A Run for Their Money

grįžti į „Sėkminga medžioklė knygyne

Richard Dawkins ir Neil DeGrasse Tyson. Diskusija, pavadinta “Poetry of Science”. Crampton Auditorium, Howard University, Washington DC, 2010 rugsėjo 28 diena:

[Video su nuoroda po tekstu; transkripcijoje video nuo 1:02:45 iki 1:05:47]
“Q: Thanks for the great job on the poetry of science, I wonder if you could say just a few words, both of you, about philosophy of science? Just read Stephen Hawkins’ book “The Grand Design”, am… first page – “Philosophy is dead”. And here, at Howard our administration is proposing the abolition of our philosophy programs, could you say a few words?
N. DG. T.: <…>
R. D.: Even in biology, I think is an interesting point, that the idea of evolution by natural selection, ah… which came independantly to two men, two traveling naturalists in the 19th century. It’s a simple enough idea that any philosopher could have thought of it from the depths of an armchair, any way back to the greeks, and none of them did. And… and I don’t really understand that, it seems to me to be a strange thing, that it had to wait for… to 19th century scientists, living 200 years after Newton did something that seemed a lot more difficult, am…
Q: Well, check Anaxagoras…
R. D.: Sorry?
Q: Check Anaxagoras, first ah… theory of evolution in ah… pre-Socratic greeks.
R. D.: Oh, well, OK, um… But natural selection is… is… am… is something that came in the 19th… Not only Darwin and Wallace, I mean, there were a couple other scientists who… who thought of it. Philosophers that I really respect in a world today, philosophers of science, are the ones that actually have taken the trouble to learn some science, and there are some…”.

Čia labai aiškiai pasireiškia tendencija, apie kurią jau šnekėjau čia – humanitarinių mokslų ignoravimo tendencija. Man patinka, kai humanitarai tyliai mandagiai numeta frazę, primindami fizinių mokslų atstovams, kas kur specializuojasi. Kartą tai jau sakiau, dar kartą pasikartosiu – labai gerbiu tiek šiuos du džentelmenus, tiek kitus, pasisakančius taip aiškiai ir rišliai temomis, kuriose jų iškalba sublizga. Kartais, tiesa, pasimato, kad ir jie nežino kai kurių dalykų. Ką jau kalbėti apie mūsiškį skeptikų, agnostikų ir ateistų kontingentą.

Šiandien, užsukęs į “Mint Vinetu”, aptikau knygutę, kuriai nesugebėjau atsispirti: “Katedra, kalvė ir vandens ratas”1 – apie technologijų raidą viduramžiais. Ir toptelėjo mintis beskaitant. Prisiminiau, kad bažnyčios kritikai, mūsuose, naudoja tam tikrą istorinį argumentą – pavadinčiau jį Galilėjo argumentu. Šios sintezės pradžioje kaip tik ir yra kalbama ta tema – labai blaiviai ir įdomiai, mano nuomone. Tad, pagalvojau, pasidalinsiu su skaitytojais šios nelengvai mūsuose gaunamos knygos iškarpomis, tikiuosi, didelio autorinių teisių pažeidimo čia neįvykdysiu, mat visa tai – tik auklėjimo tikslais2

