Žymės

, , , , ,

Beveik nerašiau apie šią vyriausybę. Daug daugiau mano dėmesio sulaukė opozicija. Nes pozicija yra tiesiog neįdomi. Todėl ši vyriausybė mane pasikvietė, tarpe kitų tinklaraštininkų, norėdama pasirodyti. Man. Kad pamatyčiau. Todėl dabar esu priverstas rašyti apie juos. Nemanau, kad tokio atsiliepimo jie tikėjosi, bet ką dabar.

Visi bajeriai, kuriuos skelsiu, yra paremti tikra istorija. Nes, kaip sakiau ne kartą, vieninteliai bajeriai, kuriuos reikia sugalvoti, tai bajeriai apie A. Butkevičiaus akinių sunkumą. Pavyzdžiui: mūsų premjero akiniai tokie sunkūs, kad po jo kojomis girgžda ne sniegas, o šaligatvio plytelės. Jei visai žmonijai uždėtumėme A. Butkevičiaus akinių replikas, žmogus per tris kartas evoliucionuotų ir pradėtų vaikščioti keturpėsčias. A. Butkevičiaus akiniai yra sovietų Lietuvoje kurtos sunkiosios pramonės produktas. Visus kitus bajerius jie suskelia patys, telieka žavėtis.

Jei jau kalbame apie susitikimą, tai… Kaip čia pasakius. Kai kas nors kviečiasi tinklaraštininkus (šiaip nemėgstamus dėl savo nesukalbamumo), paprastai turi ką pasakyti. Ką žadėjo ir Birutė Vėsaitė – pristatyti viziją, misiją, kažką ten. Derėtų taip pat pasakyti, kad ministrė nėra įspūdinga oratorė, nėra puiki ir šilta pokalbio vedėja. Bent jau toks įspūdis susidarė, žvelgiant į minties vienoje vagoje ir drebančių rankų nenulaikančią Lietuvos ūkio sektoriaus vadovę. Viena kolegė tinklaraštininkė ją apibūdino taip: „charizma ne minusinė, bet tiesiog jos nulis“. Ji atėjo kalbėti prieš tinklaraštininkus (sugebėjo prisikviesti ir Aurelijų Katkevičių) be skaidrių, pasirašyto teksto, prisistatymo plano. Studentai šitų klaidų nebedaro. Ji, žinoma, ne studentė. Ji ministrė. Po pusvalandžio nerišlaus prisistatymo darėsi baisu, t.y. panašu, kad ministrė labiau nori atsakinėti į klausimus, nei galvoti, ką pasakyti. O tinklaraštininkai buvo romūs ir nepikti. Labai nepikti. Be Aistės nebesulaikyto prunkštelėjimo ir Aurelijaus trumpučio paklausinėjimo, visi buvo linkę praleisti verbalinį chaosą pro ausis.

Kita pokalbio dalis buvo veikiau inicijuota tinklaraštininkų, užduodančių klausimus. Prisiėjus atsakyti į vieną pirmųjų klausimų, „kaip jūs suprantate politinę kairę“, tiesa, noras atsakinėti į klausimus kažkur dingo. Kaip ir dingo noras išklausyti patyrusio dėstytojo, kai šis neleido nusukti kalbos kitur – tuomet pokalbyje pasigirdo suirzusios kasininkės obertonai. Ką jau kalbėti apie žemiau nulio sparčiai nusmukusią galimybę išpešti atsakymą. Tiesa, buvome patikinti, kad politinė kairė tikrai neketina perskirstyti daugiau BVP per biudžetą. Kai kurie atsakymai, kai jie buvo pakankamai mistiški, visgi nuskambėjo. Kai paklausiau, ar ji išties mano (kaip man susidarė įspūdis), kad visi jos kritikai yra užsakyti ir apmokėti nežinomų jėgų, atsakymas pasigirdo apytikriai toks: „žinomos tos jėgos“. Taipogi gana aiškiai buvo pasakyta, kad niekas Vyriausybės programos neperžiūrėjo antrą kartą, todėl nenuostabu, kad joje kai kurie punktai prieštarauja vieni kitiems. Buvo pasiūlyta (nesu tikras ar tiksliai cituoju) „mažiau kreipti dėmesio į Vyriausybės programą“. Tiesa, tai buvo vienas finalinių susitikimo akordų. Vienas finalinių, po ilgos ir sunkiai apibrėžiamos informacinės kakofonijos.

