Žaislai dideliems berniukams

grįžti į „Pradėdamas dar vieną vimdantį Kalėdų sezoną

Image representing Bill Gates as depicted in C...

Image via CrunchBase

Pakelkit rankas, kas dar pamenate Bill Gates sėkmės istoriją? Žmogus sugalvojo MS-DOS ir tapo turtingiausiu pasaulio žmogumi… Bent jau tokia istorija tarp vaikų sklandė. Išties, tai buvo labai teisingi sprendimai labai perspektyvioje rinkoje, atlikti laiku ir vietoje, kurie garantavo didelę rinkos dalį… Tuomet keletas bjaurokų pusiau legalių sprendimų, bylinėjimųsi ir še – turtingiausias žmogus pasaulyje. Daug įspūdingiau viskas atrodė per dot com bumą. Gyvi jo palikuonys – google, amazon, eBay ir keletas kitų. Tačiau mirusių nedaug tetrukus po gimimo ar negyvagimių buvo daug daug daugiau. Keletas buvo išgelbėti – Hotmail buvo priglobtas po Microsoft sparnu (buvusius savininkus nuvijus keturiais šimtais milijonų), GeoCities atiteko Yahoo! (už tris su puse milijardo), tiesa, vis viena užsilenkė 2009. Startup tapo dokumentinio filmo apie burbulą pavadinimu, o jame visu grožiu demonstravosi kita auka – GovWorks. TheGlobe buvo viena iš laikinai sekmingiausiųjų, o…  O sąrašas ilgas. Visos jos turėjo galūnę .com.

Idėja, kad Internetas versle visagalis šiek tiek apmalšo burbului sprogus, į tą rinką imta žiūrėti gana blaiviai. Tačiau IT startupų rinkai atsigauti impuslą suteikė pora naujų žmonių ir pora naujų fenomenalių pasisekimų virtualioje erdvėje. Taip, neišvengsiu Bill Gates atitikmeniu šiam dešimtmečiui tapusio Marko Zukerbergo, žinoma, ir filmo apie tai, kaip viskas dramatiškai vyko. Istorija, kaip vienas žmogus ėmė ir užsidirbo krūvas pinigų tik sėdėdamas prie kompo. Šalia staigiai išaugo dar vienas titanas – Steve Jobs, sukūręs visą kartą pavaldžių vergų ir įveiktas amžiaus ligos. Jo idėja buvo dar siaubingesnė – kai bukas bukas vartotojas išsigąsta to, kur pateko naudodamas savo iPhone ir puola iš išgąsčio jį purtyti, tai turi gražinti jį į pradžią. Ir grąžina.

English: A black version of an emblem used by ...

Image via Wikipedia

Turime dviejų idėjų ar idealų kombo – tereikia išmokti programuoti, kompiuterio ir žaidimo ar prikolo (sugalvoti appsą, kitaip tariant, kuris, pavyzdžiui, imituoja žiebtuvėlį ekrane), kad užsidirbtum krūvas babkių. Čia mums visiems prie širdies – Android  (ar Zynga ar kokio ten bieso) programėlių guru iš Lietuvos, regis vardas Ilija, o pavardės nebepamenu. Tokios idėjos (Farmvilio grafinis dizainas tolygus Mario Bros.!) nukreipė milijonus programuotojų pasaulyje į žemiausio intelektinio lygio vartotojų poreikių patenkinimą bereikšmėmis programėlėmis. Bet pinigas yra pinigas, tiesa? Bėda ta, kad tai ne tik galutinai užpisa žmones tokius kaip aš (kurie mėgsta pasiknisti po options ir settings). Tai gana efektyviai atmuša žaislų nemėgstančią publikos dalį. Ypač žaislų už pusantro gabalo. Taip pat – už Zynga Poker Nobelio tikrai negausi, tad orientuotis į žemos prabos programas reiškia ribotą iššūkį (ir praktiką) programuotojui (pataisykite, jei klystu).

Feisbukas ir appsai baigsis. Androidas galbūt išliks, niekad negali žinoti, kaip iš praeito sprogimo išliko geriausieji. Tačiau tikrai ne Where’s My Water ir Fruit Ninja appsai (iš dešimties perkamiausių). Feisbukas tikrai ne. Pabuvęs platforma kurį laiką jis įgrius ir nusitemps visus appsus ir milijonus programuotojų valandų su savimi į nebūtį. Kol androido vartotojai bėga šalia iOS tuštybės (žaidimai ir wallpaperiai, screen saveriai ir kitas šlamštas apkrauti jūsų – ne, ne telefoną. Kalbu apie jūsų planšetę – galbūt norėtumėte turiningai išnaudoti savo dviejų branduolių procesorių ir įsirašyti Fart Machine?), senas pažįstamas G+’e dalinasi, kaip galų gale rado atviro kodo programą, imituojančią lentą. Rašomąją lentą, projektuotiną projektoriumi.

