Vilnius, 1991 01 13

grįžti į „Golovatovas, ruoniukai ir sausio 13

Tekstas parengtas pagal: Lietuva 1991.01.13. Dokumentai, liudijimai, atgarsiai. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1991.

Keletas faktų su liudininkų komentarais tiems, kurie gyvai neprisimena.

1990.08.29 – priimtas slaptas nutarimas „Dėl susitikimų ir pokalbio su Lietuvos SSR partiniu aktyvu, komunistais ir darbo žmonėmis“. Nutarta organizuoti įvairių institucijų darbą efektyviam nacionalistinių, antisovietinių formuočių lyderių, dezertyrų ir kitų sistemai nusižengusiųjų patraukimui baudžiamojon atsakomybėn. Ta proga į Lietuvą atsiųsta greito reagavimo tardytojų grupė.

1990.12.01 – paskelbtas SSRS prezidento (M. Gorbačiovo) įsakas dėl karinių dalių panaudojimo sąjunginėse respublikose vaikinų šaukimui į ginkluotąsias pajėgas užtikrinti. Ta dingstimi 1991.01.07 V. Landsbergiui pranešama, kad į Lietuvą bus įvesta specialiosios paskirties desantininkų divizija.

1990.12.29 – pasirašytas SSRS ginybos bei vidaus reikalų ministrų įsakymas organizuoti VRM darbuotojų ir sovietų armijos kareivių bendrą patruliavimą dideliuose miestuose su BTR ir šaunamaisiais ginklais.

1991.01.08 – motyvuojant 01.07 padidintomis maisto produktų kainomis, surengiamas „Jedinstvos“ protestas prie Aukščiausiosios Tarybos. Jo metu mėginama įsiveržti į rūmus. Stabdomas įsakymas didinti maisto produktų kainas, K. Prunskienės vyriausybė atsistatydina. Į Lietuvą traukiama Pskovo specialiosios paskirties desantininkų divizija sau nebūdingai dezertyrų gaudymo užduočiai. Įsakymas duotas ne kariniams komisariatams, o tiesiogiai iš centro. Pabaltyje buvęs oro desanto kariuomenės vadas Gračiovas, pareiškęs, kad jo daliniai neturi dalyvauti politiniuose procesuose Pabaltyje, tuoj pat atšaukiamas į Maskvą.

1991.01.09 – kareiviai ir šarvuočiai pasirodo prie Televizijos bokšto ir Aukščiausiosios Tarybos. Repeticijai. Kitą dieną Šiaurės miestelyje Vilniuje įrengiamas palydovinio ryšio su Maskva punktas bei pareiškiami kaltinimai AT atkurti buržuazinę santvarką ir t.t.

1991.01.11 – pranešama apie Vilniuje vykstančius „karinius manevrus“. Užimant įvairius objektus visoje Lietuvoje (Vilniuje – Krašto apsaugos rūmai, Spaudos rųmai, Medžiotojų ir žvejų draugijos pastatas) nukenčia žmonės.

Kai išgirdau, kad mus apsupo, nubėgau žemyn. Ginklų mes neturėjom, tik paruoštą brandspointą. Pačiupęs jį, aš užlipau ant stogelio virš centrinio įėjimo. Pamačiau, kaip iš tanko išlipo kareiviai ir […] ėmė artėti. Priartėję ėmė stumdyt visus ir laužtis į vidų. Vienas jų įrėmė automatą žmogui į krūtinę. Tada aš vandens čiurkšle nusitaikiau tiesiai į kareivius. Į mane šovė, pataikė į galvą ir aš nukritau be samonės. Paskui atsipeikėjau ir, nusileidęs žemyn pats įlipau į greitosios pagalbos mašiną…

– Vytautas Lukšys (prie Krašto Apsaugos Deparamento).

Duris užstoję gynėme gal tik 20 rankomis susikabinę vyrų ir už mūsų nugarų tiek pat moterų. Pribėgę desantininkai […] kumščiu smogė į veidą […], trise išplėšė iš grandinės, vienas automato buože smogė į sprandą ir nubloškė nuo laiptų […]. Jaučiau du spyrius į petį ir keldamasis turėjau mintį ar smogs ar ne besikeliančiam į galvą

– Juozas Vaitkus (prie Spaudos rūmų).

