Žymės

, , , , , , , ,

smm_ukmin_vizija

50 svarbiausių žodžių (išskyrus jungtukus) iš „Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategijos“ skyriaus „Inovacijų plėtros vizija, tikslai ir uždaviniai“. Akivaizdu, kad kalba eina apie produktų mokslo gamybą rinkoje, verslo tyrimų paslaugų inovacijas ir jų visų didinimą, plėtrą ir skatinimą (pagaminta su wordle).

Pastaruoju metu sulaukėme kelių nelabai malonių naujienų iš aukštojo mokslo ir inovacijų pasaulio. To pasaulio, kuris mūsų naujienų portalus pasiekia retokai, nes jame nepavyksta viskuo apkaltinti Rusijos, Dalios Grybauskaitės arba praėjusios vyriausybės. Švietimo klausimai, jei ten nefigūruoja aštuoniolikmetės šortukai, nepritraukia spragsulių, kurie kaire ranka rašytų „fui, kokia lieva šikna“, kol dešinė, kaip kažkas dainavo, „dirbs savo darbą, aš ir vėl svajosiu“.

Blogos naujienos yra blogos

Naujiena, kad mūsų universitetai yra neįspūdingi ir pastaruoju metu turėjo pajudėti reitinguose, nebuvo visai naujiena. „[Pokyčiai] leis padaryti šuolį aukštyn pasauliniuose reitinguose. Galėčiau mėginti spėlioti kiek, bet tai bus ne dešimtimis, o galbūt netgi 100 ar panašiai vietų šuolis aukštyn. Nes būtent mokslinio potencialo susitelkimas leidžia mums būti stipresniais tarptautiniu mastu“, – savo fantastiškus valdymo (governance) viražus pradėdamas sakė Gintaras Steponavičius[1]. Ne į tą pusę, Gintarai, bet šuolis tikrai apie 100 vietų[2] – VU iš 501-550 vietų kategorijos nukrito į 601-650.

Didžiausias siaubas, žinoma, yra ne eilinė buvusio ministro nesigaudymo savo srityje demonstracija. Didžiausias siaubas yra tai, kad kauniečiai puolė girtis savo pasiekimais kažkur reitingo dugne (700+ kategorija), kas bendrai turėtų būti verta tylos minutės, bet ne – turime pademonstruoti, kad jaučiamės puikiai vilkdamiesi ties keptuvės svilėsiais[3]. Kaip Stephen Colbert sakė Brianui Shaw, „for the love of God, hit the gym, you pussy“[4].

Žinios, kad ne tik Šanchajaus reitingų, bet ir ES kontekste mes esame beveik visiškas dugnas mūsų nepasiekė visai. Todėl jas nedžiugiai pranešiu aš. Pagal naują Indicator of innovation output (IIO), mūsų aukštasis mokslas ir inovacijos 2010-11 metais buvo antroje vietoje visoje Europos Sąjungoje. Nuo galo[5].

lithuania_hodor

visą pranešimą spaudai, iš kurio pasiskolintas šis grafikas, parsisiųsti galite čia: [6].

Šis indikatorius, referuosiu įgimtiems skeptikams ir nepatinkančių faktų kategoriškai nepriimantiems kvailiams, skaičiuojamas patentų skaičiumi, knowledge-intensive darbą dirbančiųjų proporcija, to darbo vaisių eksporto dalimi prekyboje ir sparčiai augančių inovatyvių kompanijų įdarbinamų žmonių skaičiumi. Visą darbo grupės dokumentą galite pasiskaityti štai čia: [7].

IIO papildys platesnius, bent 24 aspektus apimančius matavimus. Pavyzdžiui, Innovation Union Scoreboard (IUS), kurio duomenis naudoja mūsų vyriausybė, matuodama savo inovatyviųjų planų vykdymą[8]. Šio žiniomis atrodome šiek tiek geriau, bet neįspūdingai. Esame vos per žingsnį pažengę nuo „modest inovators“ (žemiausiosios kategorijos), ketvirti ar penkti visoje ES. Nuo galo, vėl[9]. Galimas daiktas, labai pilki mūsų rodmenys pilkės dar labiau, kai jiems bus pritaikytas IIO, rodantis mums nepalankesnius rodmenis, nei IUS.

I don’t care too much for money, money can’t buy me love

Ar mūsų rezultatai tokie prasti dėl to, kad mes tiesiog neturime pinigų mokslui ir inovacijoms? Drįsčiau sakyti, kad ne. Nei iš tolo. Ir pailiustruosiu pavyzdžiu.

Niekas neklykė „skandalas“, kai krizės įkarštyje, kuomet pusė Vilniaus biurų pastatų kaukė vėjais, Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerija, bei Ūkio ministerija nusprendė per tris metus skirti 900 mln. litų keliems biurų pastatams statyti[10]Juos pavadino „slėniais“, kas turėjo kažkokiu būdu pakeisti tų projektų prasmę, tačiau nepakeitė. Tai nuo pat pradžių turėjo būti ir liko biurų pastatai su valstybės apmokamu plačiajuosčiu interneto ryšiu. Dabar tie biurai pilni IT startuolių (kas yra tolygu pirkti loterijos bilietą), nes taip gerai pasirodė intelekto atrofijos kamuojamų ligonių tuo metu vadovautai Ūkio ministerijai.

Antra didžiausia riekė yra 260 mln. litų ir ja siekiama pritraukti užsienio specialistus ir lietuvius specialistus iš užsienio. Mūsiškiams tobulintis planuojama skirti 20 kartų mažiau, sukombinavus tai į vieną gabalą su studijų reformomis[10, žr. priedą, p.2-3]. Nėra jokio logiško paaiškinimo, kodėl specialistai iš užsienio turėtų važiuoti čia (suvilioti milžiniškų algų?), kur mokslas tūno ten, kur nesinori. Neaišku, kodėl mūsiškiai negali vietoje to išvažiuoti tobulintis ten, kur geriau.

Ar visa tai pakeitė mūsų padėtį IUS reitinguose? Ne. 2006-2010 metais augimas siekė 4,2 %, 2008-2012 – 5,0 %[11, p.16], o finansavimas aukštąjam mokslui padidėjo nuo apytiksliai 0,7 % BVP iki 1,2 % BVP. Jei pirmasis milijardas nuperka 4 % augimą, o antrasis – 0,8 %, reiškia, kad ne piniguose laimė. Geriausiai auga tos sistemos, kurios vystomos subalansuotai, prie tokios išvados prieina ir IUS reitingo sudarytojai[11, p.16-17].

Pamoka

Infrastruktūra inovacijų nekuria, kaip parama daugiavaikėms šeimoms negamina vaikų. Inovacijos yra daugialypis procesas, kurį skatinti reikia labai apgalvotai ir išmaniai. Pasigailėtina mūsų aukštojo mokslo ir inovacijų padėtis nėra pinigų stygiaus išdava. Kai ministravimo virtuozams prireikia, jie randa milijardą litų kriziniame biudžete. Norėčiau veikiau pabrėžti tai, kad iki šiol mano gyvoje atmintyje niekas jokioje vyriausybėje nesugebėjo pademonstruoti bent krislo supratimo, ką toje srityje turėtų veikti ministerija, kurią to pasekoje tebekontroliuoja ilgamečiai nuodais ir pagieža pūliuojantys biurokratai.

Atminkite. Ne taip svarbu yra, kiek investuoja, o veikiau – į ką, kaip ir kas investuoja. Mūsų atveju, bijau, atsakymai yra tokie: į statybas, choleriškai, bukapročiai.