Icon for PowerPoint for Mac 2008

Programa yra Microsoft Powerpoint (rinkoje kitusiu pavadinimu nuo 1987) ir Microsoft Paint (išleista su Windows 1.0 1985 meitais) hibridas, kuriam sukurti 2010 metais prireikė Prancūzijos vyriausybės įsikišimo. Nes niekas iki tol nepasiūlė štai tokio pobūdžio programos pasaulinei rinkai. Net jei anksčiau tai galėjo būti kūrybinio šuolio reikalaujantis produktas, po amžių virsmo atsirado IWB, interaktyviosios lentos, kurios turėjo numesti vieną kitą užuominą. Nes ne visiems akademikams būtina, kad studentai paišaliotų ant lentos. Tačiau bala to nematė.

Problemų kyla net mėginant sujungti projektorių su suaugusiųjų žaislais, kurie, regis, skirti tik appsui Fart Machine. Kas praverstų visiems, kas užsiima ne šūdeliavimu ir filmų žiūrėjimu, bet ir ieško patogių darbo įrankių. Suprantama, galima būtų gyventi su idėja, kad reikia nešiotis nediduką wi-fi routerį (A5 formato, storos knygos aukščio), kuris per VGA transliuotų planšetės siunčiamą signalą į monitorių. Good luck finding a solution. Tarp dešimčių projektorių ir routerių gamintojų, radau vieną sprendimą, kuris su Android sistema, pasirodo, nesusišneka.

Gerai, čia gal rinka maža – tik keliaujantys vadybininkai, dėstytojai, mokytojai, mokslininkai, prezentacijas rengiantys politikai, rašytojai… Maža rinka, suprantu. Reikia taikytis į didelius pinigus (13 litų už appsą, pavyzdžiui). Visi universitetai, kuriuos teko matyti, turi savas universiteto tinklo infrastruktūras. Jos beveik be išimties yra arba nepatogios, arba neaiškios, arba komplikuotos, arba nestabilios, arba kombinacija. Nė vienas tinklo inžinierius nesugalvojo, kad reikia sukurti sistemą, kurią būtų galima pardavinėti tokioms institucijoms. Yra kelios programos, žinoma –  Blackboard, Moodle ir t.t. – tačiau tai tik gabaliukai viso tinklo, visos sistemos, už kurios palyginti paprastą administravimą, patogią sąsają ir kitus dalykus universitetai būtų pasirįžę sumokėti. Cloud computing? Oh well.

Ampro Super Stylist 16mm sound movie projector

Bottom line, nesu didis specas nei ekonomikoje, nei kompiuterijoje. Tačiau esu gana įnoringas vartotojas. Ta prasme, kad noriu, pavyzdžiui, kad bevielis ryšys veiktų. Ar kad standartiniai įrenginiai susikalbėtų tarpusavyje. Tiesa, man dar būna įdomu, kai galiu pareguliuoti, kaip jie susikalba. Ir kada mano GPS pozicija matoma Didžąjam Broliui, o kada ne. Esu netgi pasiruošęs sumokėti pinigų tam, kas visa tai įgyvendins, nes ieškau, kaip palengvinti sau darbą ir gyvenimą. Tai, neva, turėtų daryti visi šie nauji įrenginiai, bent jau jų reklamos taip skelbia. Tiesą sakant, kol kas planšetės nepataiko į didžiulį mokų rimtą segmentą. Tiesa ir nesitaiko. Taikosi į bukiausius vartotojus, kaip ir šiuolaikinė pop muzika. Android platforma tam tikra prasme tapo šios Apple paleistos tendencijos auka, tad ir platformos panauda vis dar yra neįtikėtinai ribota. Tame segmente laikosi ir tūkstančiai IT specialistų, kurie kam nors užsilenkus eis… okupuoti Silicio slėnį?..

7 thoughts on “Žaislai dideliems berniukams”

  1. Jū čia labai protingą vaizduojate. Jūs nieko IT nesuprantat. Nesuprantat ir nerašykit čia visokių nesąmonių! Farm Ville jėgaaaa!!!!!!!!!!!!

    O beje, kodėl manote, kad durnumas praeis?

    • Nes durnumas visada praeina. Galų gale persipildys appsų rinka ir jų gamyba nebeapsimokės. Arba rinka pasidarys tokia konkurencinga, kad norintys įsiterpti privalės sukurti kažką naudingo, patogaus, stabilaus ir bendrai geresnio už konkurentus. Nenustebčiau, jei iki tol kiltų appsus kuriančių startupų burbulas, kuris sprogtų nafig ilgainiui.

