Darinėjant auksinę žuvelę

grįžti į „Guodos Azguridienės „Auksinės žuvelės ilgesys“

Kaip jau minėjau, bendras knygos paliktas įspūdis yra labai geras. Tačiau nebūčiau toks pikčiurna, koks esu, jei nerasčiau prie ko prisikabinti.

Pagrindine knygos idėja galėtume pavadinti (autorė tai pripažino ir knygos pristatymo metu) liberaliosios ekonominės politikos gynyba. Kas, mano nuomone, yra nemenka užduotis liberaliosios ekonominės krizės padariniams dar tik slūgstant. Žinoma, kairioji – socialistinė – ekonominė politika kaip reikiant “gauna strėlių”. Šitoks pasaulėvaizdis yra man asmeniškai labai priimtinas, tad – we salute you. Tačiau nebūdamas susiformavęs vienos ekonominės politikos sekėjas ir propaguotojas (nors, kaip minėjau ir linkstu į dešinę), gana neblogai pažįstu argumentus, pretenduojančius paminti šią poziciją.

Pirmasis, ko gero, lengviausias, yra istorinis argumentas. Rinkos reguliavimas, pinigų perskirstymas – tai nebuvo dalykai, sugalvoti “iš oro”. Didžiojoje Britanijoje laukinis kapitalizmas lėmė (rinkos disbalanso sąlygomis) milžiniškus darbo krūvius ir menkus atlyginimus darbininkams. Didžioji depresija JAV, galimas daiktas, yra tapusi laukinio kapitalizmo žlugimo simboliu. Pavyzdžių yra, ko gero, ir daugiau. Iš nepatenkinamų laisvosios rinkos sąlygų, regis, gimė ir skandinaviškasis gerbūvio modelis. Visas šias ekonomines nelaimes sekė rinkos reguliavimo atsiradimas, su juo – didėjantis pinigų perskirstymas. Socializmas kaip ekonominė doktrina žlugo vieną kartą, autorės žodžiais tariant, po mūsų nosimi prieš dvidešimt metų, skandinaviškasis gerbūvio modelis taip pat susiduria su sunkumais. Per kiekvieną stambią ekonominę krizę visi vėl verčiasi J. M. Keynes ir skaito, kaip reikia ribotai reguliuoti rinką. Tad, panašu, ekonominės politikos ratas nesustodamas sukasi – rinka laisvėja, kol “perlaisvėja”, perkaista ir sprogsta, tuomet vėl imama griežtai reguliuoti, kol atsigauna, ima laisvėti… Ir taip be galo. Kai pagalvoji, galbūt visai neblogai būtų šįkart pamėginti kitaip?..

Antrasis dalykas, kurį autorė proteguoja, yra filantropija. Filantropija tikrąja žodžio prasme. “Socialinės atsakomybės samprata […] yra visiškai miglota. Pagal jos turinį galime ją padalyti į tris aspektus. […] Trečia – kai socialine atsakomybe bandoma vadinti filantropiją. […] Pakeisti filantropiją socialine atsakomybe yra kažkas panašaus, kaip močiutės virtinukus pakeisti stoties beliašais” (p. 43-44). Tai yra tam tikra prasme atsvara valstybės išmokoms ir paramai. Vėlgi, graži idėja ir man visai nesunku su ja solidarizuotis. Tačiau negali matyti, kaip tas pats skandinaviškas modelis iš dalies kyla dėl to, kad filantropija nebeaprūpina žmonių, kuriems pagalbos reikia, o jei aprūpina – sukuria socialinę stigmą paramą gaunantiems. Nevykusia filantropija, ko gero, būtų galima pavadinti ir Bono geradarystes, kuomet tais pinigais, panašu, buvo sėkmingai finansuotos sukarintos banditų grupuotės ir kraugeriški karo vadukai Afrikoje. Tad filantropija, vertinant istoriškai, irgi nėra panacėja ir atjunkytojas nuo valstybės paramos. Kita vertus, galbūt tai yra žiaurus būdas įmesti į vandenį, kad žmonės išmoktų plaukti, o tikslas pateisina priemones?

Žinoma, visuomet galima rasti smulkesnių teiginių, prie kurių galėtume kabintis, tačiau paliksiu juos ramybėje, idant savo nuomonę galėtumėte susiformuoti patys. Verčiau paminėsiu labai didelį privalumą – ši knyga – puikus ekonomikos vadovėlis nenorintiems mokytis. Lengvai skaitoma ir lengvai įsisavinama bei su nūdienėmis aktualijomis glaudžiai susieta knygos mintis lengvai įveikia atstumą nuo puslapio iki smegenų. Knygoje daužoma visa puokštė piktai plūstamai niurnamų mitų ir legendų apie mūsų ekonominę situaciją ir politikos vaidmenį joje. Sveikintina, tokio pobūdžio knygai ploju atsistojęs.

Pačiai pabaigai klausimas Jums, mano mieli skaitytojai: kaip manote, ar dabartinė ekonomikos krizė buvo sukelta liberaliosios rinkos, ar visgi tos rinkos reguliavimo?.. Sugalvoję atsakymą į šį klausimą, atsakykite ir į šį – tuomet, kas dėl jos kaltas?..

