Knyga, e-knyga, televizorius…

http://scrapetv.com/News/News %20Pages/Business/pages-3/PBS-ends-Reading-Rainbow-after-finally-giving-up-on-teaching-children-to-read-Scrape-TV-The-World-on-your-side.html

Kažkada Nerijus Milerius buvo išlindęs į interneterį ir kalbėjo apie popierinės knygos ateitį. Panašios diskusijos kilo ir daugelyje kitų vietų prieš, per ir po knygų mugės. Gražiausiai apie tai pasisako tie, kurie rašo knygas. Matyt, esama kažkokio mistiško ryšio…

O, štai, aš žinau, kas tas ryšys. Tai sugebėjimas kitame informacijos mediumo gale esančiąjam sužadinti susidomėjimą ir priversti jį sekti tavo mintį. Kuo sudėtingesnė mintis, tuo atidžiau skaitytojas turi tave sekti.

Tų sklandžiųjų rašytojų dėlei turiu pridėti, kad tai, ko gero, darosi vis sunkiau. Pastebėjot, kokio ilgumo tekstai yra pateikiami kasdienėje spaudoje? 15 min., laikraštis, kurį aktyviai dalindavo mieste nemokamai, o dabar jis pasyviai gulinėja šen ir ten bei persikėlė į internetą. Man regis, jis pirmasis mūsų krašte internetinės spaudos formatą perkėlė ant popieriaus. Sakyčiau, gana kontraevoliuciškas sprendimas. Skaitiniai juk keliasi į internetą, o ne atvirkščiai. O internetinės spaudos formatą būtų galima apibūdinti vienaip: „<15min“. Visą reikalingą informaciją skaitytojas turi gauti per tokį laiko tarpą. Skamba gražiai?..

Taip – juk skubame visi. Turbūt ne vienas mūsų kažkada yra pagalvojęs apie papildomos valandos paroje naudą. Ir skubėti yra ko – kaip pasakė kažkas, kas – jau nebepamenu: „filosofiškai žiūrint, taip – arčiau grabo lentos ir visa kita…“. Darosi panašu, kad „greitėjantis laikas“ varo didelę dalį mūsų gyvenimą reiškiančių elementų į gyvenimo paribius. Todėl neberašau stambesnių tematinių straipsnių savo blogui – kol kas neturiu laiko apsistoti ties kuo nors „nereikalingu“. „Greitėjantis laikas“ jau atėmė iš dalies mūsų rimtus skanius pietus ar bendrą šeimos vakarienę. Už mus gamina kiti (gerokai prasčiau gamina, turiu pasakyti) ir gamina taip, kad nesugaištume per daug laiko. Vėlgi, į galvą atklysta kažkieno apytikslė frazė: „šiaurietiškas temperamentas – arti aštuonias valandas nuo ryto, kad spėtume pailsėti, pamiegoti ir atgauti jėgas dar aštuonioms valandoms darbo“.

Tačiau grįžkime prie sklandžiai pasisakančių rašytojų. Lygiai  kaip ilgainiui nuspręsime užbėgti į „McDonnald’s“, taip pat ilgainiui prigriebsime „15 min.“, kad per paskaitos pirmą dalį spėtume bent jau perversti naujienas. Nuo tada imame derinti savo informacijos priėmimo įgūdžius prie informacijos, kurią gauname. Nesugėbėjau nė įpusėti Levo Tolstojaus „Karo ir Taikos“. Per didelis kiekis teksto. Patekus į naujienų portalą skaityti ilgesnį straipsnį darosi panašu į sulėtintą pasikorimą. Gerai, kad profesinė veikla nepalieka kitos galimybės, kaip tik prisėsti ir sėdėti prie teksto, net jei jautiesi, tarsi prievartautum save gana grubiais būdais.