  2. Didžioji dali programuotojų vis dar nemoka dirbti komandoje ir, mano nuomone, tai pagrindinė problema, kuri neleidžia (arba leidžia, bet laaaabai brangiai) sukurti kažką įmantresnio. O kad sukurti kažką didesnio, kas tiktų ne vien eiliniam vartotojui, reikia gero vadovo ir geros komandos, su kuria siektum to tikslo, kurių kol kas trūksta. Kodėl taip yra?

    Iš istorijos, tai apie 1968 pasauly paplito programinės įrangos (software) krizė, kuri ir paskatina tokios šakos kaip programų sistemų inžinerijos atsiradimą, kurios pagrindiniai tikslai yra pasiūlyti metodiką, kuria naudojantis būtų kuriamos kokybiškos programos, išmokti pamatuoti projekto kainą, kaštus bei išmokti dirbti komandoje bei skaidyti darbus. Dar tik žengiami pirmieji žingsniai ir tikiu, kad su laiku išsivystys, tad natūralu yra reikalauti, bet reikia ir suprasti, jog tai (bijau sumeluoti) jauniausia inžinerijos šaka.

    Iš esmės, programuotojai kuria tą, ką užsako verslininkai, valstybės ar kiti investuotojai. Tad, jei su facebook atsiradimu ant bangos buvo žaidimėlių kūrimas ir pasipelnymas iš jų, tai natūralu, kad padidėjo užsakymų, investicijų šioje vietoje. Jei su apple bei išmaniųjų telefonų bumu populiarėjo mobiliosios aplikacijos, tad Ilja Laurs laiku tai pastebėjo ir įkūrė GetJar ir dabar puikiai garsina Lietuvos vardą. Tai galėjo padaryti bet kas, tiesiog kaip ir Bill Gates atrado kertinį trūkumą bei tuo pasinaudojo. Jei ne apie IT, tai girdėjau, jog Starbucks kava/kavinės populiarėja nežmoniškai, tad visi šie sėkmingi projektai rado esmines daugumos silpnybes, kuriomis ir pasinaudojo. Tuo tarpu Lietuvoje Coffe inn visi gerbia ir myli, tad čia pasaulis, kuriame madas diktuoja tie, kas patogumą/malonumą pasiūlo pirmesni.

    O šiaip apžvelgei tik paprastam vartotojui matomą pusę. Įdomu yra tai, kad nutylima, jog programų sistemų inžinerijos atsiradimą inicijavo JAV gynybos departamentas, tad jis skyrė (ir dabar tebeskiria skiria) milžiniškus pinigus vystydamas šią šaką. Tad, neabejoju, kad spauda nerašo, tačiau pogrindyje vyksta šaltasis karas ir ginklavimosi varžybos tarp kokios nors JAV, Kinijos ir Rusijos.

    • Jonas said:

      “Tad, neabejoju, kad spauda nerašo, tačiau pogrindyje vyksta šaltasis karas ir ginklavimosi varžybos tarp kokios nors JAV, Kinijos ir Rusijos.”

      Pogrindyje tikriausiai daug kas vyksta, bet nemanau, kad JAV – Kinijos (o toks derinukas tikrai tikėtinas) IT susišaudyme Rusija galėtų pirstelėti kuom nors daugiau nei hakerių įkandimų trečios svarbos sistemai.

      Mano nuomone, straipsnyje gana neblogai atsispindi tokio aukštesnių nei vidutinių poreikių vartotojo nuomonė – jis vis dar pyksta, kad iš naujų Windowsų išima vis daugiau valdymo galimybių, ir viskas ten nuspręsta už tave. Pats save priskiriu šitai lentynėlei🙂 mes, šitos lentynėlės gyventojai, labai mėgstam suprasti, judinti, keisti, ir valdyt mus supančias technologijas.

      Iš kitos pusės – nė velnio nesuprantam jų iki galo, ir paprastai viską mes darom pagal suteiktas galimybes. Na bendrauja kompas su projektorium, nes parašė kažkas viską ko reikia, kad bendrautų. Klausimas, kaip greitai atsisakyčiau ambicijų juos įtikinti bendraut, jei reiktų pačiam pažaist su portais.

      “Iš esmės, programuotojai kuria tą, ką užsako verslininkai, valstybės ar kiti investuotojai.”

      Taip, programuotojai nesiskiria šiuom atžvilgiu nuo kepėjų, siuvėjų ir metalo pramonininkų. Tik nereikia pradėt galvot, kad yra didysis planas, kuriuo nešina slapta programerių armada padarys iš mūsų zombius –

      – mes patys pasidarysim iš savęs zombius. Nes būt zombiu lengviau, smagiau, pigiau, ir proto daug nereikia ir svarbiausia – mes už tai pasiruoše mokėti. Gal ne mes konkrečiai (aš, tu, jis, ji), bet mes statistiškai.

