Dura lex sed lex: ACTA

Turinys

[1] ACTA: antrasis raundas
[2] Ribojimai ir trečiosios šalys
[3] Civilinė atsakomybė ir informacija
[4] Pasieniai. Negalioja patentams
[5] Tai kaip ten su tom korporacijom?..
[6] Skaitmeninė erdvė ir dužusios viltys
grįžti į „Antras raundas su ACTA

Viršun

[1] ACTA: antrasis raundas

Pirmasis dalykas, kurio, panašu, nesupranta savame pasaulyje gyvenantys įstatymų rengėjai, yra tai: man nerūpi, kad ACTA neprieštarauja vietinėms ar sąjungos teisės normoms. Tai yra minimalus sutarties reikalavimas, juo didžiuotis nereikėtų ir jis tikrai nėra kontrargumentas nei vienam sveiko proto protestuojančiąjam. „10 mitų apie ACTA“ sugalvojo sutarties šalininkai, o ne jos priešininkai, tad taip išsisukti nepavyks. Pamirškite juos.

Antras dalykas – man nerūpi, ko aptariamąja sutartimi siekiama. Intencijos yra niekdirbių argumentas, man rūpi sutarties tekstas. Tad galime praleisti trečią ir ketvirtą teksto puslapius, nes jie yra skirti lozungams, kurių negaliu pakęsti. Atsakinėdami savo rinkėjams (čia jau prašymas jūsų viešiesiems ryšininkams) keliaukite tiesiai prie esmės, or GTFO.

Tiesa, šių lozungų teisinė kalba atskleidžia vieną nemalonią detalę. Sutartis neturi nieko bendro su autoriais. Tik su teisių turėtojais. Bet tai tik ironiškas pastebėjimas – baisoka, bet teisiškai nerimta. Turėtų, tiesa, šis pastebėjimas supurtyti moral high-ground, ant kurios stovi KKPS šalininkai.

Dabar prie konkrečių dalykų. ACTA daug laisvės palieka pasirašančiai šaliai (§2.1 – straipsniai nurodyti ištisai, tad neįvardinsiu skyrių ir skirsnių, tik straipsnį ir jo punktą). Todėl ACTA protestų reikėtų bijoti ir vietiniams valdininkams – jei ES sutartį ratifikuos, visas įtūžis grius ant jūsų pečių. Labai galimas daiktas, labai pelnytai, taipogi – nemažai žmonių dar nepamiršo nesąmonių, kurias nuolatos dirba mūsų autorių gynėjai (pavyzdžiui, mėginimai taikyti apribojimus skaitmeninėms knygų kopijoms bibliotekose).

Tas pats straipsnio punktas numato, kad „savo teisėje Šalis gali įgyvendinti griežtesnes intelektinės nuosavybės teisių gynimo nuostatas, nei reikalaujama šiuo Susitarimu“, bei „kiekviena Šalis savo teisės sistemoje ir praktikoje gali nustatyti tinkamą šio Susitarimo nuostatų įgyvendinimo būdą.“ Kitaip tariant, ACTA yra pretekstas be ryškesnio apribojimo, išskyrus atvejį, kuomet vietinė teisė prieštarauja Susitarimui.

(cc) astundnebel.at (via Flickr)

Tai reiškia, kad nuo akto nuostatų galima eiti tik griežtyn ir niekada švelnyn. Politinėje praktikoje, vienoje iš labiausiai paveikių žmogaus veiklos sričių, tokia nuostata turėtų ir pagrįstai kelia susirūpinimą ilgalaikėje perspektyvoje. Ratifikuota ACTA reikštų švelniausią įmanomą autorių teisių apsaugos būdą. Politikai jį vadina „pažangiausiuoju“ ir yra teisūs viena prasme. Žengs jis tik tolyn.

Šiame kontekste labai svarbus yra vienos sąvokos – kopijavimo – apibrėžimas. Paniškai ieškote apibrėžimuose (septintame ir aštuntame puslapiuose, 5 str.)? Todėl man ir baisu. Nes žodis „kopija“ yra pavartotas „autorių teises pažeidžiančių piratinių prekių“ apibrėžime (k), tačiau atskirai neapibrėžtas. Kodėl baisu? Nes kaskart atlikdamas interneto naršyklės sukurtų laikinųjų failų valymo darbus, išvalau megabaitų megabaitus autorinio turinio kopijų. Nei vieno autorių neatsiklausęs.

Tad štai, teištykšta dar nepripildytuose interneto lapuose pirmieji prakaito lašai nuo mano susirūpinusios kaktos. Galimas daiktas, bus daugiau.

grįžti į „ACTA ir laisvės ribos

Viršun

[2] Ribojimai ir trečiosios šalys

Nepamirškite atsiversti sutarties teksto.

Lygiai kaip pirmojo skyriaus pradžioje, taip ir antrojo skyriaus pradžioje apibrėžiami Šalies įsipareigojimai (§6.1). Žinoma, pamažu judama prie konkretybių. Minėtasis straipsnis skamba kaip kalambūras, tačiau realiai reiškia viena – „Sutarties įgyvendinimas privalomas ir yra pačios Šalies reikalas. Įgyvendindami prisilaikykite padorumo“. Dar vienas patikinimas, kad tikrai švelniau bausti negalima. §2.1 ir §6.1 turiniu yra kone tapatūs.

