Kodėl „knyggrauža“ yra įžeidimas

grįžti į „Kas skaito, rašo...

Esu tikras, Jūs galėtumėte sugalvoti daugybę baisesnių įžeidimų, nei knyggrauža. Ką jau kalbėti apie mane. O pastarąjį ir patys priimtumėte kaip pusiau komplimentą. Nenuostabu, nes skaitymas, knygų „graužimas“ subrendusiems žmonėms yra anokia čia prasta veikla, tad ja užsiimantis žmogus – anoks čia prastas žmogus. Jei kažkam „knyggrauža“ ir gali būti įžeidimas, tai paaugliukui, kuris ieško savo vietos hormonų audrų tąsomame mikrosociume ir negali sau leisti pakęsti jokio pravardžiavimo, kad jo jau turima pozicija toje visuomenėlėje nesusvyruotų. Tad kodėl, kaip teigia pavadinimas, tai turėtų būti įžeidimas? Kad tai paaiškinčiau, turėsiu atsiriboti nuo romantiško „knygos su šilta kakava su katinu ant kojų“ vaizdinio ir, kaip visuomet, atidengti kaulinę struktūrą, slypinčią po mūsų susikuriamais pūvančiais mitais ir svajonėmis.

nesvarbu, kita vertus, pavyzdžiui tai, kad šitas tekstas buvo pirma užrašytas parkeriu ant popieriaus. Čia įrodymai to, koks senamadis vis dar esu.

Visų pirma. Skaitymas yra įgūdis. Kaip ir visi kiti įgūdžiai. Jame nėra nieko, ničnieko magiško ar ypatingo. Jis įgyja prasmę tik konkrečiame socialiniame kontekste, skaitymas nėra reikšmingas ar prasmingas pats iš savęs. Apie tai, kad skaityti savaime yra labai svarbu, turėjo pasakoti kunigai Lietuvos valstiečiams 18 amžiaus viduryje. Drįstu teigti, tą evoliucijos pakopą jau peržengėme.

Tad, kaip ir sakiau – šiandien skaitymas nėra vertybė savaime, o tik tam tikrame kontekste. Be teksto skaitymo įgūdis netenka prasmės. Be įgūdžio tekstas netenka prasmės. Koks šios dvejybės bendras tikslas? Informacijos perdavimas. Vadinasi, skaitymo esmė1 yra ne pats skaitymas, o informacija, užkoduota tekste. Skaitymas yra ne kas kita, kaip galimybė sąveikauti su ta informacija. Sąveikos kokybė nulemia skaitymo kokybę.

Sąveikos kokybė, savo ruožtu, yra daugialypė. Viena yra informacijos iššifravimo greitis – skaitymo greitis. Tačiau tai tėra kiekybė, ne kokybė. Informacijos įsisavinimas (jo greitis) yra svarbesnė dalis, nei jos dešifravimas tuo atveju, jei skaitome greičiau, nei gebame informaciją įsisavinti. Dažniausiai taip ir yra, todėl mūsų „atidus skaitymas“ yra lėtesnis nei skaitymas įprastu tempu. Dar vienas kintamasis yra dešifruojamos informacijos kokybė – „iš šūdo vaško neišspausi“. Crap in – crap out. Ši žinutė paprasta – yra milžiniškas skirtumas, skaitome. Tai priklauso ir nuo rašovo, tačiau į tą galą šįkart nesigilinsime.

čia kad aiškiau būtų.

Yra paskutinis dalykas, kuris išpildo skaitymą. Jis, mano supratimu, yra pats svarbiausais. Nes mes esame mirtingi, nereikšmingi, smulkūs daiktai ir turime labai mažai laiko palikti žymę šios planetos paviršiuje. Tad mus apibūdina mūsų nuveikti darbai, kurie mus pergyvena ir liudija mūsų egzistenciją. Analogiškai, tai, kaip mes panaudojame informaciją, kurią gauname skaitydami, apibrėžia skaitymą kaip veiklą. Tas pats skaitymas gali būti ir darbas, ir pramoga, ir laiko švaistymas. Tai priklauso nuo visų išvardytų elementų.

Viena yra skaityti ir analizuoti, sisteminti žinias ir jas pateikti aktualiame kontekste. Tai turbūt intensyviausia panauda. Neblogai yra gauti informacijos, ja vadovautis priimant sprendimus savo ir (ar) aplinkinių naudai (ar aplinkinių nenaudai). Skaitymas dėl išprusimo, iškalbos pagerinimo ar žodyno plėtimo tokią vertę ir teturi. Šlamšto skaitymas dėl skaitymo yra tolygu masturbacijai. Pačiam smagu, bet ne itin produktyvu – menkas darbas visuomenės, o ir trumpalaikis efektas savo paties labui. Laiko, praleisto skaitant šį straipsnį, prasmingumas ir bus apibrėžtas to, kam jūs panaudosite čia užrašytą informaciją. Pramogai? Puiku. Analizei? (Kaip?) Fantastika. Up to you.

Moralas paprastas. „Knyggrauža“ lengvai gali funkcionuoti kaip „susireikšminusio egocentriško niekam tikusio hedonisto“ sinonimas. Tai jau, manyčiau, yra įžeidimas. O tokią reikšmę šis terminas gali įgyti tik dėl šios priežasties: svarbu yra ne tik, kad skaitote. Svarbu ką, kaip, dėl ko skaitote ir ką su ta informacija veikiate. Negaliu ir neketinu nurodinėti, ką ir kaip, ir kam turėtumėte skaityti. Tik informuoju, kad tokios dimensijos skaitymui galioja.


1 Turiu omenyje ne skaitymo procesui skaitytojo suteikiama prasmę, o objektyvią skaitymo esmę.

9 thoughts on “Kodėl „knyggrauža“ yra įžeidimas”

  1. Mindaugas said:

    “Apie tai, kad skaityti savaime yra labai svarbu, turėjo pasakoti kunigai Lietuvos valstiečiams 18 amžiaus viduryje. Drįstu teigti, tą evoliucijos pakopą jau peržengėme”

    Oi ne, švietimo epocha aplankė dar ne visus…🙂

  2. O žmonės dar sako, kad blogai televizorių žiūrėti. Blogai yra žiūrėti televizorių, jei nesupranti ką žiūri ir jei žiūri šūdą. O taip! Leo, tavo taisyklės galioja bet kokios informacijos gavimui/interpretacijai.

    • Kaip ir minėjau, esmė yra informacijos perdavimas…🙂 Kas sakė, kad blogai žiūrėti BBC dokumentiką? Labai jėga, daug galima sužinoti, dažnai tą darau, tik ne per televizorių, nes ten nerodo BBC dokumentikos.😦

      • Jau rodo televizija bbc dokumentiką. Tik labai retai.

      • Mindaugas said:

        Taigi – ačiū LTV. Rodė/rodo “Planet Earht”. O va neseniai parodė ir The Brain: A Secret History – dar visai naują, šių metų.

  3. Vienas protingas žmogus pasakė: “Reikia skaityti ne geras knygas, o tik labai geras “. Paprasčiausiai perskaityti visų gerų knygų neužteks laiko😉

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s