Gal kokią minutę stūmėmė ir laikėme juos, kad neįeitų į vidų. Priekinius desantininkai daužė, mušė. Tada iš viršaus pasipylė vadnuo. […] Tada, lyg sulėtintame filme, pamačiau, kaip nuo pakylos lėtai ir ilgai „skrieja“ tikriausiai mano metų mergina…

– Paulė Šiušaitė (prie Spaudos rūmų).

Prie spaudos rūmų panaudojami koviniai šoviniai, šarvuočiai ir tankai. 12:30 Žalgirio gatvėje tankas užlekia ant sunkvežimio, sunkiai sužalotas vairuotojas. Link darbo pabaigos (apie 16:30) Iš Rudaminos į Vilnių pajuda 50 desantininkų tankų, dar kažkiek pajuda iš Panemunės. Iki vidurnakčio užimamas Vilniaus geležinkelio mazgas, nutraukiamas geležinkelių eismas. Ties Marijampole kelias į Vilnių užkertamas dar anksčiau. AT, nepavykus susisiekti su Miška, perskaito protesto notą.

1991.01.12 – AT įsteigia Laikinąją gynybos vadovybę, kurios tikslas – „nutraukti SSRS puolimą ir karą prieš Lietuvą“. Mieste prasideda karinės technikos demonstravimas patruliavimo forma. Nusiaubtas KAD pastatas, puolama Policijos akademija, apsupamas ypatingosios paskirties policijos dalinys. Dar tris kartus mėginama susisiekti su M. Gorbačiovu. Apie 14:00 Kaune, Tvirtovės alėjoje karinis sunkvežimis užkabina lengvąjį automobilį, vienas žmogus žuvo, kitas – sunkiai sužeistas. Vilniečiai neša maistą traukiniuose įstrigusiesiems, žmonės iš visos Lietuvos buriasi ir budi prie AT rūmų, televizijos komiteto, Televizijos bokšto ir tarpmiestinės telefonų stoties. Dar daugiau jų plūsteli apie 22 val. vakare, po AT pirmininko vardu skelbto raginimo ginti Vyriausybės pastatus. Tuo metu karinės technikos kolona per Žirmūnus pajudėjo iš Šiaurės miestelio.

1991.01.13 – apie 2 valandą nakties kariuomenė užėmė Radijo ir televizijos pastatus, televizijos bokštą. Nuo 6:30 skelbiama komendanto valanda, komendantu paskiriamas Uschopčikas.

Dar tik sumojau, kad reikia trauktis, kad užvažiuos, ir staiga pasijutau kaip sapne: miegu, mano kojos užspaustos, negaliu pajudėt. Guliu ant pilvo, šalia guli dar trejetas žmonių, aš ketvirtas, paskutinis, mūsų kojos prispaustos, gulim veidais nuo bokšto ir šaukiam kiek galim. Aš bandau pasiremti rankomis – skausmas nebuvo toks, kad visai protas užgestų – šalia moteris, kiek toliau du vaikinai. Kad jis tik greičiau pervažiuotų… Tik tokia mintis. O žmonės aplink irgi šaukė, rodė… Tankas sustojo…

Antanas Sakalauskas (prie Televizijos bokšto)

Tankai pasirodė nuo Lazdynų pusės. Šalia tankų bėgo desantininkai. Šarvuočiais važiavę kareiviai laikė paruošę automatus su užmautais durtuvais. Apsupę bokštą, važiavę kareiviai išsirikiavo prieš žmones. Tankai paleido keletą salvių. Už mūsų nugarų pradėjo dužti langų stiklai. Iš bokšto vidaus į kareivius buvo paleista vandens srovė. Tie puolė minią, daužė buožėmis, pasigirdo šūviai, kilo spūstis. […] Žengiau kelis žingsnius atgal ir išgirdau šaukiant „Tankas!“. […] Apibėgęs aplink tanką pamačiau gulinčias dvi moteris. […] Su pagyvenusiu vyriškiu ištraukėme mergaitę, jai buvo sutraiškyta koja (o gal abi) […] Benešant mergaitę, šalia stovėjęs kitas tankas, pagavęs mus prožektorių spinduliais, šovė virš mūsų galvų. Nuo smūgio bangos abu suklupome. Šūviai prie bokšto nesiliovė nė minutę…

Saulius Daujotas (prie Televizijos bokšto).

