Žymės

, , , , , ,

Šio ryto podcaste: aiškinamės, kodėl niekam nerūpi šalies gynyba rubrikoje „4 minutės ne į temą“, baisimės ruošimo šeimai mokyklose programos metodine medžiaga skyrelyje „It’s all bullshit“ ir kalbame apie vieną konkrečią silpnąją grandį Lietuvos švietimo sistemoje (nors yra jų ir daugiau).

2 % BVP Lietuvos gynybos biudžetui

Vladimiro Putino režimui prarandant bet kokius įmanomus sąjungininkus, o Ukrainai pamažu prarandant Krymą, Lietuvoje informacijos fillerio metas. Nieko labai ypatingo nevyksta, bet niekas ir nėra pasibaigę. Nebent ką esmingo praleidau, bet lygtais ne. Todėl pakalbėkime trumpai apie tai, kaip visa tai turėtų ir kaip atsilieps Lietuvos politikoje.

Dar prieš gerą savaitę, dezinformuojančiose arba atvirai Kremliaus propagandai pasiduodančiose Lietuvos didžiųjų mass medijos portalų antraštėse liepsnojo pavojaus laužai. Apie tai, kad Baltijos šalių eilė iškart po Ukrainos, kalbėjo net JAV medija, susikvietusi visus ambasadorius, pademonstravusius gana ryškius trijų kaiminių požiūrių skirtumus. Čia, Lietuvos pasienyje, arba gąsdinimo taktika, arba dėmesį nuo Ukrainos besistengiantis nukreipti autokratinis kaimynės režimas surengė karines pratybas ir dar kartą pademonstravo, kaip jis sugeba laikytis tarptautinių susitarimų ir koks patikimas partneris jis gali būti.

Tuomet pasigirdo ir kalbos apie tai, kad turėtume labiau susirūpinti savo krašto apsauga. Apie tai prakalbo Remigijus Šimašius[1], vėliau su visa Liberalų Sąjūdžio vadovybe įstojęs į Lietuvos Šaulių Sąjungą[2]. Rasa Juknevičienė įregistravo įstatymo projektą[3], kuris buvo pašautas Seimo teisininkų, kaip prieštaraująs Konstitucijai[4]. Tarppartiniam stumdymuisi, žinoma, ėmė vadovauti Gediminas Kirkilas. Jis išreiškė nuomonę, kad konservatoriai yra blogis[5]. Tokia jo nuomonė yra visais klausimais, nieko čia nepadarysi. Loreta Graužinienė, kovojanti prieš gerą moterų politikių vardą iki paskutinio kailinių kuokšto, pareiškė, kad būtinybės didinti gynybos biudžetą ji nemato[6]. Juozas Olekas ir Dalia Grybauskaitė užėmė tos pačios monetos skirtingas puses, sakydami, atitinkamai, kad jei būtų pinigų, būtų gerai[7] ir, kad biudžetas gali būti, kad galės būti didinamas[8].

Prie krašto apsaugos situacijos pagerinimo priartėjome, visų šių kalbų pasekoje, keliais į Šaulių Sąjungą užsirašiusiais liberalais. Turbūt tik tiek ir priartėsime, leiskite, paaiškinsiu, kodėl.

Pradėkime nuo šiandieninės Lietuvos politikos fundamento – joks pozicijos ir opozicijos susitarimas yra neįmanomas jokiais atvejais, turbūt, net tais, kai pozicijos sutampa. Ne tai, kad tokių atvejų būtų pasitaikę. Kairiųjų pozicija, vienintelė kokią jie turi, yra ši: viskas, ką sako ir daro konservatoriai, yra blogai. Šiuo atveju, tai dar ir mėginimas rodyti dantis, sakant „mes čia valdžioje, mes ir sakysim, ką daryti“, beje, ne pirmą kartą. Vien tai jau užkerta bet kokius kelius susitarimams.

Antra priežastis yra paprastesnė. Lietuvoje rinkimų užsienio politika nelaimėsi. To nėra padaręs niekas nuo Sąjūdžio laikų. Nesvarbu, į kurią pusę būdavo nukreipta Lietuvos geopolitinio kompaso rodyklė, švytuoklė kaip švytavo, taip švytuoja neatsižvelgdama į tai. Todėl per daug žaistis su užsienio politikos reikalais nėra nei naudinga, nei reikalinga. Kaip prasitarė J. Olekas, turime ir kitų įsipareigojimų – pensijų grąžinimas, maži atlyginimai…

Būtent tokie dalykai domina aktyviausius Lietuvos rinkėjus. Kitus gali suvilioti minimaliomis algomis ir kitokiais dalykais. Bet iš aiškios užsienio politikos laimėti nieko nelaimėsi. Niekas, kam svarbus vakarietiškas nusiteikimas, nebalsuos už kairiuosius. Niekas, balsuojantis už kairiuosius, nebalsuos už dešiniuosius tik todėl, kad šie nebe taip griežtai pasisakė Rusijos klausimu.

