Alus dangun užkeliamas pastoliais

grįžti į „Pirmyn – atgal per pusę Lietuvos. Su kolegomis blogeriais

Kiekvieną istoriją geriausia pradėti nuo pradžių. O prasidėjo viskas trečiadienį, kiek po vidurdienio, kuomet be pietų ir kavos keliavau link Forum Palace, kur turėjo laukti mistinis autobusiukas, nuvešiąs man dar nepažįstamus žmones ir mane ten, kur nesijaučiau turįs garbės būti. Juk, galų gale, buvau smulkiausia žuvis bačkoje. Kol keliavau krantine palei upę, rodančią ryžtą, tačiau ne pajėgumus, patvinti, ryte iškritęs sniegas jau buvo senokai pavirtęs polengve, bet labai įkyria miglele. Pro ją nejučiomis prieš akis vėrėsi matiniai ir nebylūs užkalniški stiklainiai, už jų – senamiesčio varpinės ir bokštai, bemat stojantys į Sabaliauskaitės pusę. Aplink – nei sargo, ginklų, nei žmogaus. Tik vėjas. Jau tuomet pradėjau mąstyti, kaip tokio pobūdžio kelionės aprašas turėtų tikti mano blogo kontekstan. Ir niekaip nesugalvojau. Tačiau sprendimą pasiūlė pati kelionė.

(cc) kažkoks idiotas dainavo, kad alaus danguje nėra, tai alaus daryklos alų į dangų ėmė kelti pastoliais.

Pamažu sutartoje vietoje renkantis kompanijai nuramino faktas, kad beveik visi atrodė nelyg pokerio žaidėjai prie asmeninio kompiuterio – dreskodo nerasta. Kas, reikia pripažinti, visai šutvei suteikė savotiško žavesio, net ir atsidūrus dailiau apsirengusiųjų kompanijoje. Nepaisant sunkiai besigaudžiusio vairuotojo, tikslą pasiekėme sėkmingai ir neskausmingai. Žinokit, kad pirma buvo blowjobai, o iš jų kilo istorija. O istorija – viskas. Pastarąją tezę blogeriškai agresyviai nurašę kolegos visą likusį kelią praplepėjo apie neseną IT Lietuvoje istoriją (be kitų dalykų).

Pirmoji renginio dalis pasirodė esanti įdomiausia. Ta prasme, „Volfo Engelman“ tinklapio pristatymas. Išties, labai gražus tinklapis. Pieštas ranka. Sveikinu ir politkorektišką pristatinėjusiųjų poziciją, mindžikuojant kaip paaugliukams prie sms’o patinkančiai merginai. Kurį laiką labai nereklamiškai buvo mekenama „gal, nu nelyg, mes čia tiksliai nežinom, nenorim čia taip kalbėt, mekeke…“. Tai aš pasakysiu už juos. Vienintelis man žinomas ranka pieštas kompanijos tinklapis. Labai gerai. Nežinau, kam (kas realiai eina ieškoti naujienų apie naujas alaus rūšis į alaus daryklos tinklapį?), bet kompanijos veidą išties puošia. Fejerverkus leisim tą akimirką, kai ten atsidurs integracija su blogerių vis labiau mėgstamu G+.

Antroji dalis, žinoma, buvo tokia svarbi, kad net žurnalistai iš 15 min. sugebėjo apie tai parašyti, tad aš labai nesiplėsiu. Virtualus turas. Netobulas, dievaži, po pastabų kūrėjai kalbėjo apie kažkokią feedback’o sistemą, bet nieko konkretaus. Kol kas realios ekskursijos neatstoja, bet iniciatyva graži. Gal ir įgyvendinimas nieko. Tokia tam tikra vienkartinė pramoga. Įdėjus dar darbo galėtų išties tapti daryklos pasididžiavimu. Tačiau tada įvyko nelaimė, kurios epicentro man pusiau sėkmingai pavyko įšvengti. Iki tol vykusi graži prezentacija, malonus pokalbis tam tikrais bruožais ėmė panašėti į girtėjantį balių. Alaus darykloje. Šie dalykai yra susiję kažkokiu ypatingai komišku ryšiu, tik man dar nepavyko išsiaiškinti, kokiu.