Ar pasitaiko apsilankyti knygyne, toje didelių teksto kiekių parduotuvėje? Man pasitaiko. Kiekvieną kartą išeidamas džiaugiuosi, jei ką nusipirkau. Jei nenusipirkau, džiaugiuosi, kad bent jau peržvelgiau asortimentą. Parsinešus knygą namo sunerimsti – ar turėsiu kada ją skaityti?.. Galbūt dėl to dažniau parsinešu profesinės literatūros, kurią perskaityti anksčiau ar vėliau būsiu priverstas. Tačiau kažkada juk buvau knyggrauža, knyga vasaromis buvo pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Dabar tuo tapo kur kas intensyvesnės medijos. Todėl visuomet neramu, kai pradedu, regis, rimtai svarstyti apie elektroninių knygų skaityklės įsigijimą. Ar nebus taip, kad ir ši technologija atims kažkokį įgūdį, kurio vėliau gailėsiuos?.. Žinau, ši baimė neracionali. Matyt, esu sentimentaliai prisirišęs prie knygos svorio, puslapių vartymo, kartais klaikaus įrišimo ir gražių viršelių. Galbūt todėl perku knygas gražiai įrištas, kietais viršeliais – nes „Kindle“ viršelių neturi. O jei ir turi – tai tarsi nealkoholinis alus ir guminė moteris.

Tiesa, technologijos nebūtinai reiškia įgūdžių praradimą. Jos kartais reiškia žalingų įpročių praradimą. Kompiuterio ir interneto dėka nustojau žiūrėti televizorių. Ir tuo be galo džiaugiuosi.

5 thoughts on “Knyga, e-knyga, televizorius…”

  1. tsmi said:

    Labai teisingai pastebėta dėl “<15 min" efekto visur. Dar daugiau, aš pastaruoju metu apskritai negaliu susikaupti ties jokiu rimtesniu darbu, jei jis trunka daugiau nei 15 min. Kažkoks kantrybės trūkumas, atrodo jog tuo metu galbūt vyksta kažkas žymiai svarbesnio ir labiau verto mano dėmesio. Nedrįsčiau teigt, jog taip dėl technologijų ekspansijos, šiaip gal neurozė. Dabar skaitau šiek tiek daugiau nei aplinkiniai mano žmonės, bet ŽYMIAI mažiau ir NEkokybiškiau nei būdamas paaugliu. Labai retais atvejais ir tik išskirtinė knyga įtraukia taip, jog nebematai nieko aplink. Vėl tas "<15 min" efektas – maždaug po tiek laiko kažkas vis atitraukia dėmesį nuo skaitymo. Kažkaip ir susitaikyt baigiu su tuo.
    Atskirai vertas paminėjimo skaitymas kompiuterio monitoriuje, čia "<15 min" efektas sutrumpėja iki "<3min", nes kompiuteryje visokie dėmesį blaškantys veiksniai veisiasi koncentruotu pavidalu. Neteko bandyt ereaderių, bet manau, kad bent šitos bėdos jie man nesukeltų, vis dėlto įtaisas tik skaitymui skirtas, nėra facebookų, rss readerių, skypų ir pan (tikiuosi). Va būtent dėl to ir visi tie sakantys jog Ipad – geriausia skaityklė arba neskaito, arba apsiriboja žodynais.
    O dėl viršelių – http://www.oberondesign.com/Kindle.php 🙂

  2. Ha, kaip tik tokius viršelius ir turėjau omenyje – lygtai tas, bet nevisai tas – atsiverti, o ten – ekranas…🙂 Bijau, kad e-skaityklės turi naršymo internete funkciją. Tiesa, turi ir “wireless off” funkciją🙂 Bet kokiu atveju, visomis keturiomis sutinku su pastaba apie “Ipad”.

