Žymės

, ,

pacific_rim

(c) Warner Bros.

Leo’s quick capsule review – palepinkite savo vidinį berniūkštį.

f(x)=((transformers+ironman)-dramabull)^2

Jei praleidote vaikystę skaitydami dabar jau užsilenkusio „Eridano“ leidžiamas kartais tik pusėtinos vertės sci-fi knygas, žinote, kad kiekvienas naujas pasaulis turi savas taisykles. Knygose ar juo labiau knygų serijose rasdavote, pavyzdžiui, nedidelį tos visatos karybos istorija paremtą paaiškinimą, kodėl erdvėlaiviai naudoja trumpo nuotolio gravitacines bangas vietoje didelio nuotolio lazerių. Nuo tų laikų ši taisyklė – viskas pasakojime, kad ir kokiame nurautame, turi būti paaiškinta bent jau apytikriai logiškai – giliai įstrigo man į smegenis. Ir persekioja mane kaskart, kai ateinu į kino filmą.

[Khem. Toliau kalbėsiu apie įvairius siužeto dalykus, todėl jei nematėte, neskaitykite toliau.]

[Čia dar paliksiu truputį erdvės, kad kai nuklys smalsios akys, nieko reikšmingo neperskaitytumėte netyčia.]

Žodžiu taip. Siužetas yra viena iš didesnių nesąmonių, kurias man kada nors teko matyti. Ir brangiąjai, paaiškėjo, kai pasitikslinau. Jis toks siaubingai pilnas skylių, kad net gražu. Pavyzdžiui.

Maršalas kraujuoja iš nosies. Paaiškėja, kad nuo apšvitinimo radiacija dėl prastos apsaugos pirmos kartos Jėgeryje, kurį jam teko pilotuoti 12 misijų. Pirmoji karta, matote, karo pradžioje buvo projektuojama ir gaminama labai paskubomis. Kai filme jis sėda pilotuoti penktosios kartos Jėgerį, žiūrovas nuteikiamas taip, tarsi jis mirs nuo to paties, dėl ko kraujuoja iš nosies. Kodėl? Negi per keturias kartas ir dešimtį karo metų nebuvo sutvarkyta izoliacija nuo radiacijos?..

Tiesa, Jėgerių technologija pasikeitė taip pat. „Čigoniškas pavojus“ yra „analoginis“, varomas branduoliniu reaktoriumi. Visi kiti yra, suprask, „skaitmeniniai“ ir varomi… Dyzeliu? Tokio dydžio daiktai, dyzeliu? Filme minimi 40 dyzelio variklių vienai raumens skaidulų grupei, tačiau kalbama ne tik apie „Čigoniškąjį pavojų“… Žodžiai analoginis ir skaitmeninis reiškia šį bei tą, bet nei vienas iš jų neapsaugo nuo elektromagnetinio impulso, kuris žalą daro bet kokioms silicio plokštėms elektros grandinėms, ne tik mikroprocesoriams. Todėl kai visa elektronika išėjo iš rikiuotės, „analoginis“ „Čigoniškasis pavojus“ turėjo išeiti iš rikiuotės taipogi.

Net pačia bendriausia prasme, Jėgerio konceptas yra pokvailis. Vietoje to, kad tai būtų įprastai kontroliuojamos karo mašinos (BattleMech?), pasirinktas kažkoks keistas smegenų sujungimo su mašina būdas. Gerai, galime šitą atleisti, tarkime, tokiu būdu mašina juda natūraliau ir pilotas orientuojasi geriau. Tarkime, kad jau nusprendėme, kad pagrindinis kovos ginklas yra ne šimtai dronų per milžinišką atstumą (kas būtų logiška, jei jau signalinės raketos pabaisai skaudėjo). Tačiau kas yra „neural overload“ ir kodėl roboto smegenis teko dalinti dviems pilotams į „kairį ir dešinį pusrutulius“… Čia aš jau nežinau, kaip suktis. Tenka tiesiog palikti ramybėje.