Tiesa, socialdemokratai gali prarasti vieną kitą rinkėją populistams, jei pasisakys pernelyg antirusiškai. Todėl labai smarkios pozicijos tuo klausimu išsakyti nevalia. Tuo pačiu rinkėjais pasistumdyti gali ir konservatoriai su liberalais, jei tuo klausimu vieni kurie pasisakys perdėm švelniai. Tam vieni turi R. Juknevičienę, o kiti prasisuko vesdami tautą pavyzdžiu. Išradinga.

Bet niekam tai per daug nerūpi. Nerūpi, kad nevykdome tarptautinių įsipareigojimų. Nerūpi, kad tarptautiniai įsipareigojimai remiasi ne tik visų jų, bet ir mūsų pareigų vykdymų. Nerūpi. Visi įsipareigojimai bus atidėliojami iki paskutinės partijų susitarimo datos ir bus, galų gale, atidėta vėlesniam laikui. Nes pensijos mažos, arba atlyginimai nesumokėti. Bet kas, tik ne krašto gynyba.

Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo medžiaga

O dabar keliaukime prie temos ir ją, tradiciškai pradedame nagrinėti nuo didžiosios pastarųjų dviejų savaičių nesąmonės. Šią savaitę pagrindiniuose dviejuose segmentuose gana specifiniais pjūviais kalbėsime apie švietimą ir jo padėtį Lietuvoje. Ir nėra baisesnio dalyko, kai į rubriką „It‘s all bullshit“ patenka tie dalykai, kurie yra dėstomi, bent jau teoriškai, mūsų vaikams.

Ne taip seniai atkreipiau dėmesį į tokį gana nedidelį dokumentėlį, pavadintą „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo metodinė medžiaga. Rengimas šeimai: socialinės kompetencijos ugdymas tikybos ir etikos pamokose.“[9] Jei pavadinime nebūtų žodžio „etika“, visiško nukvakimo tikėčiausi iš anksto. Vakar teko socialiniame susibėgime klausytis pokalbio, pačiais rimčiausiais veidais, kaip velnias yra išvaromas iš kūno ir kaip už egzorcistą turi melstis labai daug žmonių, kad apsaugotų jo kūną nuo velnio. Akimirką atrodė, kad su brangiąja būsime nuvažiavę keliais namais per toli, į 15 amžių.

Bet šioje metodinėje medžiagoje yra žodis „etika“, kas reiškia, kad tai galioja ir pamokoms, į kurias vaikus leidžia tėvai, nenorintys, kad jų atžaloms būtų plaunamos smegenys brukant bronzos amžiaus mitus kaip tikrovę. Todėl man pasidarė smalsu. Pasakysiu iš anksto, nelikau nusivylęs. Tiesą sakant, barzda meistriškai iššlaviau visą kambarį.

Šitą reikalą kažkas turėjo parašyti, iš turinio sprendžiant, kokiais 1970-80 metais. Šeimos, vyrų ir moterų, lytiškumo konceptai yra atsilikę ir potencialiai žalingi, o autoritetai, kuriais raginama remtis, yra įvairaus plauko šarlatanai ir neišmanėliai. Tai ir yra baisiausia.

Metodinėje medžiagoje paaiškinama, ką reikia būtinai žinoti mergaitei, kai jos draugas ją „spaudžia pradėti lytinius santykius“. Pirma, reikia žinoti, kad, jei berniukas nori kažko daugiau, nei nori ji, vadinasi, jis jos visai nemyli, o tik nori savo malonumui. Prie komentarų dar prieisime, bet vėliau, nes antras punktas yra absoliutus čempionas, todėl leiskite, pacituosiu:

Daugelis berniukų meluoja į akis, sakydami bet ką, kad tik gautų seksą. Štai vienas yra prisipažinęs: „išmokau taip užkalbėti savo partnerę, kad ji nesugebėdavo pasakyti ne. Jei pajausdavau, kad ji imdavo abejoti, vaidindavau bet kurią rolę, kol seksas tapdavo pasiekiamas.“[10]

Ne tai, kad mergaitės tėra berniukų susidomėjimo objektas, skirtas ištekinimui kažkada vėliau, kuriam turi saugoti savo skaistybę, bet ir berniukai yra šachmatų didmeistriai, bet ką padarysiantys dėl to, kad „gautų seksą“. Kaip iš filmo „Amerikietiškas pyragas“, dievaži.