3 thoughts on “Darinėjant auksinę žuvelę”

  1. Uždavėte sunkų klausimą. Atsakysiu šiek tiek neartikuliuotai, ne iki galo apmastytai. Dabartine krizė ne visur ir jaučiasi. Pvz., Rusijoje nelabai ir nukentėjo. Sutiksite, kad Rusijoje laukinio kapitalizmo yra dar daugiau. Lenkija taip pat mažai nukentėjo, nors čia nuvertėjo zlotas kitų valiutų atžvilgiu, bet vidaus rinkoje tai nelabai aktualu. Šios šalys turi bendrą bruožą – abiejose ūkio subjektai gamina. Tai ne Lietuvos ekonomika, kuri grįsta principu: perku-parduodu. Kinija per krizę vėlgi nenukentėjo, net 2009 metais ekonomika augo. Manau akivaizdu – tose šalys kur gaminama – mažai ir tenukentėjo. Šį pastebėjimą lyg ir griautų šalimais esančios Gudijos ekonomika, bet lyg tai – nesiskaito. Visi puikiai suprantame tai iš Rusijos palankumo (pigesnės dujos ir t.t.) gyvenanti valstybė. Nors gamina daug, bet neefektyviai, jos ekonomika yra griežtai ribojama, net komanduojama. Taigi mūsų regione krizę sukėlė reguliavimas, bet ne laisvoji rinka. Lietuvą vėlgi priskirčiau prie reguliuojamos, labai biurokratizuotos ekonomikos šalių. Konkrečiai pabandykite įkurti įmonę – noras praeis. Kol buhalterinė apskaita bus sudėtinga – apie rinkos liberalizvimą kalbėti yra tušti pliurpalai. Manau iki individualios įmones statuso savininkas turėtų galėti vesti apskaitą pats. Juk pridėti, atimti, padaugint, padalinti, procentą apsakičiuoti moka bet kuris baigęs pagrindinę mokyklą. T.y. Lietuvoje nėra normalios laisvos rinkos, laisvos plačiąją prasme rinkos neburokartizuotos, tad jos kaltinti ją dėl dabartinės krizės sukėlimu yra ne prie ko.

    Kartoju, tai mano nuomonė apie mūsų regioną, Rytų Europą. Krizės priežasty kitur, pvz., JAV mano supratimu, jau kitos nors ir turinčios bendrybių. Pavyzdžiui juk daugelis JAV kompanijų yra perkėlusios gamybą į tą pačia Kiniją, amerikonai gyvena pagal “gyvenk šia diena” principą: enjoy the life, pirk šiandien – mokėk rytoj, prasta nuotaika – varyk į prekybos centrą ir t.t. Tai va dar šitoks “American way of life” būdas yra stipriai jaučiamas Lietuvoje, dėl imigrantų kurie tai grįžta, tai kiti važiuoja į Ameriką, filmuose ir serialuose rodomo gyvenimo būdo. Kas filmuose dirba? Prisipirko išsimokėtinai lietuviai būstų, o dabar aimanuoja. T.y. dar norėčiau pridurti kad krizės prežastys yra ir kultūrinės. Kad kultūra (plačiąja prasme) įtakoja ekonomiką – ne naujiena, ekonomistų žinoma. Kaltas dabarties lietuvių paviršutiniškumas, noras kopijuoti “good life”.

    P.S. kai aš augau, tai gyventi šia diena buvo taip sakoma: “nebūk kaip rusas, kuria gyvena šiandiena”. Dabar toks gyvenimas – norma, tiesą sakant jis net ne rusiškas, o amerikoniškas “way of life”.

    • Įdomios pastabos, išties. Tiesa, faktas, kad Rusija laikosi tol, kol kyla naftos ir dujų kaina (ką pajutome savo kailiu). Beje, jos laukinio kapitalizmo kraštu nepavadinčiau, prisiminkime Jukos atvejį… Reguliuojama demokratija, vienok. Kinijos nepaveikumas – pigios eksporto prekės, kurios pildė taupyti pradėjusias rinkas, tačiau ekonomikai atsigavus, pasimatė kai kurios ir iš to plaukiančios problemos (kainų burbulai, pavyzdžiui). Dėl Lenkijos sutinku, jai padėjo didelė vidaus rinka…
      Bendrai turiu sutikti su pastabomis apie Lietuvą taip pat. Vartojimo skatinimas virto į beatodairišką vartojimą, tas teisybė.

      • Apie Jukos atvejį – tai žiniasklaidos burbulas, nerimta spręsti iš vieno atvejo. Be to niekas neneigia, kad Jukos falsifikavo apskaitą, problema yra tokia, kad “išsukinėjamos rankos selektyviai”. Bet juk tai absurdas, pagal tokią logiką reikia negaudyti sukčių, nes kiti sukčiai nesugauti… Bet kokiu rašydamas, kad Rusijoje daugiau laukinio kapitalizmo turiu omeny ką kitą. Tai greito pelno vaikymąsis, verslininkų įstatymų ir normų nepaisymą siekiant greito pelno: neseniai nuskendęs kruizinis upių laivas tik patvirtina – normų nepaisyta. Gal Rusijoje įstatymai ir normos yra biurokratizuotos, bet Rusijoje įprasta jų nepaisyti. Rezultatas – laisva rinka. Lietuvoje iki šiol įsivaizduojama, kad Rusijoje yra komunizmas ir tuo gąsdinama. Naivuoliai. Rusija niekada negrįž prie komunizmo. Pirma pasimokė. Antra toks pavyzdys: prieš kokį 15 metų Maskvoje mergaitės siūlančios pajodinėti ant žirgo nužudė savo konkurentę kuri ne savo teritorijoje siūlė jodinėti… Tai yra išaugo nauja kita karta, pinigų karta. Ta turiu omeny minėdamas Rusijoje laukinį kapitalizmą. Kol kas Rusijoje dar gaminama, bet tas “good life” gyvenimo būdas irgi populiarėja. Net Holivudas rimtai pradėjo žiūrėti į augančia Rusijos rinką, filmų premjeros pristatomos su Holivudo žvaigždėmis.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s