Sekdamas tekstu seku ir praėjusio skyriaus pėdsakais. Tokia pat galbūt teisiškai nereikšminga detalė, kuri buvo paslėpta anksčiau aptartuose lozunguose, antrąjame skyriuje atsispindi atskirame straipsnyje. §6.3 skelbia: „Įgyvendindama šio skyriaus nuostatas, kiekviena Šalis atsižvelgia į būtinybę užtikrinti pažeidimo rimtumo, trečiųjų šalių interesų (paryškinimas mano, L.L.)  ir taikomų priemonių, gynimo būdų bei sankcijų proporcingumą“. KKPS (ACTA) neturi nieko bendro su autoriais. Niekada neturėjo ir niekada neturės. Jei remiate ACTA, neginate autorių.

Štai čia pradeda į teisę lįsti ne tik autorių teisių turėtojai, bet ir mistiniai veikėjai, įvardinti kaip trečiosios šalys. Manau, čia yra visų sąmokslo teorijų pradžia. Negaliu neigti, „proporcijų jų interesams išlaikymas“ neramina, nes nelabai aišku, kokie yra trečiųjų šalių interesai tokio pobūdžio bylose. Tai yra, nelabai aišku, kol nepaaiškinama.

ACTA

Trečiosios šalys yra papildomi pažeidėjai. §8.1 kala pirmą vinį – bylose dėl autorių intelektinės nuosavybės teisių turėtojų teisių pažeidimo teismas gali nutraukti pažeidimo vykdymą. Kas, galbūt nebūtų nieko nauja, jei negalėtų nutraukti pažeidimo, vykdomo trečiųjų šalių. Tai yra, uždaryti iš fufelius pardavinėjusio didmenininko pirkusius mažmenininkus – galimai nukentėjusią šalį. Arba kažkieno autorinį turinį (paveikslėlį) netiesiogiai perspausdinusį blogą.

Kitaip tariant, net ir jei kas Flickryje pasidalino nuotrauka po Creative Commons licenzija, nors ji ir buvo kažkieno intelektinė nuosavybė, uždaroma gali būti ne tik pažeidėjo paskyra Flickryje, bet ir mano blogas, jei aš nutariau pasipuošti po neva (cc) licenzija platinama iliustracija. Bet, juk tik dėl to, kad sutartis tai numato, niekas taip nesielgs? Privalės. Ne elgtis, o užtikrinti tokią galimybę įstatymais. O man tokia galimybė nepatinka.

Beje, dar vienas šalininkų argumentas yra nurodyti, kad čia nurodomų priemonių bus imtasi tik prieš tikrai tikrai blogus žmones, jokiu būdu ne prieš [įrašyti paaiškinimo gavėjo profesinės ar asmeninės veiklos lauką]. Turėkite omenyje, kad tie žmonės neturi menkiausio supratimo, kiek laiko jie dar užims tas pareigas, kurias užima šiandien. Tad jų žodžiu tikėti yra tas pats, kas tikėti mirštančiųjų grąsinimais gyviesiems: „galbūt, bet tavo vietoje galvos neguldyčiau“.

Šiai porcijai tebūnie tiek. Kuo toliau, tuo sutartis darosi sudėtingesnė ir mažiau straipsnių galiu vienu kartu Jums, brangieji, pakomentuoti. Tik primiinsiu, kad tai ne teisininko komentaras. Tai tik hermeneutinėjimai. Jei nesulauksiu didelio savo skaitytojų pasmerkimo ir nenusibos (kaip atsitiko su gana daug tinklaraštyje nagrinėtų temų), komentarus pratęsiu.

grįžti į „ACTA: nusikaltimas ir bausmė

Viršun

[3] Civilinė atsakomybė ir informacija

Galų gale prisikasėme prie žalos nustatymo. Čia kamuolys paliekamas autorių intelektinės nuosavybės teisių turėtojo (toliau – ATT INTT) aikštės pusėje – teismas turi svarstyti „bet kokią teisių turėtojo siūlomą visavertę ir teisėtą priemonę, kuri gali apimti prarastą pelną, neteisėtų prekių ar paslaugų vertę, nustatytą pagal rinkos kainą, arba siūlomą mažmeninę kainą“ (§9.1).

Čia ir §9.3b punkto išnašoje iš esmės atsiskleidžia primygtinai siūlomi žalos dydžio nustatymo būdai. Tai yra arba fiksuotos sumos, nustatytos pagal bent autorinį honorarą ar, panašu, nukeltos nuo lubų (sutarties tekstas palieką tų punktų sukonkretinimą, turbūt, Šaliai). Optimistiškiausias vertinimas, žinoma, yra trečiųjų šalių (antrųjų pažeidėjų) rankose atsidūręs prekės kiekis padaugintas iš pelno, kurį teisių turėtojas būtų gavęs už parduotą prekės vienetą.

Beje, žodelis bent, kaišiojamas kai kuriuose straipsniuose, tik patvirtina man keltą įtarimą, kad ACTA tėra švelniausių ATT INTT gynimui skirtų priemonių rinkinys. Iš pasirašančios šalies tikimasi, kad bus atitinkami bent tokie minimalūs reikalvimai. Kaip manote, kaip mūsų Briuselio nuo Maskvos neskiriantys funkcionieriai ir biurokratai reaguotų į tokią galimybę parodyti, kokie mes paklusnūs, t.y. pažangūs?