Jei tiek neužtenka, peršokime ten, kur kliedima apie penkis universalius žmonių lygmenis[11]. Žinote, penkis lygmenis. Fizinį, emocinį, socialinį, proto lygmenį ir… Taip! Dvasinį lygmenį, kuris sieja mus su Dievu. Proto lygmeniui, beje, yra skiriamos šešios eilutės, į kurias meistriškai sukišama visa reikalinga informacija seniems beviltiškiems stereotipams diegti: moterims reikia gražiai atrodyti, o vyrams gerai uždirbti[12]. Ką tai turi su protu bendro, aš nežinau, bet šie puikūs stereotipai yra brukami per visur. Pavyzdžiui:

„Moterų skrandis, inkstai ir kepenys didesni, o plaučiai mažesni nei vyrų. Moterų kraujuje 20 proc. mažiau raudonųjų kraujo kūnelių, todėl moteris labiau linkusi alpti. Vyrų raumeninės skaidulos 50 proc. stipresnės nei moterų. Stambesni kaulai. Vyrai greičiau lytiškai susijaudina.“[13] Kai kurie teiginiai, panašu, siekia ne XX amžiaus pradžią, o nukelia tiesiai XVII amžių. Visai nestebina, vienok – didžioji dalis lytinio švietimo metodikos atrodo taip, tarsi būtų nurašyta nuo Jehovos liudytojų dalinamų brošiūrėlių „Sargybos bokštas“.

Tačiau bėdos senais, konservatyviais, žmogaus orumą žeminančiais ir traumas paaugliams varančiais stereotipais nesibaigia. Šitokioje metodikoje sklando ir įkyrus šarlatanų tvaikas. Štai, pavyzdžiui, skyriuje, skirtame supažindinti vaikus su lytiškumu ir, tame tarpe, homoseksualumu, skatinama remtis „vokiečių psichologu Uwe Buss“[14]. Bernardinai.lt jį apibūdina kiek kitaip – kaip vokiečių protestantų pastorių[15]. Vokiška vikipedija – kaip teologą[16].

Tas pats yra su „self esteem“ judėjimo bjaurastimi, kurios prikimšta pilna pirmoji šios metodikos dalis. Pagrinde iš Friedos Poratt knygos „Savigarba – kelias į sėkmę ir meilę“. Jei nesate tokios girdėję, tai stokite į eilę. Tai aštunto dešmtmečio savigarbos judėjimo autorė, prirašiusi populiariosios psichologijos knygpalaikių.

Man kyla klausimas. Jei su homoseksualizmu, tai suprantu – reikia autoriaus, kuris pasakotų, kaip vaikai gali malda ir tarnyste Dievui nugalėti savo homoseksualumą, nes homoseksualizmas yra blogis ir su juo reikia kovoti. Čia toks metodikos požiūris. Bet negi nėra nieko naujesnio vaikų ir paauglių psichologijoje, kad remtis reikia kažkokiomis supermamomis, rašiusiomis briedą prieš keturiasdešimt metų?..

Jei nežinojote, tuo metu buvo manoma, kad visos problemos kyla iš to, kad vaikai nepakankamai pasitiki savimi. Tas pasirodė taip smagu ir gerai (nes pagrįsta tikrai tai nebuvo), kad persmelkė visą ugdymo procesą, self help tematika įrištą tualetinį popierių ir visą populiariąją psichologiją. Nuo to laiko paaiškėjo, kad ne pasitikėjimas savimi kelia pažymius, o geri pažymiai – pasitikėjimą savimi. Kad labai savimi pasitiki ne tik vaikas, pasipriešinantis kitus vaikus klasėje dubasinančiam peraugusiam mušeikai, bet ir kad mušeika apie save yra labai geros nuomonės. Kaip ir psichopatai, narcizai ir serijiniai žudikai.

Žodžiu, ši teorija buvo paneigta jau prieš gerą dvidešimt metų, jei neklystu. Turto ten labai daug, viso jo neaprėpsiu čia, tad palieku Jums, brangieji skaitytojai, nuorodą, jei norėsite pasisiaubinti[17].