Tačiau buvo ir šviesesnių dalių. Buvo spėta pasikalbėti ir apie energetiką. Ne be už liežuvio tampančių tinklaraštininkų pagalbos. Čia, regis, Birutė atsigavo ir pradėjo dėstyti apie biokurą. Kas atrodė visai natūralu, turint omenyje jos darbo patirtį. Netgi biokuro skatinimo idėja buvo atsekta atgal į jos vadovaujamą ministeriją ir nors nevisai rišliai, darėsi panašu, kad nėra viskas taip blogai. Kol horizonte nepasirodė VAE klausimas (ministrė – prieš). Pasigirdo Vokietijos pavyzdys ir neišvengiamas Vokietijos pavyzdžio suspardymas: atsisakę atomo vokiečiai dabar šildosi anglimi. Su šypsena pripažinusi esanti „ne tik raudona, bet ir žalia“, Birutė išreiškė susižavėjimą švara ir tvarka anglimi kūrenamų elektrinių viduje, beigi nuramino, kad anglis yra nieko blogo. Priminsiu, kad, jei nebūtų sudeginama iš Australijos eksportuojama anglis, klimato atšilimo besibaiminantieji visame pasaulyje nebeturėtų ko bijoti. Žalioji Birutė, akivaizdu, turi kitų duomenų. Juokauju. Nepanašu, kad kalbėdama ji disponuotų dideliais duomenų kiekiais.

Nuo visiško fiasko Birutės susitikimą su tinklaraštininkais išgelbėjo commonsense.lt paruošta prezentacija, kurioje buvo išreikšti lūkesčiai ir pasiūlymai. Apie juos, tikiu, parašys jie patys. Tepasakysiu tiek: tai buvo vienintelė struktūruota, logiška susitikimo dalis. Tokią prezentaciją, tik iš kitos pusės, turėjo būti pasiruošusi ministrė, kad susilauktų „nemokamos reklamos“ ne tik kailio karšimo, bet ir pagyrų pavidalu.

Tačiau nebus atsižvelgta į lūkesčius, nebus atsižvelgta į pasiūlymus. Žinau. Nes pokalbio tonas buvo „pažiūrėsiu jums į akis“, o ne „paklausysiu, ką turite pasakyti“. Tyliai ant tinklaraštininkų šnypščianti ministrės komanda neatrodė jauna, veržli ir energinga. Veikiau tai buvo profesionalios kavos virėjos, kaip tos iš daugybės Lietuvos institutų. Dvi merginos atrodė dirbančios. Visa kita – not so much. Į vienintelius iš komunikacijos bėdos ištraukti geranoriškai besistengusius asmenis buvo pažiūrėta kaip į priešus. „Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai pagalbos nereikia, jūs tiesiog turite užsičiaupti ir mūsų nebekritikuoti“. Manau, tai būtų tikslus pokalbio moto. Kiek jo pavyktų išpešti iš to verbalinio chaoso, pavadino „dėmesio sutelkimo krypčių pristatymu“.

Tikiuosi, yra kažkas, ko aš nežinau, kas leistų tikėtis, kad valdantieji turi kitų kadrų, kurie galbūt pakeis šitokius nesusipratimus. Nes man buvo baisu vien mąstant apie tai, kad šitokie žmonės vadovauja ministerijai Lietuvoje. Tai tikrų tikriausios kadrų krizės Lietuvos kairėje padarinys – kairieji neturi žmonių, neturi idėjų ir neturi plano. Jie arba nesitikėjo laimėti, arba yra netinkami valdyti valstybę. Siaubas surakina, kai supranti, kad šiai vyriausybei teks pirmininkauti ES. Pamenate Rolando Pakso gėdingus pasirodymus prieš užsienio spaudą? Jie gali pasirodyti buvę tik gėlytės. Negebėjimas gaudytis vietinėje politikoje rodo, kad pasaulinėje politikoje gaudomasi bus itin skurdžiai. Tai turėtų gąsdinti bei liūdinti ir jus, brangūs skaitytojai.