Stop ACTA before we run out of space

Tačiau tai kartu ir baudos. Prevencija, gąsdinimas. Nieko labai naujo, tiesa? Dešimtasis straipsnis yra šaltinis „mito“, kad gali būti sunaikintas kompiuteris, kuriame rastos nelegalios kopijos. §10.1 punktas nurodo, kad visos nelegalios kopijos turi būti ištrintos, o §10.2 – kad teismas gali nurodyti, jog „priemonės, kurios buvo daugiausia naudojamos gaminant ar kuriant tokias neteisėtas prekes, nedelsiant ir be jokio atlygio būtų sunaikintos“.

Žinoma, turimos omenyje, ko gero, pinigų padirbinėjimo formos ir panašūs siaubingi dalykai. Tačiau niekur nėra nė užuominos apie tai, kad virtualioje erdvėje taikomi pakoreguoti civilinių ATT INTT teisių gynimo būdai. Ne, net ir 5 skirsnyje apie ATT INTT teisių gynimą skaitmeninėje erdvėje. Apie jį vėliau. Absurdas slypi ne baisiausiųjų scenarijų projektavime, Andriau. Absurdas yra tokių nesąmonių įrašymas į sutartis.

Ir faktas, kad nepavyksta praeiti per skirsnį nepamačius Vengrų Konstitucijoje įrašytos šeimos sampratos lygio debilumo, šios sutarties simpatiškam veidui viešojoje erdvėje nepadeda. Toliau mikliai sumetami likę straipsniai, kurie davė pradžią dar daliai „mitų“ apie ACTA. §11 straipsnis iš esmės visas yra užturbintas. Tad pacituosiu jį visą (praleisdamas teisinius vietos eikvojimus), pažymėdamas baisesnes dalis:

„Nedarydama poveikio savo teisei […], kiekviena Šalis nustato, kad civiliniuose teismo procesuose dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo jos teisminės institucijos būtų įgaliotos, teisių turėtojui pagrįstai paprašius, nurodyti, kad pažeidėjas (arba kitais atvejais – įtariamas pažeidėjas) teisių turėtojui arba teisminėms institucijoms bent įrodymų rinkimo tikslais pateiktų atitinkamą informaciją, kurią turi arba kontroliuoja pažeidėjas ar įtariamas pažeidėjas, kaip nustatyta jos galiojančiuose įstatymuose […]. Tokia informacija gali apimti informaciją apie bet kokį asmenį, bet kokiu būdu susijusį su pažeidimu arba įtariamu pažeidimu, ir apie gamybos priemones arba neteisėtų ar įtariamų neteisėtų prekių ar paslaugų platinimo kanalus, įskaitant trečiųjų asmenų, kurie įtariami dalyvavę gaminant ir platinant tokias prekes ar paslaugas, tapatybę ir jų naudojamus platinimo kanalus.“

Jei šitai Jums, mano brangieji skaitytojai, neatrodo kaip šiek tiek per platus mostelėjimas prieš įtariamuosius civilinėje byloje, tuomet galite parsiduoti į skerdyklą, nes jūsų mentalitetas neviršija bekono ar paršavedės. Žinoma, nenoriu įžeisti nei vieno savo skaitytojo, tačiau žymėdamas šį tekstą pats supratau, kad šis straipsnis yra labai rimtas pretendentas į medalius ACTA įžūlumo čempionate.

Toliau sutartyje aptariamos laikinosios priemonės, kurias gali taikyti teismai ATT INTT prašymu. Iš čia „mitas“ apie tai, kad ACTA sankcionuojama galimybė atjungti internetą už naudojimąsi p2p programomis (§12.1a), konfiskuotas nešiojamasis kompiuteris kilus įtarimui (§12.3). Žinoma, tam reikia, „[…] kad atsižvelgdamas į laikinąsias priemones pareiškėjas pateiktų bet kokį pagrįstai jam prieinamą įrodymą, kuris būtų pakankamai įtikinamas, kad pareiškėjo teisė yra pažeidžiama […]“.

Oh lawdy, we r saywed! Pareiškėjas turi pateikti „užstatą ar lygiavertę garantiją, kurios pakaktų apginti atsakovui ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui.“ Visa žala atitaisyta, pagalvojau aš, pirmą kartą skaitydamas šią vingrybę. Galvojau neilgai, iki kito sakinio: „toks užstatas arba lygiavertė garantija neturi tapti nepagrįsta kliūtimi norint kreiptis į teismą dėl tokių laikinųjų priemonių“ (§12.4).

Tolesnis straipsnis užtikrina, kad žala, įtarimui nepasitvirtinus, būtų atlyginta. Tačiau net ir tokie apkiautę humanitarai, kaip aš, žino, kas yra patentų troliai (patent trolls) ir prekės ženklo purvinimas (brand staining). Ne, šiai dienai komentarų nebeturiu. Susitiksime kitą kartą.

grįžti į „ACTA: kas vyksta pasienyje, lieka pasienyje...

Viršun

[4] Pasieniai. Negalioja patentams.