      O silicio slėny, žiū, sukurs naują technologiją (ar tris), kuri pavers pigiom vakarykštėm baikom touch, wi-fi ir kitas technologijas. Ir toliau bus pop segmentas niekur nedingęs 🙂

      • POP segmentas niekada nedings, nes produktai yra kuriami, kad tenkintų vartotojų poreikius, tad nebent anksčiau buvusi alternatyvi šaka pasidarys populiari. Iš to daromi pinigai ir vystomas produktas, o tai leidžia atsirasti ir naujoms technologijoms.
        Problema tame, kad alternatyvos gali gyvuoti, tačiau jos vystosi žymiai lėčiau, nes gauna mažiau finansavimo ir mažiau gali investuoti į naujovių atradimą ir diegimą. Dažniausiai jos išlaikomos entuziastų, tad net jei ir būtų produktas, patogus aukštesniems nei vidutiniams vartotojams (kaip kad dabar yra linux), tai jis turėtų mažiau patogumų iš kitos pusės (t.y. konkurentų pliusai būtų alternatyvos minusai). O norint pasivyti, reikia spėti diegti patogumus kartu su konkurentais. Tuo tarpu jei entuziastai pirmi sugalvoja geresnį patogumą, tai jis staigiai pritaikomas ir populiariojoje kultūroje, kad tik neprarasti vartotojo. Tad norint nugalėti milžiną, turi turėti drąsos, kad konkurentai teismais neužvaikytų, o teisminiai ginčai brangūs, tad milžinas lengvai numarintų patentų kovoje net ir nelaimėjęs bylos.

        Pamąstymai kodėl kuo toliau, tuo mažiau vartotojui leidžia keisti. Manau, bijoma virusų atakų, kurie lengvai keičiamais dalykais pasinaudotų kaip silpnybėmis. Galbūt, bijoma ir mėlynųjų langų (klaidos pranešimų), todėl jei vartotojui suteiki mažiau teisių, tai sumažėja tikimybė, kad jis ką nors sugadins.

        Bus matyti kaip ten ateityje viskas klostysis. Šiaip neabejoju, kad naujos technologijos nėra vien tik pigios baikos. Atradimai vis gi keičia žmogaus gyvenimo ritmą, tad tai jau yra svarbu ne tik eiliniam vartotojui, bet visoms sritims, nes tenka peržiūrėti ir neretai atnaujinti veiklos modelius, prisitaikant prie kintančių technologijų. Gaila, tačiau daug įstaigų vis dar yra užsikoncervavę ir neplanuoja atnaujinti struktūros ar veiklos modelio, nes bijo investuoti į tai, kas realios naudos neatneša. Tačiau, kai atkeliauja krizė (finansinė, teisinė ar dar kokia) ,kuri paliečia įmonės veiklą, tuomet dažnai išgyvena tik gudriausieji. T.y. tie, kurie moka greit pasikeisti arba tie, kurie turėjo planą kaip reaguoti į pokyčius pasaulyje, kurie dažnai yra prognozuojami.

  3. Tomas S. said:

    Straipsnis beveik kaip kalėdinis noras. Maždaug taip pat galima samprotauti ir norėti (tikėtis), jog kada nors Lietuvoje rodančios televizijos nustos rodyti pigų šūdą ir pradės rodyti šiek tiek bran(d)(g)esnį, bet vis tiek šūdą. Feisbukai ir appsai niekur niekada nedings tik dauginsis ir mutuos. Androidas ir G+ jau mirė nesulaukę lytinės brandos. Jų idėjos atrodo patraukiančios, o realizacijos – dažnai techniškai tobulesnės. Bet tai geek’ams… Absoliučiai daugumai nesinori krapštytis optionuose ir settinguose, reikia tik didelio mygtuko “Padaryti kad būtų gražu”. Farmviliai, fartmašiniai, alausradarai ir kiti panašūs dalykai labai gerai atlieka tokių vartotojų koncentravimo į vieną vietą vaidmenį. Anksčiau ar vėliau tą vartotojų būrį bandoma monetizuoti, va čia ir išlieka tie kas sugeba padaryti tai geriau. Būtent todėl ir parašiau, jog G+, androidai ir kiti panašūs dalykai ateities neturi.

    • Kaip suprantu, tiek Androidinių telefonų pardavimų statistikos, tiek G+ nesate akyse regėjęs. Labai gaila. O „feisbukai“ gyvuos, tik farmviliai žlugs kaskart, kai vienas feisbukas žlugs. Nes ant platformos pastatytas šlamštas griūva, kai platforma griūva.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s