Žymės

, , , ,

arklinis_tramvajus_vilnius

Grafas Zuokula (esamas Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas) pamažu aktyviai žlugdo dabartinę Vilniaus viešojo transporto sistemą tam, kad galėtų įgyvendinti savo drėgną sapną – tramvajų, kuris, mano nuostabai (o, naivume!), yra gyvas ir spardosi, su visomis savo palaikymo komandomis ir inžinierių grupėmis inžineriniuose Vilniaus universitetuose.

Jaučiu pareigą parodyti[1] du dalykus. Pirma, Vilniaus mieste vis dar ruošiama dirva tramvajui, kurio poreikis yra tik politinis. Galime įtarti, taip pat ir finansinis, tik ne miestui, o trečiosioms šalims. Arba grafas tiesiog turi megalomaniškų ambicijų, kurios irgi nėra sveika miestui. Kitokio tramvajaus poreikio mieste nėra. Antra, Vilniaus miesto viešojo transporto sistemos reforma tarnauja tramvajaus fantazijai, o pateikiamas finansinis reformos aspektas yra smegenų pudrinimas – tikroji finansinė problema yra savivaldybės (Vilniaus miesto) skolos.

Vilniaus miesto transportas yra tikrai geras. Todėl mums reikia tramvajaus. Pala, ką?..

Kadangi šis klausimas viešumon naujai iškilo neseniai, pasidomėjau tik dabar. Pasirodo, praėjusių metų pabaigoje buvo galutinai įsisavinti bankrutuojančio miesto pinigai išsiaiškinti, kad Vilniui reikia tramvajaus. Taip, būtent. Kad reikia, o ne ar reikia. Kodėl taip sakau? Ogi štai kodėl:

„Bendras Vilniaus miesto viešojo transporto susisiekimo atliekamas darbas gali būti įvardintas, kaip atitinkantis STR 2.06.01:1999 reikalavimus tokio dydžio miestams. […] Ekspresinių maršrutų nebuvimas nėra esminis reikalavimas, jei […] Maršrutiniai taksi priskiriami greitųjų maršrutų grupei. […] Esamas vidutinis troleibusų ir autobusų susisiekimo greitis, […] lyginant su kitų Europos miestų rodikliais Vilniuje yra labai aukštas […]. Esama miesto viešojo transporto sistema, kuri lenkia daugelį miestų labai intensyviu savo VT tinklo eksploatavimu […], didele ridos pasiūla […] bei didele socialine parama […] nesugeba konkuruoti su lengvaisiais automobiliais.“[2]

Nustebote, kaip ir aš, kodėl gi negali ji konkuruoti? Skaitykime toliau (prisilaikydami skrybeles):

„Keleivių vežimai miesto viešuoju transportu tiek pagal parkų statistinius duomenis, tiek pagal natūrinių keleivių srautų tyrimus ženkliai mažėja. Paros keleivių vežimai laikotarpiu nuo 1980 m. iki 2010 m. sumažėjo dvigubai. Transportinis judrumas viešuoju transportu sumažėjo nuo 87,6% 1980 metais iki 39.6% 2010 metais.“[3].

Pasikelkite žandikaulius nuo žemės, nes apseilėsite kilimą. Lyginti Vilniaus miesto transporto padėtį 1980 metais su 2010 metais korektiška gali pasirodyti turbūt tik VGTU Teritorijų planavimo mokslo instituto darbuotojams. Tačiau palaukite, dar ne viskas. Pasirodo, seni troleibusai ir autobusai yra problema, kurią išspręsti yra sudėtinga. Nejuokauju:

„Sėkmingą viešojo transporto darbą didžia dalimi lemia šiuolaikinės ir naujos transporto priemonės. Mūsų autobusų ir troleibusų parkuose vyrauja daugiau nei 10 metų senumo transporto priemonės (apie 78 procentus), todėl šiuo požiūriu situacija yra pakankamai sudėtinga ir sunkiai sprendžiama.“[3]

Nuo kada senos transporto priemonės pakeitimas tokia pačia naujesne yra „sudėtinga ir sunkiai sprendžiama“ situacija!? Ypač turint omenyje, kad troleibusų parko bei toleibusų linijų atnaujinimas, pasak pačios studijos, kainuotų apie 300-350 milijonų litų.[3], kuomet siūlomas tramvajaus variantas – 747,1 milijono litų[4].

Kodėl lygtyje nėra autobusų? Ogi todėl, kad net ir įrengus tramvajų autobusai liktų, tad priešprieša yra tik tarp troleibusų ir tramvajaus:

„[…] ar tikslinga įdėti naujas investicijas į naujų transporto priemonių įsigijimą ir kontaktinio tinklo rekonstrukcija […], ar jas geriau panaudoti autobusų ir naujesnės modernesnės transporto rūšies [paryškinimas mano – L.L.] plėtrai[3]“.