Na štai. Atėjo laikas išsiaiškinti, kas gi, anot ACTA gali būti nuveikta pasienio srityse. §13 tėra lozungas (viską darykit dorai ir teisingai ir nepažeidinėkite jokių susitarimų). Beje, jei nėra sienos, netaikomos ir šios priemonės. Vadinasi, tai galiotų tik išvykstant už Šengeno zonos ribų. ACTA užmojis globalus, nepamirškite to.

§14.2 sudaužo visas viltis, kad asmeninis bagažas „tikrai tikrai nebus tikrinamas“ – „Šalis gali netaikyti šio skirsnio nedideliam nekomercinės paskirties prekių, esančių asmeniniame keliautojo bagaže, kiekiui.“ Gali netaikyti nenumatytam neaiškios paskirties prekių kiekiui. Palengvėjo. Jei jums teko keliauti su naujutėlaičiu nešiojamuoju kompiuteriu savame bagaže, tuomet žinote, kad „nedidelis kiekis“ ir „komercinė paskirtis“ reiškia „kaip mutininkui tąkart pasirodys“. Esu nemokėjęs nieko už 400$ vertės stiprintuvą, o mokėjęs už 15$ vertės maitinimo bloką. Go figure.

Užduosiu klausimą. Ar 1GB 1TB informacijos yra potencialiai mažas kiekis?.. Tiek talpina dabartiniai nešiojamieji kompiuteriai. Net pusė tiek gali būti nežmoniško dydžio muzikos kontrabanda. Beje, kaip nustatyti, ar informacija yra komercinės paskirties ar ne?.. Svarstau tik todėl, kad sutartis nedaro jokios distinkcijos tarp skaitmeninės ir fizinės intelektinės nuosavybės formų.

ACTA - Stakeholders' Consultation Meeting on 2...

Dėdžių ir tetų susirinkimas dėl ACTA kovo 21 dieną. 2009 metų. (Photo: Teemu Mäntynen)

§15 bei visas §16 dar kartą pažymi disbalansą tarp ATT INTT ir nusikaltėlio (įtariamasis šioje sutartyje netiesiogiai laikomas kaltu a priori). Lygiai kaip ir §12.4, čia taikoma ta pati formuluotė: pateikiamas reikalavimas pateikti įrodymus prašant sulaikyti prekes, bet… „Dėl reikalavimo pateikti pakankamai informacijos neturi būti nepagrįstai netaikomos 16 straipsnio […] 1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte aprašytos procedūros.“ (§17.1) Garantijos ar užstato palikimas taip pat analogiškas §12.4.

Mane šiek tiek piktina skaityti, kaip visa informacija apie įtartinas prekes gali būti suteikta ATT INTT, idant šis padėtų atpažinti prekes. Kitaip tariant – surizikuosiu nuskambėti kaip nupušęs sąmokslo teoretikas – bet kuri korporacija gali sužinoti, kur keliauja, kas perka, kas gamina, kas parduoda konkuruojančias prekes, kurių dalys galbūt gali būti apsaugotos kaip intelektinė nuosavybė (§22).

Taip, visa tai turi būti įgyvendinama nepažeidžiant vietinės teisės aktų. Kurie savo ruožtu gali būti pakoreguoti tam, kad darniau derėtų su globalia ACTA sutartimi. Man nepatinka ne neišvengiamas tokių nuostatų įgyvendinimas, o galimas tokių nuostatų įgyvendinimas. Gero šv. Valentino.

grįžti į „Enter ACTA: Enter The Dragon

Viršun 

[5] Tai kaip ten su tom korporacijom?..

Baudžiamąjai atsakomybei skirtas skirsnis („Baudžiamųjų nuostatų vykdymas“) yra stebėtinai paprastas ir suprantamas. Turbūt tvarkingiausias iš visų, iki šiol nagrinėtų. Kaip ir anksčiau, manęs nedomina straipsniai, susiję su baudomis nuteistiesiems. Nepaisant bendros nepasitikėjimo teismais atmosferos, vis dar tikiu, kad sąžiningas teismo procesas gali išspręsti daugelį popieriuje padarytų klaidų. Tiesa, ACTA tekstas čia turi kliautį…

Ne, ji nesusijusi su nusikalstamos veiklos apibūdinimu. §23.1-3 siūlo baudžiamąją atsakomybę šaliai taikyti už pardavinėjimą, prekių ženklų padirbinėjimą, filmų piratavimą kino teatro patalpoje. Numatomos bausmės už pagalbą ir bendrininkavimą (§23.4). §23.5 numato juridinių asmenų atsakomybę, kuri gali būti ir baudžiamoji. Visa tai suprantama.

Sankcijos (§24-25) yra tikrosios drakoniškos nuostatos. Jose paslėpta minėtoji kliautis. Konkrečiai – §24.5a, kuris vienintelis šiame skirsnyje numato sankcijas už tariamai pažeidžiamas teises. O sankcijos yra areštas turto, „kurio vertė atitinka turto, tiesiogiai ar netiesiogiai sukurto arba gauto“ vykdant įtariamą veiklą, vertę.

ACTA Y U NO GTFO!?

ACTA Y U NO GTFO!? (Photo credit: ottodv)

Žinoma, dalis manęs kirbėjo ir tikėjosi, kad kitame skirsnyje, „Intelektinės nuosavybės teisių gynimas skaitmeninėje erdvėje“, bus patikslintas santykis tarp fizinio ir virtualaus pasaulio, tačiau, deja, §27.1 numato, jog tiek civilinė, tiek baudžiamoji atsakomybė skaitmeninei erdvei taikoma taip, kaip aptarta iki šiol. That makes me a saaad panda. Plačiau kitą kartą.