(cc)

Nelaimės vardas ir pavardė – Arvydas Barysas, pasirodo, turintis savo tinklaraštį. Žmogus, norėjęs būti prezentacijos vinimi, roko žvaigžde ir tikru džentelmenu vienu metu. Beviltiškai besniegio gruodžio pradžioje, patalpoje septintą valandą vakaro ant kaktos nešiojantis akinius nuo saulės. Perskaitykite sakinį dar kartą. „Bala nematė to ne vietoje peršamo egocentrizmo“, pagalvojau, „gal filmas bus jėga“. Ne. Jei kiekvienam filme pasirodančio žmogaus pasisakymui naudojamas stacionarus štatyvas, o kadras parenkamas nuolat vienodas – kaip „Panoramos“ – kūrėjas neturi teisės girtis savo kūriniu. O kai šitai supranti, nuo „Volfas Engelman“ alaus raustelėjęs veidas ir bandymas lygioje vietoje ekspromtu sukurti šou ima priminti alkoholio suvartojimu dviem korpusais likusius lenkiantį baliaus dalyvį, reikalaujantį dėmesio. Aš tam apibūdinti turiu terminą – apgailėtina.

Bet jo, kaip supratau, pasirodymo žiedų pavyko išvengti iškeliaujant į ekskursiją po gamyklą. Sakė, bus sutrumpintas variantas. Didžioji dalis buvo daug vamzdžių ir puodų (pirmieji ekspozicijoje buvo kone parodomieji, bet mus patikino, kad jie tikrai veikia), kuriuose vyko gamybos procesai, apie kuriuos aš galėčiau Jums, brangieji, papasakoti labai mažai net ir po ekskursijos. Maišo, verda, šaldo, pilsto, išvežioja. Fantastika. Vienintelė tikrai įdomiai vietai – laboratorijai – buvo skirta dėmesio tiek, tarsi tai būtų valytojos sandėliukas. O gaila. Nuotraukos, parsivežtos iš pabuvojimo, lygiai tokios pat neinformatyvios. Grįžus, žinoma, prasidėjo visi įdomūs pokalbiai tarp dalyvių, nebūtinai tik apie alų ar apie daryklą. Vis prie besikalbančiųjų bandęs prisigretinti žvaigždūnas buvo nuostabus prieskonis besibaigiančiam pasibuvojimui.

Kaip bebūtų keista, visa alaus gamintojų rinkodara susiveda į tą vieną vienintelį dalyką, kuris, žaliojo autobusiuko keleivių nuomone, buvo pirmas po blowjobo. Istorija. Viskas, ką gali pasakyti apie alaus gamybą, yra identiška – šviežias, iš geriausių produktų ir tyriausio vandens pagamintas, sodraus ir malonaus skonio gėrimas. Bet kurios gamyklos, bet kurios kainų kategorijos alus. Išskyrus brangiausius – jie būna pabrėžtinai geriausi. Visos gamyklos, o ir „Volfas Engelman“, didžiuojasi savo istorija. Profesionalus istorikas, esu beveik tikras, rastų nemažai netęstinumo visų gamyklų istorijose. Tačiau gilios tradicijos iškeliamos visur, nuo užrašų anno (įrašyti tradicijos gilumą nurodančią datą), iki korporatyvinės savimonės kūrimo kompanijų viduje. Nuolatinis siekis derinti istoriją su modernybe man, kaip istorikui, yra iš esmės labai mielas, tad jam rašau pliusą. Kaip ir mėginimui nusikratyti raudonosios praeities.