“Po viduramžių sekusiais šimtmečiais Europos Apšvietos mąstytojai žvelgė į praėjusį laikmetį kaip į laikotarpį, “tylų kaip nakties tamsa”3, kuomet pasaulis snaudė ir žmonijos istorija visiškai sustojo4. Ano pasaulio dvasia ir įsitraukimas į teologiją buvo matomi kaip įsigalėjusį sąstingį lėmę veiksniai. Įtakingiausias šio požiūrio reiškėjas buvo istorikas Edward Gibbon, kuris, savo veikale “Romos imperijos smukimas ir žūtis”, viduramžių visuomenę apibūdino kaip “barbarybės ir religijos triumfą.”5 (p.1).
“Gibbono aštuonioliktojo amžiaus vienalaikis Anne-Robert-Jacques Turgot, Liudviko XVI finansų ministras, į viduramžius žvelgė kaip į laikmetį, kuomet “karaliai neturėjo autoriteto, nobiliai – apribojimų, žmonės vergavo … prekyba ir komunikacijos atkirstos”, kuomet barbarų invazijos “užgesino proto ugnį”, bet taip pat matė tai kaip laikmetį, kuomet nemažai graikams ir romėnams nežinomų išradimų kažkaip išvydo saulės šviesą. Turgot viduriniųjų amžių nuopelnus skyrė “palikimui fizikos eksperimentų”, kuriuos atliko nežinomi genialųs individai, dirbę izoliuotai, apsupti tamsos jūros.6 Šiandien, priešingai, naujosios viduramžių technologijos matomos kaip tylaus daugelio rankų ir protų bendradarbiavimo rezultatas. Didžiausi pokyčiai yra suvokiami ne kaip pavieniai išskirtiniai išradimai, bet kaip laipsniškos nepastebimos revoliucijos[…](p.2).”
“Pastaruoju metu istorikai pasiūlė siauresnės senojo termino [“Tamsieji viduramžiai”] vartosenos galimybę. […] 1984, Fred C. Robinson rekomendavo palikti “Tamsųjį amžių” vienaskaita ir apriboti jo reikšmę mūsų blankaus laikotarpio (rašytinių šaltinių stokos dėka) pažinimu, veikiau nei jo neva intelektinei stagnacijai.”7 Nuo trečiojo šio amžiaus dešimtmečio vidurinių amžių technologinis progresas buvo patvirtintas tokių mokslininkų kaip Marc Bloch, Lynn White, Robert S. Lopez, Bertrand Gille, Georges Duby, bei Jaques Le Goff. Dauguma šiuolaikinių vadovėlių įtraukia į išradimų istoriją sunkiojo plūgo, gyvulių jungo, trilaukės sėjomainos, pilies, vandens jėga varomų mechanizmų, manufaktūrų, gotikinės architektūros, indiškų-arabiškų skaitmenų, kredito-debeto sąskaitų knygų, aukštakrosnės, kompaso, akinių, trikampės burės, laikrodžio mechanizmo, šaunamųjų ginklų bei spausdinimo mašinos atradimą arba pritaikymą.”(p.3)
“Kuomet Gibbon apkaltino viduramžius “barbarybės ir religijos triumfu”, jis sugretino du didžiuosius šių dienų intelektinio elito baubus, abu plačiai suvokiamus kaip oponuojančius moksliniam ir technologiniam progresui. Katalikų bažnyčia ilgam laikui buvo pasmerkta kaip švietimo priešė, o kaltinimai Koperniko ir Galilėjaus gniaužimu buvo jų pagrindinis įrodymas. Vėlesni istorikai, tiesa, atkreipė dėmesį į kiek kito atspalvio Bažnyčios politikos įrodymus. Lynn White teigė, kad Krikščioniška teologija iš tikrųjų teikė nurodymą viduriniais amžiais siekti technologijos pažangos: “Žmogus yra smarkiai panašus į Dievą aukštesne už gamtą padėtimi. Krikščionybė, visiškai kontrastuodama senąjai pagonybei ir Azijos religijoms … ne tik įtvirtino žmogaus ir gamtos dualizmą, bet taip pat teigė, jog gamtos išnaudojimas žmogaus tikslams yra Dievo valia.”8 Dar anksčiau, Max Webber (1846-1920) atkreipė dėmesį į svarbią Benediktinų regulos įtaką vienuolyno darbui (“Nieko neveikimas yra sielos priešas. Todėl broliai turėtų skirti laiko fiziniam darbui, kaip ir maldingam skaitymui”) ir puikiai organizuotam fiziniam vienuolyno bendruomenės apsirūpinimui.9 Tuo pačiu Ernest Benz nurodė viduramžišką ikonografiją, kur Dievas pavaizduotas kaip vyriausiasis statytojas, matuojantis visatą kompasu ir gylmačiu […]10(p.4-5).”.
Vėliau tuos istorikų minėtus dalykus veikalo autoriai randa ir Tertuliano, Malthuso, Šv. Augustino, Bede, Šv. Tomo Akviniečio raštuose, Benediktinų reguloje ir t.t. (p. 6-9). Bendra idėja tokia: “Nuo ankstyviausių pradmenų Krikščioniškoji vienuolystė pabrėžė darbo svarbą bendruomenei ir kuklumui” (p.8). “[…] Bažnyčios požiūris į technologijas, kylantis iš skirtingų šaltinių – Adomo nuopuolio, vienuolystės patirties, žinių klasifikavimo – gali būti pavadintas ambivalentišku, bet palyginti teigiamu.”(p. 14).
Tiesa, paaiškinimui: “Technologijos – Aristotelio “materealieji darbai” – apima visą žmonijos veiklos spektrą nuo įrankių, prietaisų, instrumentų, varomosios jėgos iki darbo organizavimo.” (p. 16).