Tiesa, paskutinė pastaba bus skirta balansui tarp INTT ir tariamo pažeidėjo interesų. Gana nesunkiai į akis krenta frazės: „…tam, kad […] identifikuoti daiktus, kurie turi būti areštuoti, ta Šalis nereikalauja, kad daiktai būtų aprašyti smulkiau, nei reikalinga tam, kad juos būtų galima identifikuoti arešto tikslais“ (§25.2), „…Šalis nustato, […] kad [suklastotų ar piratinių – L.L.] prekių būtų atsikratoma […] taip, kad teisių turėtojui nebūtų padaryta jokios žalos“ (§25.3) (visi paryškinimai mano).

Ieškodamas priešingų formuluočių, rasi berods vieną, pakartotą kelis kartus, su aukščiau minėtomis fantastiškomis išlygomis. Tiesa, dar viena normali – sankcionuojanti žalos, padarytos neteisingai apkaltinus, atlyginimą. Kartą. Bendras įspūdis išlieka toks, kad kalbos apie „korporacijų lobistų prastumtą ACTA“ nėra tokios jau iš piršto laužtos. Kaip sakė G. Carlinas: „the table is tilted, folks, the game is rigged! But nobody seems to notice, nobody seems to care…“ Iki kito karto.

grįžti į „ACTA: pabaiga

Viršun

[6] Skaitmeninė erdvė ir dužusios viltys

Ilgai su Jumis, mielieji, skaitydamas ir nagrinėdamas ACTA tekstą, vyliausi, jog šiame paskutiniame reikšmingame skirsnyje (kodėl paaiškinsiu vėliau) daug kas paaiškės. Kad būsiu priverstas išsižadėti savo prieš tai išsakytų piktų žodžių ir pripažinti šį straipsnį esant nekorektišką, nes skaitmeninei erdvei taikiau ne tas nuostatas. Tačiau ne, viltys dužo į šipulius ir 5 skirsnis užsitarnavo mano neslepiamą neapykantą.

Vietoje to, kad ragintų pasirašiusias šalis kurti distinkciją tarp virtualaus ir realaus pasaulių, ACTA čia nusprendžia įpareigoti nepamiršti kriminalizuoti dar dalies veklos, specifinės skaitmeninei erdvei. Patikinus, kad visos ligtolinės nuostatos tikrai galioja skaitmeninei erdvei (§27.1), sutartis apsikaišo lozungais apie privatumo apsaugą, žodžio laisvę ir kitus amžinai gerus ir tyrus dalykus, kuomet tekstas logiškai toms nuostatoms prieštarauja.

Žinoma, kalbu apie žymųjį §27.4, kuris nurodo, pagal INTT skundą, įpareigoti interneto paslaugų tiekėją „skubiai pateikti informaciją teisės turėtojui“, pagal kurią jis galėtų identifikuoti „tariamai pažeidimą padariusį abonentą“ (visi paryškinimai mano). Vien skaitant šią, atleiskit už išsireiškmą, kažkokio paranojiško korporatyvinio biurokratinio debilo miniatiūrinių smegenų išvamą, užverda kraujas.

Taip, šis straipsnis logiškai sankcionuoja nuolatinį sekimą internetinėje erdvėje, kuris būtinas bijant korporacijos skundo ir įpareigojimo skubiai pateikti informaciją apie abonentus. Taip, jis (kaip nekartą šiame dokumente) ignoruoja nekaltumo prezumciją. Ji, aišku, turėtų būti užtikrinama pasirašiusios šalies teisės aktuose, o to pasekoje dalis ACTA numatytų sankcijų, mano neišsilavinusiu supratimu, negalėtų būti taikomos – jei tai ne teisinės painiavos kūrimas, tai aš tada pingvinas, ne liūtas.

Straipsnio pabaigoje pridėtas šūdsakinis apie žodžio laisvė ir privatumo apsaugą yra tiesiog tyčiojimasis iš sutarties skaitytojo ir paminėtų principų. Šio straipsnio užtenka, kad ACTA ratifikavimas būtų negalimas. Neįmanomas. Gal kiek nuvildamas turėčiau informuoti visuomenę, kad, bent jau mano supratimu, šis konfliktas tarp visuomenės ir jos atstovų negali būti išspręstas „sutarties aiškinimu visuomenei“. Toks sutarties tekstas negali būti ratifikuotas nei vienoje save gerbiančioje laisvoje valstybėje. Tiek tos diskusijos su visuomene.

Taip, šis straipsnis kriminalizuoja visų apsaugos priemonių šalinimą (programų ar bet ko kito nulaužimus, crackų rašymą, platinimą ir t.t.). Tai daro, kaip visuomet meistriškai, net ir tuo atveju, jei tik buvo pagrindo žinoti, kad prekė gali būti nulaužta, gali būti platinama, gali būti palengvintas jos platinimas ar faktiškai dar bet kas, kas gali, pasak chaoso teorijos, įvykti dėl tavo veiksmų (§27.7). Ankstesniuose skyriuose girdėta dainelė apie trečiąsias šalis. Kaltas dėl visko. Visada.