(cc)

Tiesa, benagrinėdami istorinę atmintį korporatyvinės savimonės kontekste galim panirti į atminties problematiką. Kas galbūt būtų įdomu mūsų kultūros antropologams, kurių studijos objektu taptų korporacijos ir jų viduje aktyviai naudojamos priemonės bendrai darbuotojų savimonei kurti. Kai kurie kiti dalykai, gamybos technologijų Lietuvoje istorija, pavyzdžiui, būtų įdomūs ir gryniesiems istorikams, o pagelbėtų ir pačioms darykloms. Tad jei jau gamyklos įsileidžia blogerius, kurie nebūtinai atsilieps gerai ir tik gerai apie pristatymą, galėtų įsteigti premijas technologijų istorikams (kone pigiausiai mokslinei darbo jėgai, mat privačių premijų ir grantų rinka kol kas yra niekinė), kurie rašytų studijas, kurios ilgainiui būtų susintetintos į išsamias alaus daryklų istorijas. Tuo pačiu privatus verslas prisidėtų prie menkai nagrinėjamos istorijos temos, kas svaigalų gamintojams padėtų išlaikyti savo legitymų įvaizdį visuomenėje… Iki tol tai ir tebus marketinginio tipo istorija, kuri istorikui glosto akį, bet įspūdžio nedaro. Istorijos srityje marketingas žengia tik pateikimo kryptimi, ką rodo tinklapio dizainas. Dar yra viena neišplėtota sritis – kabinimas į gylį. Pamąstykite.

Žinoma, derėtų padėkoti daryklai už pakvietimą stebėti (nekaip pasibaigusių) krepšinio varžybų, įspūdžius iš kurių, esu tikras, kabins kiti mano kolegos blogeriai. Iš tribūnų paminėsiu tik vieną epizodą. „Nu, tai kur čia istorija?“, paklausė vienas kolega, iš „Volfo Engelman“ ložės stebėdamas Atėnų „Panathinaikos“, traiškyte traiškantį Kauno  „Žalgirį“…

(cc)

19 thoughts on “Alus dangun užkeliamas pastoliais”

  1. Ech tu, buldozeri…😉
    O aš, vietoje ekskursijos pagėriau giros, maloniai pabendravau su vyruku iš bravoro ir vienu tinklalapio autorių, o paskui naktį, ištiktas mirtino būtinumo aplinkybių, pasivažinėjau į kapines, kur automobilio žibintų šviesoje uždegėme žvakutes ant uošvės kapo. Biškį fantasmagoriška, bet mano gyvenime visko nutinka…😉

  2. Čia ir čia dar truputį čia yra apie tarpukario alaus daryklų istoriją. Volfas Engelmanas tarpukary priklausė sindikatui, kurio dauguma Lietuvos gyventojų nemėgo ir nevartojo, gal dėl to, kad neįstengė pirkti, gal dėl skonio, o gal dar dėl kokių nors priežasčių.

  3. […]Vienintelė tikrai įdomiai vietai – laboratorijai – buvo skirta dėmesio tiek, tarsi tai būtų valytojos sandėliukas.[…]

    Tai laboratorija yra paslaptis. Todėl nenorėjo, kad jos net fotografuotumėt manau. Nors jei turite kas kokių fotkių tai tikrai įdomu būtų.

    Antrą kartą perskaičius įdomiau. Pradedu priprasti prie paties stiliaus. Jaučiu pirmakursiai ar tie kurie pirmą kartą susiduria su pačio dėstytojavimu kenčia. Bent jau truputį tai tikrai kenčia…

    • Nebuvo ten nieko įpatingo. Bandymai, matavimai ir t.t., kokybės kontrolė ir pan. matyt. Nes paslaptys ne gamykloje gaminamos, o užsakomos iš išorėje esančių laboratorijų. Nors ką aš žinau. Bet kokiu atveju, man būtų kaip lego per kalėdas, jei būtų leidę pasitrinti ten minutėlę, paklausinėti apie procedūras ir įrengnius…🙂

  4. O jums nekyla klausimai, kodėl panašūs fabrikai nesikviečia į ekskursijas apie alų rašančių ir nutuokiančių blogerių? (kalbu ne apie save, apie aktyvesnius ir mažiau radikalius blogerius)

