip matėm kitur, iš priešstatos perėjom į analizę, tai dabar jau leisiu sau parašyti tamstai čionai komentarą:

    Tamstos trololo užskaitytas, bet niekada netrolinkit trolių, nes tai neproduktyvu😀

    • Visgi į analizę perėjom, tiesa? Tad galbūt šįkart trololo į trolio pusę ir sukėlė šiek tiek nereikalingų dulkių, tačiau nebuvo neproduktyvu🙂 Gal kiek neefektyvu, bet tikrai ne neproduktyvu😀

  3. Kibiras said:

    Į pagalbą lenoxui: trolinimas- tai diskusijos kreipimas neproduktyvia linkme, uždavinėjimas klausimų turinčių savyje nepagrįstas prielaidas (kada nustojote mušti žmoną), whataboutism’as visoks ir t.t.

    Pamąstymai būtų neblogi, bet turiu tau porą esminių pastabų. Dėl finansinių srautų paveiksliuko ir argumentacijos: vadybos studentai galėtų naudoti jį kaip pratimą seminaruose, aiškindamiesi, kodėl autorius neteisus ir kokius niuansus jis pražiopsojo. Net jei vadybininkai ir nenusipelno būti universitete, tavo manymu🙂.

    Taip pat mąstymo klaida yra dejuoti dėl aukštojo mokslo devalvacijos. Lygiai taip pat būtų galima dejuoti dėl raštingumo devalvacijos, įvykusios per paskutinius kelis šimtus metų. Kažkada, žinokit, raštingas žmogus garantuotai turėjo padėtį visuomenėj ir buvo gerbiamas, o dabar kiekvienas moka rašyt ir skaityt, net ir padugnės visokie. Gerai tai ar blogai? Aš tai manau, kad raštingumo “devalvavimas”- teigiamas reiškinys, kuris rodo žmonijos progresą. Afganistane raštingumas dar nedevalvavęs (raštingumas tik kokie 15 procentų berods), bet ar tikrai Afganistano pavyzdžiu reikia sekti? Aukštojo mokslo “devalvacija” 21-ame amžiuje- tas pats, kas raštingumo devalvacija devynioliktame ir dvidešimtame.

    Tavo mintys apie mokyklų jungimą gali būti teisingos, gali būti ir neteisingos. Čia visa velniava slypi detalėse: KAIP bus vykdomas jungimas? O to, įtariu, nežino net reformos proponentai (kas tipo kaip ir ne privalumas).

    • Ačiū už argumentą iš absurdo. Toks argumentas išeina, kuomet palyginam civilizacinę visuomenės subinę ir avangardą. Ne išsilavinimo devalvacija skundžiuosi, o aukštojo mokslo devalvacija, kas reiškia standartų stagnaciją vietoje jų augimo sulig išsilavinimo plitimu.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s