Prašau atleisti už padrikumą ir prarastą nešališką distanciją su tekstu, bet mane nuoširdžiai šioje vietoje užkniso. Tai, ką pateikiau iki šiol, yra pakankama priežastis sutarties nekęsti visa savo esybe. Papildoma medžiaga tik siutina labiau – nebėra nieko, kas galėtų šį sutarties tekstą išgelbėti nuo visiško laisvo žmogaus pasmerkimo. Tokiam dokumentui negali atsirasti vietos po demokratinės visuomenės saule.

Faktas, kad ratifikuotą sutartį administruotų visų pasirašiusių šalių atstovų komitetas (kažkuriam supistam skirsnyje pre galo taip parašyta) tik reiškia, kad ratifikuotą šią sutartį pakeisti būtų daug sunkiau, nei vietinę teisę. Nepamirškite ir nemanykite, kad viskas baigta. ACTA dar gali būti ratifikuota Europarlamente. Kas būtų progreso nuopuolis inkvizicijos laikų link.

Intelektinės nuosavybės teisei reikia ne naujo dokumento. Jai rekia paradigmos pasikeitimo lygio permąstymo. Nes tai, kas buvo „per amžius patikrinta“ ir surašyta į šį apgailėtiną dokumentpalaikį, dvesia kaip nukaršęs šuo. I am done.

24 thoughts on “Dura lex sed lex: ACTA”

  1. Tu tik skaityk ir nagrinėk susimildamas!🙂

  2. Ajobshikmat kiek gražiai priraityta. Tik aš pabūsiu kompiuterastnacis, kuris pastebės, jog paskutinėj dalyje parašyta 1GB. Nešiojamame kompiuteryje dabar būna tiek operatyvinės atminties, o ne informacijos saugojimo. Ir tai tikrai nebūtų nežmoniško lygio kontrabanda, bo čia tilptų dešimt-penkiolika audiocd kompakčiokų mp3ioškėmis. Aišku, pagal RIAA ir MPAA standartus, tai čia jau multimilijoniniai nuostoliai. Bet greičiausiai autorius norėjo paminėti 1TB, kad jau būtų panašiau į dabartinių skreitinukų informacijos kaupimo galimybes. Ir vat čia jau talpintųsi tiek “muzono”, kiek būtų galima beveik cielus du metus nonstopu klausytis.

  3. dėl [4] pasienių – man rodos, kad tamsta žiauriai perlenki plečiamai aiškindamas ACTA 16 str. 1 d. 1 p. grėsmę – jame rašoma apie “įtartinas prekes”, todėl tai aiškinant kartu su 14 str. nuostatomis gaunam, kad “įtartinumas” nekomercinėms prekėms gali atsirasti tik tada, kai prekė akivaizdžiai įtartina dėl suprantamų priežasčių – jų kiekis per didelis nekomerciniam naudojimui, visa tai vežama asmeniniame bagaže ir t.t. šiuo metu analogiškos procedūros taikomos visoms įtartinoms prekėms – pabandyk per pvz. oro uosto patikrą išvežti kokią kultūros vertybę ar gyvūną. todėl čia ir siūloma atitinkama priemonė IN apsaugai

    • Kaip malonu gauti argumentuotą komentarą. Ačiū.
      Ogi tokį perlenkimą nulemė to paties 16 str. 2 p. (b) dalies formuluotė, numatanti, kad „jei reikia, teisių turėtojas gali prašyti jos kompetentingų institucijų sustabdyti įtartinų prekių išleidimą arba sulaikyti įtartinas prekes“ (paryškinimai mano). Taip pat tiek tekste, tiek, kaip minėjau, praktikoje nėra aišku, kurios prekės yra dideli kiekiai, o kurios – nekomercinės paskirties, tad ATT įsikišimas, įtariu, pasirodytų veiksmingas.

      • man rodos, kad daugelis kritikų nelabai yra susipažinę su TRIPS sutartimi ir menkai žino apie “civil search” procedūras pagal ją – jeigu atmintis nepaveda, žr. sutarties http://www.wto.org/english/docs_e/legal_e/27-trips_05_e.htm 42 str.

        būtent TRIPS’e buvo pirmą kartą numatyta teisė aktyviai ginti savo interesus teisių turėtojams (beje, pats neteisingai nurodai ATT- turi būti INTT, nes ATT yra žymiai mažiau už realiai sutartyje naudojama INTT sąvoką – t.y. intelektinės nuosavybės teisių turėtojai)

        kur matyčiau pagrindą ACTA kritikai, tai faktas, kad TRIPS’e ta procedūra detaliau aprašyta, o čia šiek tiek daugiau laisvės palikta šalims detalizuoti pačioms. tačiau ir TRIPS, ir ACTA nėra tokie jau “palaikiai” teisės aktai – ir vienu, ir kitu aktu formuojama tam tikra tarptautinė praktika, todėl pernelyg lengvos “improvizacijos” būtų greitai baigtos.