Silpnosios švietimo sistemos grandys

Taip mes labai sklandžiai pereisime prie savaitės klausimo, kuris šiuo metu, galbūt, jei turite vaikų, kyla ir jums. Klausimas jums kyla, turbūt, toks: „negi mano vaikai mokykloje mokėsi, mokosi ar dar mokysis šitokių nesąmonių?“ Aš jį pakreipsiu truputį kitaip ir paklausiu: „kur švietimo sistemoje yra tos silpnosios grandys, dėl kurių į mokymo programas patenka šitokie niekai ir nesąmonės?“

Visų pirma noriu priminti, nes žinau, kad mano klausytojai, ko gero, yra gana liberalūs ir yra taip pat nusiteikę ir valstybės vaidmens atžvilgiu. Tai yra, ko gero manote, kad valstybė įgimtai yra nepajėgi dorotis su tokiomis kompleksiškomis užduotimis, todėl nenuostabu, kad visa sistema yra papuvusi. Galimas daiktas, kai kurie jūsų pasiūlytumėte pamažėle arba kuo greičiau visą mokymo sistemą privatizuoti. Ir aš su jumis beveik sutinku. Beveik.

Tas „beveik“ yra štai tokia mintis. Ar vakarietiška, demokratiška, į civilizuotų kraštų tarpą taikanti ir kartais netgi pataikanti šalis, kokia yra Lietuva, gali sau leisti tokį dalyką, kaip dalies piliečių nesugebėjimą skaityti ar rašyti? Ar tai nėra tautinės, pilietinės garbės reikalas pasiekti, kad visi valstybės gyventojai – absoliučiai visi, be vienos išimties – gebėtų skaityti ir rašyti? Ar, jei tą jau sugeba, siekti kuo aukštesnio mažiausio išsilavinimo? Man regis tai yra garbės reikalas. Man taip pat atrodo, kad privati sistema neišvengiamai vieną kitą pilietį paliktų už borto ir dėl to man būtų siaubingai gėda.

Kol kas gėda tik mūsų kariškiams tarptautinėse konferencijose, nes užsienio politika Lietuvoje nelaimi rinkimų. Bet kombinuota sistema – valstybinio ir privataus mokymo derinys – man atrodo visai gerai. Tai nereiškia, kad valstybinė sistema neturi trūkumų, o tik tai, kad tuos trūkumus reikia rasti ir kaip įmanoma greičiau užtaisyti. Tad – kur tų trūkumų ieškoti? Šiandien noriu jums pateikti vieną.

Idėja, kurią išsakysiu, nelabai seniai buvo visai aktyviai eskaluojama JAV. Kuri, netikėtai, gali kuo puikiausiai pasitarnauti kaip partneris ieškant išeičių iš situacijos, kuri net mums yra visai vidutinė, o pasikėlusiems amerikonams tai yra visai tragedija. Štai, Legatum instituto duomenimis, JAV pagal bendrą stojančiųjų kiekį antrojoje mokymosi pakopoje – vidurinėje, kitaip sakant – pasaulyje yra 44, o Lietuva – 36. Pagal dalį žmonių, teigiamai atsakiusių į klausimą „ar esate patenkinti išsilavinimo kokybe“, JAV 70, Lietuva 90. Tiesa, kitur skirtumai didesni. Ir nevisai mūsų naudai. Palieku nuorodą į šaunų interaktyvų žemėlapį, kas dar jo nematėte, galėsite pažaisti[18]. Šie skirtumai dar labiau sumenksta, tiesą sakant, visiškai išnyksta, kai palyginami mūsų ir amerikiečių penkiolikmečiai[19]. Ir visa tai po visų kalbų apie amerikiečių kvailumą…

Žodžiu, JAV respublikonai pirmiausia nusprendė, kad dėl visko kalti yra mokytojai. Kas nebūtinai yra teisybė, kaip gana tiksliai nurodė Bill Maher, labai demokratiškas komentatorius, komikas. Jis teigė, kad kaltinti reikia ne mokytojus, o tėvus, nes jų įtaka vaikų akademiniams pasiekimams yra daug didesnė, nei mokytojų. Tačiau jis užkabino ir vieną elementą, kuris man pasirodė labai įdomus, paklausykite:

Nors jo bendra pastaba buvo kiek kita, beje, dar ir tokia, kuriai aš pritariu, jis tiksliai pastebi būtent tą dalyką, į kurį noriu atkreipti jūsų dėmesį šįryt. Geri mokytojai neatsiras iš some undisclosed location. Mokytojų ruošimas yra labai rimtas reikalas ir jo imtis reikia rimtai ir atsakingai. Šių laikų vidurinio ugdymo etalone Suomijoje mokytojo profesija yra prestižinė, dėl to labai geros jų mokymo programos, dėl to mokytojo profesija yra prestižinė… Ir taip toliau. Žinoma, kaip Harvarde apie Suomijos modelį kalbėjo Daktaras Pasi Sahlbergas, negalima mokymo sistemos tiesiog imti ir transplantuoti iš vienos visuomenės į kitą[20]. Bet šio bei to pasimokyti reikia.

Palyginimui, pasvarstykime, kur Lietuvoje yra ruošiami mokytojai? Išimtinai tik Lietuvos Edukologijos Universitete. Deja, tikrai ne geriausiame Lietuvos universitete. Kuris kenčia nuo savo įvaizdžio, dėl ko kenčia patraukiamo talento kiekis, dėl ko kenčia, per krepšelių sistemą, finansiškai ir viskas užsisuka iš naujo. Jis, žinoma, turi užsilenkti, bet tąsosi agonijoje, nes diplomų paklausa dar milžiniška, vadinasi, net ir prastesniems universitetams užteks studentų, bent jau kuriam laikui. O studijų kokybės tikrinimą, kuris yra vykdomas turbūt pačiais geriausiais įmanomais metodais, sabotuoja artimi universitetų ir ministerijos ryšiai. Dėl niekam nežinomų priežasčių, joks kitas Lietuvos universitetas neruošia pedagogų ir nuo visos šitos situacijos kenčia visi. Atrodytų, mokyklos turėtų siekti pritraukti talento iš savų alumnų, pavyzdžiui, tačiau ir žmonėms iš kitų gyvenimo sričių kelias yra užkirstas kažkokiais neaiškiais brangiais kursais, dėl ko į mokyklas mokyti neateina būtent šviesus, guvus jaunimas.

Tad štai jums pirmasis iš daugelio verdkitų švietimo sistemos kryptimi: nepaisant to, kad mokytojai yra labai svarbus mokymo sistemos elementas, Lietuvoje mokytojo profesija yra užtverta tokiu monopoliu ir tokiais barjerais, kad jiems nenugriuvus negalime net iš tolo tikėtis, kad situacija iš šios pusės pasikeis. Tai nėra vienintelis dalykas ir prie kitų aš lygiai taip pat grįšiu, tačiau šiandien, regis, jau būsiu nukandęs Jums ausį jau ir taip. Tad tiek šiam kartui.


[1] „…prakalbo Remigijus Šimašius…“ http://simasius.popo.lt/20...

[2] „…Lietuvos Šaulių Sąjungą…“ http://www.liberalai.lt/lt/naujienos...

[3] „…įstatymo projektą…“ http://www.delfi.lt/news/daily/...

[4] „…kaip prieštaraująs Konstitucijai…“ http://kauno.diena.lt/...

[5] „…konservatoriai yra blogis…“ http://www.alfa.lt/straipsnis/...

[6] „…išlaidas ji nemato…“ http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/...

[7] „…būtų pinigų, būtų gerai…“ http://www.lrt.lt/naujienos/ekonomika/…

[8] „gali būti, kad galės būti didinamas…“ http://www.delfi.lt/news/...

[9] „…tikybos ir etikos pamokose…“ http://goo.gl/im04FC

[10] „…seksas tapdavo pasiekiamas…“ [p.41]

[11] „…universalius žmonių lygmenis“ [p.18-21]

[12] „…vyrams gerai uždirbti…“ [p.20]

[13] „…greičiau lytiškai susijaudina…“ [p.18]

[14] „…Uwe Buss…“ [p. 22]

[15] „…protestantų pastorių…“ http://www.bernardinai.lt/...

[16] „…kaip teologą…“ http://de.wikipedia.org/wiki/Uwe_Bu%C3%9F

[17] „…jei norėsite pasisiaubinti…“ http://goo.gl/im04FC

[18] „…nematėte, galėsite pažaisti…“ http://prosperity.com/...

[19] „…mūsų ir amerikiečių penkiolikmečiai…“ http://goo.gl/rOayiB

[20] „…iš vienos visuomenės į kitą…“ https://www.youtube.com...