    • 🙂

    • Kilo, buvo aptarta, išsiaiškinta, sudėliota… Viena, tai ne alaus degustacija buvo, o pr’o akcija (ne naują alų ragavom, o žiūrėjom naują saitą ir virtualų turą), todėl ieškoma labiau matomų blogų (aš ten patekau, esu tikras, netyčia, pasiūlymo gavėjai buvo commonsense.lt) – plačiai visuomenei gi, ne gurmanams tokios daryklos gamina. Antra, patys alų gaminantys (tebūnie „nutuokiantys“) blogeriai nėra bendradarbiavimo partneris, o veikiau konkurentas masinėms alaus gamykloms – apie save buria tam tikra prasme antimeistryminę auditoriją. Vėlgi, ne ta auditorija, ne tas pasiekiamumas ir, tam tikra prasme, reklaminė savižudybė faktiškai garantuota.🙂

      • 🙂 na taip, makes sense, aiškiai suvokiate, aiškiai įsivardinat, betrūksta tada tik aiškios deklaracijos įraše – tai yra viešųjų ryšių akcija, nupirkta už bilietus į krepšinį ir neribotą alaus gėrimo kiekį. Ačiū Leo už sąžiningumą, žiūrėsim dabar kaip kiti blogeriai suoks maždaug “uoj mus pakvietė į ekskursija, uoj kaip netikėta, uoj kaip smagu buvo, čia aš asmeninį dienoraštį rašiau, o mane ėmė ir pakvietė, koks netikėtumas!”🙂

      • Nu, kaip jūs čia bjauriai apie kolegas blogerius. Tokios akcijos yra gana gerai žinomos blogosferoje, tad menka čia pr’inė paslaptis. Įraše užsiminiau, gal ne per aiškiai (dėl tokio įrašo blogo kontekste). Nemanau, kad kas nors bandytų su tuo ginčytis. Tačiau tai yra priežastis dėl ko blogerius kvietė (galima palyginti kokybiškai 15min. ir mano straipsnius, kad pamatyti, kaip smarkiai skiriasi žurnalistai nuo blogerių).
        Priežasčių važiuoti yra gerokai daugiau. Viena iš svarbesnių priežasčių nemažai kas įvardino patį tūsą su kolegomis. Kas buvo gana akivaizdu vakaro eigoje. Pasiblaškyti, kai siūlo ir turi laiko – kodėl ne. Taip pat, studentiškas požiūris – imk prekę nemokamą. O jei kam labai patiko prezentacijos, kodėl neparašius. Tiesa, įsivaizduojantieji blogerių orgijas prisitvojus alaus iki nepaėjimo gerokai klysta – net ir mums etiketo ir etikos normos (minimalios) galioja.

  5. Gerai čia suskėlėte įžangą apie A.Užkalnio ir K.Sabaliauskaitės Vilnių. Iki šiol šypteliu prisiminusi tą viešą jų susikirtimą.🙂
    Kad visas alus pristatomas visiškai vienodai, manau, čia jau yra rinkodarininkų bėda ir patingėjimas surasti kažką originalesnio. Tie pasakymai: “Geriausias, skaidriausias, tik šviežias, pagamintas laikantis tradicijų” man primena dažnai pasikartojančius “Nuo…Iki…” laidos anonsus: “Išskirtinai tik mūsų laidai, išskirtinis interviu, pirmą ir vienintelį kartą”, nors nieko nei išskirtinio, nei unikalaus tame nėra ir visi tai žino.🙂
    Beje, ar man tik pasirodė, ar fotkės įdėtos “aukštyn kojom”?

    • Pirmiausia, žinoma, ačiū už gerą žodį.🙂 More to the point, tas vienodumas, manau, ne rinkodarininkų bėda per se. Čia bėda, kad mainstryminis alus tikrai vienodas, o subtiliems skirtumams apibūdinti pritrūksta žodžių…🙂
      O fotkė tik viena aukštyn kojom, viena paversta (bet jos ir vadinasi mindfuck_1 ir mindfuck_2)🙂 O kitos normaliai.🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s