      • Yep, ATT per neišmanymą atkeliavo iš piratinių prekių apibrėžimo (5.k). Sutartyje naudojamas INTT. Mea culpa. Keliauju pasitaisyti (kad nemanytų mano piktieji skaitytojai, kad savo pėdas mėtau, paliksiu savo klaidas užbrauktas).😉
        Turiu pripažinti, išsamiai su TRIPS susipažinti dar nespėjau. Tikėjausi, kad pirmame ACTA straipsnyje deklaruojamų nuokrypių išties nėra. Beje, ACTA lozunguose skelbia pildanti TRIPS susitarimą, tad ACTA, mano supratimu, turėtų turėti kažkokią „pirmenybę“ prieš TRIPS?
        Dargi, nesu aš „kritikai“. Esu kone vienintelis blogeris, ėmęs viešai papunkčiui nagrinėti patį sutarties tekstą. Nekalbu už jokią grupę ar asociaciją, nei už komentatorius, besidalinančius mano tekstu. Bendro pobūdžio kritiką visam dokumentui išsakysiu pabaigęs šį detalesnį aptarimą.
        Sudominote, tiesa, kaip „pernelyg lengvos “improvizacijos” būtų greitai baigtos“? Nes patentų karai yra viena tokių nesąmonių formų, tačiau jos „greitai baigti“ tikrai nepavyko. Įtariu, kaip tik dėl principo dura lex sed lex.

      • dėl TRIPS/ACTA hierarchijos – ACTA 1 str. įvardina, kad būtent ACTA yra išvestinis aktas, kuris turi būti viskuo atitinkantis TRIPS nuostatas, t.y. niekas ACTA’oje negali prieštarauti TRIPS’ui

        dėl “kritikų” – sutinku, bene pirmas rimtas bandymas kalbėti apie ACTA turinį, o ne vienų ar kitų personažų emocijas “kas būtų jeigu būtų”

        dėl “patentų karų” – IN yra gana diversifikuotai reglamentuojama ir todėl tokios sutartys kaip ACTA yra reikalingos tarptautinei praktikai nustatyti ir (svarbiausia) teisinio užtikrinimo priemonėms garantuoti (nes deklaracijos be policijos kumščio yra niekas)

  4. Palei mane, sutarties teksto supratimą nespecialistui apsunkina kelių sričių reglamentavimas viename dokumente. Neaišku, kiek vienoje srityje naudojami metodai ir sankcijos gali būti taikomi kitoje srityje.

    Iš čia ir visos absurdiškos interpretacijos apie taikymą – baudas už megėjiško video fone skambantį hitą, blogo uždarymą dėl apgaulingai licenzijuoto paveikslėlio publikavimo ir pan. Skamba juokingai, jei esi klausęs bent vieną teisės kursą.

    Bet kita vertus, iki galo negaliu būti tikras, kad tai netaps tikrove. Nesu teisininkas specialistas, negaliu sau ir kitiems įrodyti, kad sutartyje nėra trojos arklių. Negebu skaityti ir patikimai vertinti – negaliu susidaryti pagrįstos nuomonės – negaliu veikti. Taigi, reikia laukti prezidentūros ar vyriausybės teisininkų išvadų.

    Radikalesnis ir mažiau galvojimo reikalaujantis kelias – denonsuoti sutartį ir liepti autoriams grįžti su atskiru susitarimo projektu specialiai internetams. Ir pageidautina, kad jis būtų aiškus🙂

    • Žinoma, visiškai su jumis sutinku. Ir nė nemeginu apsimetinėti, kad esu teisininkas ar kad tos situacijos nėra absurdiškos. Tačiau tokiu būdu labai lengvai galima parodyti, kad trūksta saugiklių, kurie kažkokiu būdu neleistų man nuklysti iki absurdo. Ir man nepatinka, kuomet apribojimų kreipiamasi į „dokumento dvasią“, „teisės praktiką“ (tarsi gyventume precedento dominuojamos teisės laikais) ar panašius dalykus, kuomet įgaliojimai turi numeriukus ir konkrečias formuluotes konkrečiame dokumente. Neproporcinga man tai atrodo.
      Bet tekstas yra tekstas. Nesąmonė tekste yra nesąmonė tekste. Visi tekstai pasiduoda tiems patiems elementariesiems vertinimo kriterijams. Ar formuluotės aiškios? Ar terminai apibrėžti? Ar loginė mintis netrūkinėja? Ar aiškus teksto objektas ir tikslas? Ir t.t. Vieni tekstai sunkiau atrajoja atsakymus į šiuos klausimus, kiti tekstai – lengviau.
      Tačiau sutinku, kad to turbūt neužtenka, todėl visada smagu sulaukti kritikos iš specialistų pusės.

  5. Na aš irgi nesu specialistas ir todėl kažkokių pretenzijų tavo analizei neturiu🙂 Nors pradžioje būtent apie tai galvojau – išdėstyti, kaip aš suprantu tavo minimas sutarties vietas. Bet pradėjęs rašyti supratau, kad tokia diskusija beprasmė ir niekur nevedanti.

    Bet vis tiek, smarkiai giriu už pastangas skaityti, o ne perspausdint kitų abejotinos vertės tekstelius. Man rodos Delfi esu sutikęs “piliečio” tekstą, kurio pradžia skamba maždaug taip: “įsivaizduokite, kad lankote kursus, kuriuose moko, kaip paruošti skanų užkandį ir šita informacija pasidalinate su savo žmona. Sveikinu, jūs jau nusikaltėlis”. Žmogus, vadinasi, spredina vordą.