  3. HM said:

    Tiesą sakant informacijos įsisavinimas pastaruoju metu pasidaręs apskritai gana problemiškas. Penkiolikos minučių tam gaila nors tu ką, net ir trijų minučių keistai darosi gaila. Bet nemanau, kad tai būtų kažkokios kompetencijos praradimas, greičiau tai šiuolaikinės žiniasklaidos įtaka, daug paplavų ir pykčio, mažai naudingos informacijos, o va neseniai pastebėjau ir tai, kad informacija pas mus atsilieka visą dieną. Kažkaip vis dažniau save pagaunu, kad internetinėje erdvėje žinių nebeskaitau, o tiesiog dirbdamas prie kompiuterio įsijungiu žinias per TV ar radiją. Tai yra – vienu metu dirbu du darbus, sakyčiau naujų įgūdžių atsiradimas.
    O ar knygos pereis į elektroninį formatą? Greičiausiai ir taip ir ne. Toks atsakymas gana skaudus tiems, kurie nusipeizėja apie kažkokį ryšį (nors ar jie nusipeizėja? baisiai sunkus klausimas). Knygos anksčiau ar vėliau bus elektroninės ir tik kelios leidyklos liks, kurios knygas leis turtuoliams, kurie ne tiek skaitys (o greičiausiai ir visai to nedarys), kiek girsis, kas prabangiau įrištą nusipirko – savotiški ateities viduramžiai. Visi kiti gausim e-skaitykles ir džiaugsimės. Kol kas, kiek jomis domėjausi, jos turi prieigą su internetu, bet kiek supratau, tik prie tam tikrų internetinių katalogų. Bet jas skaityti baisiai nepatogu (asmeniškai man) ir kažkaip iškrypėliška – žiūri į kompą, bet skaitai knygą. Žinoma galima įžvelgti ir pliusų – kiek bus išsaugota medžių (jeigu šiaip, iš durnumo, neiškirsim).
    O dėl Ipad. Su šiuo padaru dar nesusipažinau, bet teko su panašiu daiktu skaitinėti, tai be to, kad vis atitraukia paštas ar dar koks brudas, tai dar jame ir telefonas įtaisytas. Pradedi skaityti, įsigilini, o čia pyst (gražus lietuviškas žodis) ir skambina. Taip nieko neperskaičiau.
    Manau, kad ne visa tai, ką apipaistaliojau, yra didžiausia problema, o tai, kad gerų knygų beveik nebeliko. Daug išreklamuotų š pavirto į geras knygas, o geros knygos neretai nuvertinamos, dėl to, kad vienas ar kitas autorius neįtiko tam ar kitam literatui (atseit – ne menas).

  4. Net neabejoju tokia knygos ateitimi – ilgainiui popierinė knyga virs prabangos preke, taip. Tačiau negaliu sutikti, kad neliko gerų knygų. Jų liko tiek pat, tik reikia labiau paieškoti, nes knygų apskritai padaugėjo smarkiai.

  5. HM said:

    Gal ne taip pasakiau. Knygų padaugėjimas lėmė abejotinos kokybės knygų kotyravimą, kruios gerokai užgožia geresnės kokybės knygas, kurios gauna mažai reklamos. Ir dar prisiminiau keistą tendenciją – labai daug jaunų žmonių geriau renkasi knygas originalo kalba, o ne verstas, nors ne visas toli gražu eina skaityti, dėl tam tikrų kalbinių įpatybių. Šiaip man susidurti su situacija, kai geros, kokybiškos knygos kritikų buvo nuvertintos, nes autoriai neturėjo daug pažįstamų. Panašią situaciją man apipasakojo su lietuvišku kinu, kur komisijoje dalinančioje finansavimą sėdi seniai ir giminės ir atėjusį režisierių vertina: nepažįstu minusas, pažįstu pliusas. Jei pažįstu jam pinigus galima skirti net ir niekam nereikalingam kūriniui. Bijau, kad su visu meno pasauliu panašiai vyksta (bet teigiu tai gana nedrasiai, nes žinių neturiu – tik spėju).

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s