Prašau atkreipti dėmesį į paklaidą. Ji atvirkščiai signalizuoja, šiandienos interneto terminais šnekant, how many fucks were given. Viena suma yra tiksli iki šimto tūkstančių, kuomet kita svyruoja penkiasdešimties milijonų litų, t.y. 1/6 arba 1/7 sumos dalies, ribose. Taipogi verta pastebėti, kad skaičiuojant tramvajaus ekonominę sąmatą studijoje remiamasi kitų miestų patirtimi, o ne mėginama projektuoti išlaidas, teksiančias konkrečioms numatomoms linijoms Vilniuje.

tramvajus_vs_troleibusai

Kaip matome iš mano itin profesionalios (3D!) prezentacijos, troleibusas beviltiškai pralaimi dvejose kategorijose. Kainos kategorijoje atsilieka daugiau, nei dvigubai. Taipogi netgi 122 taškais atsilieka oficialiame Leo fucks given reitinge™. Sudarant šį reitingą manoma, kad vienas fuck given yra lygus vienam mokslinės studijos puslapiui, skirtam temai analizuoti.

„Bendra išvada būtų tokia: esamos viešojo transporto rūšys ir naudojamas eismo organizavimas nesugeba pritraukti keleivių ir šioje kritiškoje situacijoje reikalingas naujas impulsas. Vienas iš tokių galėtų būti – naujos komfortabilios viešojo transporto rūšies, mažinančios kelionės trukmę, įvedimas.“[3]

Ne „pasirašykime sutartį su valymo firma, kuri pagerins važiavimo kokybę išvalydama troleibusus ir autobusus jiems baigus maršrutą, grąžinkime vienų durų įlaipinimo politiką, kuri sumažins asocialių asmenų patekimą į viešąjį transportą (ir padidins pelną), bei pasirašykime sutartį su Teo, kad „Zebra belaidis“ veiktų visuose troleibusuose ir autobusuose, o „įveskime naują transporto rūšį“! Nežinau, net ką pridėti – mano žodžių kišenių aprūpinimo komanda akivaizdžiai tokiam absurdui buvo nepasiruošusi.

Tad štai taip labai reikia Vilniui tramvajaus. Nenoriu palikti laisvų galų, todėl pasakysiu: šios pastraipos pirmuoju sakiniu ironizuoju. Iš ties sakau, kad ekonominio tramvajaus poreikio Vilniaus mieste nėra. Tačiau Vilniaus viešojo transporto reforma ne tramvajumi remiama. Tramvajaus vilniečiai nenori, vadina merą fantastu, komunistu ir sukioja pirštus apie smilkinius – akivaizdžiai žmonės be vizijos[5].

Vilniaus miesto viešąjį transportą Vilniaus savivaldybė privalo reformuoti, nes jos valdomas, jis yra įsiskolinęs. Pagrindinis skolininkas – Vilniaus miesto savivaldybė. Pala, ką?..

Taip, išties, pagrindiniu buldozeriu reformos reikalingumo priešakyje stumiamos finansinės Viešojo transporto sistemos patiriamos problemos. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (kurios visos akcijos ir įstatinis kapitalas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei), pavyzdžiui, kreditingumo rizika aukšta[6], ji vien SoDrai šiuo metu (2013.06.23 dienos pabaigoje) yra įsiskolinusi 2 798 175,72 Lt. Tačiau, ten pat apsižvalgius atidžiau, matome, kad visi įsiskolinimai SoDrai yra įveikiami per vieną dieną, kas nesumažina kreditingumo rizikos, bet sukelia įtarimų[7]

vvt_rekvizitailt

Grafas teigia, kad štai, optimizavus Vilniaus miesto viešąjį transportą, kiekvienais metais bus sutaupoma apie 10 mln. Lt. Bent jau manau, kad taip teigia grafas, nes žurnalistai tikrai tokių dalykų neskaičiavo. O ir, priešingai nei, pavyzdžiui, moi, šaltinių nepateikia[8]. Tai yra daug daugiau, nei bet kokia įmonės skola SoDrai ir regis, yra dideli pinigai.

Grafo Zuokulos PR’o parankiniai facebooke taipogi skelbė (tik aš neberandu tikslaus komentaro, tad dėl šito tiesiog turėsite manimi patikėti), kad besipiktinantys miestiečiai savo pinigus teskaičiuoja, o štai SĮ „Susisiekimo paslaugos“ dirba nuostolingai ir savivaldybė skaičiuoti josios pinigus taip pat turinti. Mat daug miestiečių važiuoja lengvatiniais bilietais, todėl įmonė negauna didelės dalies pelno, kurio nesumoka pensininkai, studentai ir invalidai. Sėkmingai nutylėdami, kad tas lengvatas mokesčių mokėtojų pinigais įmonei kompensuoja ta pati savivaldybė.