  6. Kadangi pagal kažkieno sugalvotą sistematiką būčiau priskirtas “idėjiniams piratams” ir todėl negalėdamas būti nešališkas, susilaikydavau nuo bet kokių pasisakymų apie ACTA. Bet paskutinė analizės dalis per daug sutampa su mano nuomone. Sutartis gali būti aiškinama kaip tik norima, jos oponentai durninami kaip išmanoma, bet punktas “įgalioti kompetentingas institucijas nurodyti interneto paslaugų teikėjui skubiai pateikti informaciją teisės turėtojui, pagal kurią būtų galima nustatyti tariamai pažeidimą padariusį abonentą” na niekaip nesiderina su sveiku protu.

    Iki šiol sąmoningai savo wi-fi prieigą laikau neapsaugotą slaptažodžiu, ir džiaugiuosi jei tokią randu toliau nuo namų.

  7. dėl 27.4 – nelabai supratau, kas čia neaiškaus. svetainėje X skelbiamas turinys A, pažeidžiantis subjekto Y teises. Y pateikia visą reikalingą medžiagą (t.y. kad yra teisių savininkas, kuo pažeidžiamos teisės) ir tai yra pagrindas reikalauti iš X valdytojo informacijos atskleidimo.

    kur bėda? tikrinimas tai atliekamas, bet kas bet ko prašyt negali

    • Įgyvendinime problema. Ir dar tame, kad informaciją atskleisti reikia teisių turėtojui, o ne atitinkamoms institucijoms.
      Y pateikia „ne daugiau medžiagos, nei būtina prekėms atpažinti“, iki teismo proceso ir gauna informaciją. Jei patentų karai dar nieko neišmokė, tuomet pagalvokite, kaip smarkiai palengvėtų Sarkozy darbas pašalinti D. Strosą Kaną iš politinės arenos – nereikėtų net kambarinės, kuri apsimestų, kad ją neva kažkas mėgino prievartauti.

      • vis tiek nesuprantu, kur problema – Y pateikia duomenis, kad A yra jo teises pažeidžiantis turinys. tada X savininkai suteikia ryšio duomenis, kurie leidžia identifikuoti ryšio seanso šaltinį (dar tai nelygu asmenybės nustatymui). tai šiuo metu daro visi delfiai, alfos ir lrytai – vos tik gauna teisėsaugos klausimą dėl pvz rasistinio komentaro, suteikia duomenis apie IP adresą. tą patį virtualioje erdvėje pagal ACTA privalomai gautų (dabar gauna, jeigu X savininkas nori) ir kokio “Tadas Blinda. Pradžia” kūrėjai. kur piktnaudžiavimas? be to, analogiška tvarka jau įtvirtinta LRV nutarimu dėl prieigos prie neteisėto turinio panaikinimo tvarkos

      • Ar tikrai reikia aiškinti skirtumą tarp lryto komentatorių duomenų suteikimo teisėsaugai ir duomenų apie bet kurį mūsų (kurį sugalvos apkaltinti) atidavimą „Tado Blindos“ autoriams?.. Portalai pateikia tik tai, ką jie turi. IP, el. paštą, slapyvardį, laiką. Interneto paslaugų tiekėjas, kita vertus, turi Jūsų (ir mano) vardą, pavardę, asmens kodą, adresą ir visus kitus duomenis, kurie surašyti sutartyje. Čia ne apie youtube.com kalba eina, čia apie Zebra. Galbūt Jūs radote (nes man nepavyko) bent menkiausią nuorodą į tai, kad turinys turi ar gali būti viešai prieinamas? Ne, kalba eina apie visą skaitmeninę erdvę, be jokių apribojimų. Tad mano kompiuterio turinys taip pat tiktų, jei būtų gautas skundas.
        Klausti reikia „kur saugikliai prieš piktnaudžiavimą?“

    • RascalLT said:

      Neseniai buvo žinutė, kad Lietuvos teisėtvarkos institucijoms nebus leidžiama daryti neribotos paieškos Lietuvos pasų ir biometrinių duomenų duombazėje, net tai konfidencialūs žmonių duomenys.
      O čia – už įtariamą veiką informacija tiesiai perduodama net ne teisėtvarkai, o tiesiai kažkokiam pasauliečiui Y. Ne, čia tikrai jokių argumentų nereikia – vien už tokią iniciatyvą (parašyti ACTA) verta išvesti jos autorius į kur nors ir kieno nors akivaizdoje sušaudyti paintball’o šoviniais, įjungus nemokamą livestream’ą visam pasauliui.

  8. Vienas pastebėjimas: straipsnis dėl techninių apsaugos priemonių šalinimo yra LR BK ir galioja ir fiziniams asmenims (194 straipsnis):
    http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=416522
    Priimtas 2004 m…

    Mes turime daug didesnę bėdą nei vien priims ar nepriims ACTA. Kol aktyvesnė visuomenė miegojo, o “piratai” trynė mokyklų suolus, mūsų teisėje jau buvo prikaišiota visokių nesamonių.

    • ACTA būtų papildomas stabdis tos teisės pokyčiams. Nes su sava teise galima mėginti dorotis (ne blogąja žodžio prasme) gana tiesiogiai.


  9. juoko delei🙂

  10. Patinka, kai straipsnį skaitai ne iš pareigos, bet
    iš malonumo. 10/10

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s