Žymės

, , , ,

map_europe_1870
Kadangi populiariausi interneto portalai Lietuvoje skaičiuoja europarlamentarų atlyginimus[1], o šmaikštieji metų knygų autoriai pataria į Europos parlamentą žiūrėti kaip į politikos šiukšlinę, nes ten esantys politikai (perfrazuoju) „nedirba jam“[2], nusprendžiau atkreipti dėmesį į kelis dalykus, kurie gali rūpėti sveiko proto žmonėms ir galbūt paskatinti atidžiau pasižiūrėti, kam atiduodame balsą rinkimuose į Europos Parlamentą.

Galėčiau pradėti nuo to, kad po Lisabonos sutarties įsigaliojimo 2009 gruodžio 1 d. Europos Parlamentas įgijo naujų galių ir įgaliojimų, todėl tapo ne tik reprezentacine, bet ir „darbine“ institucija. Bet tai internetams įspūdžio paprastai nedaro. Geriau pakalbėkime apie tai, ką jie jau nuveikė.

Turbūt jau žinojote, kad EP nubalsavus teigiamai, nuo 2015 metų Europos Sąjungoje naikinami mobiliųjų operatorių roaming’o mokesčiai. Įsivaizduoju, nemažai daliai jūsų tai gali atsiliepti sumažėjusiomis sąskaitomis už mobilųjį ryšį – ar vykstant atostogų, studentų mainų programų metu, lankant emigravusius gimines ar verslo kelionių metu (jei jums reikia tas sąskaitas apmokėti). Galėtų būti kaip pavyzdys, kaip kuriama bendra rinka pasitarnauja kiekvienam, kuriam reikia iškelti koją iš gimtosios žemės.

Tačiau nevisada Europos institucijos yra palankios mums, technologijų naudotojams. Prieš dvi dienas, tai yra gegužės 13, Europos teisingumo teismas pasisakė asmeninės informacijos apsaugos klausimu, teigdamas, kad asmens pageidavimu kompanijos, šiuo konkrečiu atveju, „Google“, turi pašalinti nurodytą informaciją apie asmenį iš savo serverių[3]. Niekas, tiesa, tiksliai nežino, kaip tai turėtų vykti, ar ką konkrečiai tai reiškia tolesnei interneto vyksmų praktikai.

Nepaisant to, šis teismo sprendimas turės būti imamas domėn valstybių narių teismuose, beigi juo smarkiai paremiama 2012 metais EP kilusi iniciatyva peržiūrėti asmens duomenų apsaugos įstatymus – kuri gyva, nepaisant to, kad žymioji ACTA ir liko, ne be Jūsų visų pagalbos, suspardyta istorijos šalikelėje.

Spręsti minėtus sudėtingus klausimus, ko gero, teks ateinančiam Europos Parlamentui. Nuo to sprendimo priklauso, kaip tai palies mus visus ir mūsų teises, savo reputaciją internete mielai pašvarinsiančius politikus ir verslininkus, interneto neutralumo principą ir daugybę kitų mūsų skaitmeninio gyvenimo aspektų. Ar tai taps fundamentaliu internetą nuo įvairių nepageidaujamų įtakų apsaugosiančiu įstatymu, ar dar vienu jo veiklą cenzūruojančiu dokumentu?..

Kadangi esame ES šalis narė, turėtume galų gale imti rimčiau žiūrėti į šią narystę. Kol kas su religingu atsidavimu vykdome Briuselio rekomendacijas kaip Maskvos nurodymus, tačiau tai turi pasikeisti. Pradėti galime EP rinkimų dieną. Vietoje to, kad nuėję balsuoti antrajame prezidento rinkimų ture į EP rinkimų biuletenį pritapintumėte nesąmonių, susimąstykite, ar tokie pokštai negrįš bumerangu į virtualius dantis.

Gal geriau pasidairykite kokių XXI a. standartais apsišvietusių kandidatų. Kad sąžinė būtų rami.