Žymės

, , , , , , ,

putin_dog

Ne taip seniai, penktadienį, Rusijos donas Vladimiras Vladimirovičius Putinas, pailsėjęs nuo menininkų sodinimo į kalėjimą, prabilo apie savo didžiausią viešųjų ryšių užsieniui projektą – Sočį – ir jo konfliktą su jo didžiausiu pastarojo meto viešųjų ryšių vidaus rinkai projektu – įstatymu, skelbiančiu gėjus nusikaltėliais. Kaip pabrėžė pats V. Putinas, Rusijoje baudžiama ne už santykius, bet už propagandą…


Мы ничего не запрещаем и никого не хватаем, у нас нет никакой ответственности за такие отношения […] Поэтому можно чувствовать себя спокойно, непринужденно, но оставьте детей в покое, пожалуйста.

Nepamirškite, kalba eina ne apie demokratiją, kurioje laikomasi įstatymo viršenybės, o apie autoritarinę valstybę, kurioje įstatymai yra kartais pritaikomi, taip kaip tuo metu reikia. O čia magiškas žodis: „propaganda“. Turbūt galime tai traktuoti, kaip vieną iš kovos prieš užsienio finansuojamas NGO būdų, tačiau tam priemonių jau yra geresnių. Daug daugiau pasako paskutinė dalis. Ta apie vaikus.

Iš tono, fiktyvios priešpriešos su JAV ir auditorijos (klausimų–atsakymų sesija Sočyje dirbsiantiems savanoriams) panašu, kad šito gražaus paranojiško non-sequitur mito ar įžeidimo eskalavimas yra draugiškas kumštelėjimas į šoną tam, kuris švelniai gali būti pavadintas tradicijomis susirūpinusiu režimo palaikytoju:

– Ė, gi py**rai tai na**uj, aš irgi taip manau, – nuramina prezidentas, – bet vat tie durni užsieniečiai juos labai myli, tai žiūrėkit, kaip aš juos čia api**sinėju.

Abejoju Vladimiro Vladimiročiaus nuoširdumu. Esu tikras, kad jam gėjai ir pedofilai galbūt ir yra vienas ir tas pats, bet šitiek pinigų PR’ui skiriantis režimas atrastų bent kelis žmones, besisukiojančius aplink Putiną, kurie patartų jam, ką sakyti tokiais jautriais klausimais. Todėl žinutė „gėjai yra pedofilai“ buvo tikrai įterpta tam, kad pasisakymo užsieniui niekas negalėtų panaudoti prieš poziciją viduje.

Žinoma, reakcijos iš supuvusių Vakarų išvengti nepavyko.

[tweet 424341903505903616 align=center hide_media=’true’] [tweet 424348510902026240 align=center hide_media=’true’]

– Na, anokia naujiena, – sakysite, – Matuška yra dėl gėjų pamišusi, dorojasi su įvaizdžio krize prieš Sočį, argi čia kažkas keisto?

Ne, nieko keisto. Keista yra štai kas. Kątik dvi iš trijų didžiųjų partijų[1] susivienijo kilniam tikslui. Apsaugoti šeimą ir jos Konstitucijoje įtvirtintus principus nuo gėjų… „propagandos“? Mūsų krašte magiškas žodis yra „niekinimas“.

18821 straipsnis. Šeimos niekinimas […] šeimos viešas niekinimas kalbomis, […] ir kitokiais veiksmais – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų.[2]

Priešingas savo reikšme mūsų kaimyno naudojamam, bet apibūdinantis tą patį procesą iš kitos pusės, tą patį blankiai apibrėžtą nusikaltimą žodžiu. Skirtumas ir tas, kad čia, Europoje, baudžiame riebia pinigine bauda, o ne laisvės atėmimu. Bet sentimentas tas pats. Tai nėra stulbinanti paralelė, nes veiksmai yra identiški, todėl ne paralelė, o tiesiog identiški veiksmai.

O tai, kad šitoks tikslas, rusiškas tikslas, autokratinis, antidemokratiškas, antivakarietiškas tikslas, suvienijo dvi iš trijų didžiausių Lietuvos politinių partijų,  turėtų neraminti. Juolab, kad viena jų – TS-LKD, jojantys antirusišku žirgu ir jokiu kitu. Darbo Partijos simpatijos Valodios valdymo modeliui nestebina[3].

Šiaip kaip paršas mėšle voliočiausi ironijoje situacijos, kuomet pagrindinė antirusiška partija įstatymų leidybos būdu deklaruoja savo neblėstančią, savanorišką idėjinę ir dvasinę bendrystę su Rusijos caru. Šiuo atveju nejuokinga, nes susivienijo populistai, pasakysiantys bet ką, kad tik gautų papildomą balsą ir populiarai, ieškantys savo riekės tų 77,3 % rinkėjų. Galimas daiktas, kad kito, paskutinio, posėdžio metu šios bukapročių šutvės iniciatyva bus priimta įstatymu, jei nesulauks pasipriešinimo nuosavų partijų viduje.

Toks jau tas net ir vakarietiškiausiųjų, Johną McCainą kalbėti besikviečiančių partijų požiūris į žmogaus teises. Galbūt neatsitiktinai prof. V. Landsbergio bajeriukai per Sausio 13-ąją yra pavarymai ant feminisčių. Paskui stebisi pas Jakilaitį, kad Lietuva neaišku, kuriuo keliu eina…

Tokia ta TS-LKD. Jei paklausite, jie pasakys, kad yra už žmogaus teises. Be abejo, už. Tik jiems nuo to bobos ir pedikai žmonėmis nepasidaro.


[3] aš stengiuosi apie akivaizdžius dalykus nerašyti, nes akivaizdūs dalykai yra man neįdomūs. Nerašau apie tai, kad A. Butkevičiaus vadovaujama pozicija neturėjo nuosavos minties nuo blaivybės sąjūdžio (kurio Egidijus Vareikis ta proga išvengė būdamas opozicijoje, tiksliau, jam nežinomame oro uoste). Nerašau apie tai, kad Vėsaitė ir Graužinienė yra moters politikoje įvaizdžio sabotažas. Nerašau apie tai, kad Artūras Zuokas suteikia vilniečiams progą atsikratyti savo pamišusio grafo jį išrenkant prezidentu. Tačiau pamėginti priversti koncervų internetinę „keturios kojos gerai – dvi kojos blogai“ armiją pamąstyti apie tai, kam jie atiduoda savo balsus? Taip, čia man atrodo įdomu. Išreikšti savo gilų nusivylimą didžiąja dalimi provakarietiškos politikos nešėjų Lietuvoje man irgi atrodo įdomu.