Tad pagrindinė mintis?.. Pagrindinį tikslą įvardinti lengviau – pasidalinti labai įdomiu tekstuku, įdomiomis mintimis. Pamenu, jau labai seniai buvo dašutę, kad dažnai pasitaikantis požiūris į istorinius procesus yra perdėm supaprastintas. Tad paraginčiau istorijos paprastumo dogmos atsikratyti. Žinau, kad vien tokio straipsniuko nepakaks tokiam tikslui įgyvendinti, tačiau iš ties tikiuosi, kad šis bent jau privers gerai pasukti galvą, kaip čia dabar yra su ta istorija.

Lieku prie savo senosios pozicijos. Socialinė ir humanitarinė garsiųjų debatų dalyvių religinio gyvenimo sampratos pusė yra blanki kaip tamsieji viduramžiai. Tačiau dėl to labai pykti negalima – nei vienas mūsų nežino visko. Lietuviškoje padangėje, kita vertus, tie ateizmo šulų trūkumai virsta žiojinčiomis juodosiomis skylėmis. Žvelkite į šį straipsnelį kaip į mėginimą jas užkimšti informacija.

http://www.youtube.com/watch?v=9RExQFZzHXQ

1Frances Gies, Joseph Gies. Cathedral, Forge, and Waterwheel. Technology and Invention in the Middle Ages. New York: Harper Perennial, 1995.

2Visos citatos iš minėtojo veikalo, puslapiai nurodyti skliausteliuose po citatos. Vertimas į lietuvių kalbą mano, originalios išnašos sunumeruotos pagal šį straipsnį.

3Thomas Sprat, History of the Royal Society, London, 1667, p. 14.

4William Woton, Reflections upon Ancient and Modern Learning, London, 1894, pp. 1-3.

5Edward Gibbon, Decline and Fall of the Roman Empire, New York, n.d. (Modern Library edition) (first. pub. In 6 vols., 1776-1788.), vol. II, p. 1443.

6Anne-Robert-Jaques Turgot, On Progress, Sociology, and Economics, ed. and trans. Ronald L. Meek, Cambridge, 1973, p. 55.

7Fred C. Robinson, “Medieval, the Middle Ages,” Speculum 59 (1984), pp. 745-56.

8Lynn White, Jr. “The Historical Roots of Our Ecological Crisis”, Science 156 (1967), p. 1205.

9Max Webber, The Protestant Ethic and the Spirit of Capitalism, trans. Talcott Parsons, New York, 1958, pp. 118-19.

10Ernest Benz, “I fondamenti cristiani della tecnica occidentale,” in Tecnica e casistica, ed. Enrico Castelli, Rome, 1964, pp. 241-63.

2 thoughts on “A Run for Their Money”

  1. Pamenu ir Kampanelos mintį apie XVIamžių(iš Saulės miesto), tai yra iš karto po viduramžių. Jis tvirtino, kad XVIa. viskas šoko į prikeį ir visų amžiaus atradimų kiekis viršyja anksčiau buvusių laikų atradimų kiekį
    Taigi Kampanela prieš.

  2. Na, Kampanela buvo šališkas – jis gyveno XVI a.🙂
    Kita vertus, jei jau A. Enšteinas teigė “stovintis ant milžinų pečių”, kartais pamėginu įsivaizduoti, kaip Renesansas būtų sugebėjęs atsistoti be Gutenbergo pečių po kojomis…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s