Kodėl pilotai vis dar kalbasi tarpusavyje, jei yra sujungtomis smegenimis? Kodėl būtybės iš kitos visatos yra DNR pagrindo ir kodėl žmogui įmanoma skaityti jos mintis? Kodėl du mokslininkai yra visiški idiotai, besiginčyjantys tarpusavyje? Kodėl per dešimt karo metų niekas nesugalvojo išmėsinėti vieno-kito Kaiju karo tikslais? Kodėl Jėgeriai į mūšį stoja faktiškai be jokios informacijos apie savo priešininką? Kas galėtų pagalvoti, kad nuo jų apsisaugoti galima siena ir kodėl ją stato darbininkai už maisto racionus, o ne pasaulinės hi-tech konstruktorių brigados su visa įmanoma pagalbine technika?..

Geri klausimai, geros pastabos… Ir nei vienos jų sprendimas nepridėtų ir neatimtų iš filmo ničnieko. Nė trupinėlio. Nes filmas yra ne apie siužetą, kuris yra klaikus, neišbaigtas, na, tiesiog plintuso lygio. Tačiau sėdėjau kino salėje su 3D akiniais ir man siužetas nerūpėjo. Kaskart laukiau, kol siužeto intarpėliai baigsis – laukiau, kol Jėgeriai gins kurį nors pasaulio miestą nuo dar vieno Kaiju. Dviejų, trijų, penkių Kaiju. Du, trys, penki Jėgeriai.

Nes Jėgeris yra kaip Geležinis žmogus, tik šimtą kartų didesnis. Daugiau, nei šimtą. Jis šokinėja ir talžo ateiviškus pabaisų snukius. Nešvaisto laiko juokeliams, nes jų, ko gero, nemoka. Bet nešiojasi grandindinį kardą rankovėje, raketines patrankas krūtinėje, plazmos ginklus kumščiuose. O jei prireikia, į mūšį atsineša tanklaivį. Ekranizuotos knygos – jūsų argumentas turi negalią (your argument is invalid). Jėgeris – tai visa, kas geriausia Transformeriuose, tik dar geriau, nes kam rūpi, į kokį sunkvežimį pasivers Optimas. Supermenas verkia ir raudoja, skraidydamas ratais, bandydamas atsukti laiką iki šio filmo pasirodymo, kol Juodasis riteris savo noru grįžta į šulinį-kalėjimą ir aprauda savo apgailėtinas muštynių sceneles. Nes jis boksavosi su Beinu kanalizacijoje.

Čia milžiniškas robotas, iki pusės paniręs į Ramųjį vandenyną, reaktyviniu varikliu alkūnėje varoma ranka duoda į snukį milžiniškai pabaisai, kurios kraujas švyti tamsoje.

Jei jūs bent šiek tiek toks kaip aš, jūsų vidinis vaikėzas nuo tų vaizdų bus apšalęs. Jis pamirš spragėsius, kartais tegurgštels kolos, nes išsižiojus sėdint burna išdžiūna. Stebės kiekvieną tarsi sulėtintą mačą, kuriame neaišku, kuris smūgis bus lemiamas, nes kovos taisyklės nelabai aiškios. Jei žinote, ką reiškia sedėti per naktį prie asmeninio kompiuterio lošiant žaidimą principu „na, dar vieną lygį praeisiu ir viskas“, žinosite, kaip smarkiai mane prie kėdės prilipino šis filmas.

„Pacific Rim“ yra distiliuota viskas, ko aš tikiuosi iš didelio biudžeto efektų kupino holivudinio blockbuster’io. Aš ateinu didelių gražių vaizdų, gero garso ir daug veiksmo. Velniop, aš ateinu to, bet šis filmas dar pridėjo nuo savęs. Pamačiau, ko nežinojau, kad ateinu pamatyti.

Pamačiau milžinišką robotą, iki pusės panirusį į Ramųjį vandenyną, reaktyviniu varikliu alkūnėje varoma ranka duodantį į snukį milžiniškai pabaisai, kurios kraujas švyti tamsoje.