Žymės

, , , ,

elderly_people

Dabar, sėdėdamas puikiu oru balkone tarp kebabų lukštų, kibiro vietoje peleninės ir gaiviųjų gėrimų, prie visų įmanomų mobiliųjų ir mažiau mobilių įrenginių, pajungtų, kaip sporto varžybų metu, vienam tikslui, niekaip negaliu atsikratyti vienos įkyrios minties, kuria noriu pasidalinti su jumis [rašyta rinkimų naktį].

Kadaise rašiau štai tokią politinę įžvalgą apie dabartinę Vyriausybę:

[Birutė Vėsaitė yra] tikrų tikriausios kadrų krizės Lietuvos kairėje padarinys – kairieji neturi žmonių, neturi idėjų ir neturi plano.[1]

Manau, buvau tikslus, bet ne iki galo – bent jau dėl kadrų. Kadrų krizė Lietuvos politinį gyvenimą purto ne tik iš kairės, bet visą. Bendrai. Tokiam teiginiui pagrindas turbūt kiek subjektyvokas, bet turiu tokį įtarimą, kad teiginys tikslus. Problema prasimuša į paviršių, kuomet svarstome, ką iš mėgstamos partijos siųsti į Europos Parlamentą, o ką „pasilikti“ rinkimams Lietuvoje. Tai ne tik atspindi rinkėjo dilemą, bet ir rodo, kad partijos neturi pakankamai kandidatų visoms politinio gyvenimo sritims užpildyti.

liberalai_ir_socdemai

Panaši situacija kyla, kai pažvelgiame į naujų žmonių atėjimą į politiką. Čia į galvą šauna, ar bent jau kėsinasi šauti, Gabrielius Landsbergis, kuris buvo vienas iš nedaugelio su didesniu triukšmu į politinę padangę atėjęs „naujas žmogus“. Antanas Guoga galbūt galėtų būti kitas pavyzdys, bet jis į politiką atėjo „iš šono“, veikiau nei „iš apačios“. Du nauji žmonės per pastaruosius penkerius metus akivaizdžiai nėra pakankamai, kad patenkintų rinkėjus, laukiančius, už ką balsuoti ir nenorinčius išsiųsti mėgstamų politikų „tenais“.

Visų partijų „senosios gvardijos“ darosi senos ir retėja. Kai kuriuos senųjų gvardijų karius, panašu, tuoj reikės vežti į Seimą vežimėliais. Tiek A. Zuoko, tiek V. Gapšio kartos tesugebėjo atnešti šiek tiek viešų ir privačių interesų painiavos, bet ne rimtą pakaitalą Sąjūdžio ir šiek tiek vėlesnio meto politikams.

Gali būti kelios nevykstančios kartų kaitos priežastys ir kurios iš jų galioja kurių partijų sąrašams aš tikrai nežinau. Bet 44040 litų istorija lyg rodytų, kad kai kurių partijų kadrų atrankos kriterijai yra pasirinkti, kaip čia pasakius, mažų mažiausiai keistai. Todėl į klausimą, kodėl kai kurios partijos neatranda naujų kadrų, atsakymas gali būti toks: nes jos ne partijos, o institucijos, skirtos išvežti tam tikrą „savų“ grupelę.

Kas vyksta kitose politinėse partijose turbūt nedrįsčiau ir spėti. Galbūt jie nesugeba pritraukti talento dėl neįdomaus darbo, perspektyvos stokos, darbo prastame kolektyve, iniciatyvą gniuždančios aplinkos? Nežinau, kaip jums, bet man toks apibūdinimas skambėtų gana įtikinamai.

Kaip bebūtų, jei niekas nepasikeis, po penkerių metų turėsime Dalią Grybauskaitę rinkti trečiai kadencijai, nes jos pamaina taip ir nepasirodys.

picture-myself-somewhat-topical-ecard-someecards