BNS prieš kokį pusmetį paskelbė, kad „Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ bandys parduoti reikalavimo teisę į 32,979 mln. litų savivaldybės skolą.“ Taip pat, kad „bendrovė pernai jau kelis kartus nesėkmingai bandė parduoti reikalavimo teisę į 40,45 mln. litų savivaldybės skolą, kurios didžioji dalis susidarė dėl savivaldybės nepervestų lėšų už lengvatinį keleivių vežimą nuo 2011 metų birželio iki 2012 metų sausio“[9].

Taip, 40,45 mln. litų už pusmetį. Ši suma kelis kartus gožia būsimas santaupas, tad net ir mažinant maršrutų skaičių ir naikinant reikšmingą vaidmenį vaidinusius mikroautobusus, įmonė toliau grims į skolas, kol jai priklausančių pinigų nesumokės Vilniaus miesto savivaldybė. O ji nesumokės, nes pati skendi milžiniškose skolose. Kitaip tariant, jęi savivaldybė atsiskaitytų su viešojo transporto sistemos administratoriais, sistema nebeskendėtų skolose, o savivaldybė dar žingsneliu priartėtų prie bankroto.

Galime tik spekuliuoti, ar taip yra daroma dėl finansinių nepriteklių (Vilniaus miesto skolos lubos, visgi, yra daug aukščiau, nei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ar UAB „Vilniaus viešasis transportas“), ar dėl to, kad tramvajaus projektui konkurencijos iš troleibusų nereikia. Galbūt, visgi, taip yra daroma (mano senu spėjimu), kad savivaldybė pati užtikrintų ir tuo pat metu nustekentų keleivių vežimo monopolį Vilniaus mieste, kurį bankrutavusį būtų galima pigiai parduoti kitiems, reikalingiems, savininkams – monopolija visuomet yra geras verslo planas. O gal visgi tai yra judėjimas prie megalomaniško ir turbūt neskaidriai įgyvendinsiamo tramvajaus projekto? Pick your poison.

Dėl visų šių priežasčių iniciatyva reformuoti šiaip puikiai veikiančią viešojo transporto sistemą yra tolygi savo bukmekerio nužudymo užsakymui, kuomet jam prasiloši iki ausų. Tik šiuo atveju bukmekeris yra tavo žmona… Galbūt metafora ir nevykusi, bet toks siurrealus vaizdelis brutaliai išdrąskė mano metaforų gamybos pajėgumus.

Mums reikia naujo mero. Kuo greičiau, tuo geriau.

Žinau, net ir po viso šito atsiras ginančių Vilniaus miesto merą, kurio dėka Vilniaus miestui gręsia grąžinti Europos Sąjungai 62 mln. litų už tai, kad miesto aplinkeliui skirtos lėšos buvo panaudotos neteisėtai[10]. Jų nuomonės aš nepakeisiu, nes jie tiesiog yra akli kvailiai, apsimetantys, kad gali skaityti knygą. Kvailiai dėl to, kad mano, jog kiti nežino, kad jie akli.

Tačiau mąstantiems žmonėms (o tikiuosi, mano tinklaraštį skaito tik tokie žmonės), manau, parodžiau, kad Vilniaus miesto transportas veikia puikiai, o nuostolinga veikla kyla iš Vilniaus miesto savivaldybės politikos, jos skolų. Vilniui reikia ne tramvajaus, kurio idėja vis dar keistai gaji, bet biudžeto išlaidų suvaldymo. Ir naujo mero. Kuo greičiau, tuo geriau.


Taip pat norėčiau pridėti, kad jei jums, kaip man, rūpi Vilniaus viešojo transporto būklė, o su ja ir miesto gerbūvis, ateitumėte į šį mitingą, birželio 26 dieną, trečiadienį, 12:00, į Europos aikštę. Pamėginkime parodyti, kad mieste suverenitetas vis dar priklauso miestiečiams, o ne Grafui. Prie mitingo pats nesu prisidėjęs niekuo, tik savo būsimu dalyvavimu (ir šiuo paraginimu). Bet manau, kad šis tikslas vertas vienos pietų pertraukos.


[1] Parodyti, mieli žurnalistai, reiškia pasakyti ir paremti tai faktais. Žinau, kuriam laikui susirauksite mėgindami suvokti, bet niekada nevėlu mokytis.
[2] Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano sprendiniai 2025m. Objekto Nr. A64-8 (3.10.11-UK) / 3894-AP. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo institutas. 2012-02-27. p.5-6.
[3] Ten pat, p.6.
[4] Ten pat, p.111.