Abu su sūnum Arvydu (22 metų) atbėgom prie bokšto, kai tankai buvo apačioj, užblokuoti žmonių prie Kosmonautų prospekto. […] Pradėjau kalbint, prašyt kareivį, kad nešaudytų į žmones. Tuoj pat šovė į žemę. […] Prie manes kokių 40-45 metų moteris taip pat pradėjo prašyt, kad nešaudytų. Tuoj pat ją ėmė mušt su tokia geležine žaliai nudažyta lazda per galvą, per pečius. Ją už parankių greit išvedė, tiksliau, ištempė žmonės.

– Deonisij Prochorov (prie Televizijos bokšto)

8 thoughts on “Vilnius, 1991 01 13”

  1. Bet įsakymą davė jau tuometinis nobelio premijos laureatas Gorbačiovas. Kažkodėl jo nepersekioja Lietuva, gal atrodytų per daug juokingai?

    • Baltijos šalims buvo svarstyta suteikti Nobelio taikos premiją. Tačiau buvo vėliau pagalvota, kad nekažką atrodys, kad praeitos premijos laureatas bando užslopinti bruzdėjimus naujosiose laureatėse. Nobelio taikos premija – suktas reikalas. Ją net Obama gavo.

      • Tiesa kas suktas, ir Arsfatas gavo, bet realiai Gorbačiovas neša didžiąją dalį atsakomybę kaip armijos vadas, ar ne? Kareiviams ir jo pavaldiniams kaip suprantu grėstų karo teismas už nevykdytus įsakymus. Jie žvėrys buvo, bet tokie ten ir ruošiami, tokie ir atsiųsti buvo specialiai.

      • Jo, matai, kokioj nekokioj situacijoj buvo atsidūrę kareiviai. Ne karininkai. Kareiviai. Jie – kaip dažniausiai ir būna – neteisiami, mat karo tribunolo teismas arba teismas už nusikaltimus žmoniškumui. Vargšai, gaila man jų. Matėsi ašaros akyse, kai šaudė į beginklius žmones.

      • karo tribunolo teismas 100%, teismo už nusikaltimus žmogiškumui kažkaip nepalaiko EU ir tikriausiai jo nebus kaltininkams. Tai vat ir pasirinko geresnį variantą. Visur kur yra galios pozicija anksčiau ar vėliau bus ja piktnaudžiaujama, ar tai Irako karas su tūkstančiais žuvusių, ar Afganistano. Bus šaudoma į civilius, anksčiau ar vėliau atsiras prievartavimų ir t.t.
        Aš tiesiog noriu pasakyti viena: jai rusai būtų norėję smurto, jie jo mums būtų suteikę daug daug daugiau, tikrai buvo įsakymai kad būtų kuo mažiau aukų. Ar tu manai kad buvo įsakymai suteikti kuo daugiau skausmo?

      • Žinau. Tu tik nori pasidemonstruoti, kaip toli nuo realybės atitrūkęs gyveni ir kokių nesamonių galima prisigalvoti taip toli nuo jos gyvenant. Eik, pažaisk WOW, Call of Duty ir palik sveiko proto žmones ramybėje.

  2. Rusų kareiviai vykdė įsakymus, nes žinojo, kad jei nepadarys ko reikia, grės kalėjimas. Matosi tai iš kai kurių kareivių akių, kad jie nenori daryti tai ką jiems liepia. Žinoma ne visi tokie buvo, buvo ir daug žvėrių.

    • Taip, ypač graudžiai žvelgia Alfa būrio nariai. Jie visada buvo vadinami „švelniosiomis specialiosiomis pajėgomis“.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s