Žymės

, , , , , ,

iš čia, (c) Mykolas Kleck

galerija čia, (c) Mykolas Kleck

Manto Adomėno žmona, Viktorija Adomėnienė, sukūrė memą[1], tiksliau, plakatą. Vieną iš kelių konservatyvias vertybes vertinančius žmones rodančių ideologinės propagandos plakatų, kurie kone en masse pateko į Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Facebook paskyrą (žr. antrą priedą, apačioje). Iš pradžių pamaniau, kad čia subtilus pokštas, ironija, taip teigė ir pati autorė. Tačiau dalis jos komentarų parodė, kad ji nemėgino šaržuoti konservatoriaus stereotipo, o veikiau, šaržuoti tuos, kurie – net keista rašyti – aktyviai kalba apie smurto prieš moteris problemą (žr. pirmą priedą). Arba tai yra ironija apie ironiją, kas yra smagu, bet tuo aš netikiu.

Toks humoras oficialiame partijos informacijos kanale gali pasirodyti prasto skonio ir tai nėra labai tragiška – tik ne mūsų partijų viešosios komunikacijos kontekste. Daug blogiau yra tai, kad atrodo, jog antra pagal dydį Lietuvoje politinė partija nuvertina (liberolų ir tolerastų pramanu laiko?) labai rimtą socialinę problemą – smurtą prieš moteris šeimoje. Jei netikite, kad ji yra tokia rimta, kad apie ją net dorai nesužinome, siūlau žvilgtelėti į šį grafiką, rodantį, kaip pakito smurto prieš moteris statistika, 2011 metais priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir pradėjus veikti jame numatytiems specializuotos pagalbos centrams.

nukentejo_nuo_sutuoktinio_stat

Ne, įstatymas neprivertė šeimos narių smurtauti prieš savo sugyventines ir sutuoktines. Ši statistika tik parodo, kaip retai apie smurtą pranešama, taip pat – kad problema tik pradėta spręsti. Tad, kai politinės partijos imasi tokias temas naudoti savos ideologijos… whatever the fuck that was, tai įsiskaičiuoja ir į prasto skonio, ir į neatsakingo požiūrio į savo darbą, ir į elementaraus nesigaudymo šių dienų Lietuvos socialinėse realijose kategorijas. Tad ar nuostabu, kad „niekas humoro jausmo nebeturi“ (žr. 1 priedą) ir šitaip jautriai reaguoja į tokius „memus“ (žr. ten pat)? Neturėtų būti, jei esate profesionalas, besisukantis politikoje.

Kadangi dabar jau aišku, kas ir ką, galime pereiti prie antros straipsnio dalies: dešiniųjų jėgų fragmentavimosi ideologijos pagrindu. Konservatorių akcija, siekianti parodyti savas vertybes, yra kvaila idėja, nes imdami apibrėžti savo partijos sekėją (balsuojantįjį), jaunieji konservatoriai automatiškai dalį jų nurėžė. Liberalų labui, ko gero. Konkrečiai – Lietuvos liberalų sąjūdžio bei Zuoko judėjimo „Taip!“ labui – jėgų, kurios tik ką paskelbė nedraugaujančios.

Prisiminkime. Tik po rinkimų Rivydas Valatka kritikavo liberalus už tai, kad pernelyg susitapatino su konservatoriais, todėl išlošė konservatoriai. Tas atsitiko ne tiek liberalų iniciatyva, kiek praėjusios vyriausybės darbo pasekoje. Dabar konservatoriai akivaizdžiai grąžina tai, ką buvo pasiskolinę, spjaudami į visus liberalesnius, bet, galbūt, dėl įvairių priežasčių vienmandatėse už konservatorius balsavusius rinkėjus. Šiandien Lietuvos liberalų sąjūdis jau atrodo kaip rimčiausia liberali politinė jėga Lietuvoje, tačiau, Artūro Zuoko partija gali atlikti dešinės populistų vaidmenį ir nusitempti dalį Adomėnų, Gražulio ir kitų keistuolių konservatorių akibrokštais nusivylusių dešiniųjų rinkėjų. Ir ji mielai tai padarys.

Žinoma, kalbėti apie Darbo partijos bylų baigtį yra ankstoka. Tačiau, kaip buvo ne kartą pastebėta iki žymiojo balsavimo, jei Darbo partija neteks vadovų ir subyrės be jų, nemažą dalį sveikesnių politikų neišvengiamai susiurbs socialdemokratai – kad ir kaip reguliariai jie sau daužytų plaktuku per nagus viešojoje erdvėje. Panašus likimas neišvengiamas marginalių politinių populistų gretose – tad kairieji politikai, o, turbūt, paskui juos ir kairieji rinkėjai, tikėtina, konsoliduosis. Jei šiuose rinkimuose konservatoriai gavo į kaulus nesmarkiai, jei jie tęs savo nuostabias atgrąsymo kampanijas, kitą kartą socialdemokratai juos tiesiog sutraiškys.

Tad ar tikrai labai reikėjo numesti tą pokštą, kurio niekas nesuprato, nes „neturi humoro jausmo“?..


[1] čia tas pats atvejis, kai žmonės vartoja žodžius, kurių nesupranta – kaip su Gabšiu, Ulevičium ir trolinimu (žr. pirmo priedo trečią komentarą). Bet, įtariu, ironiškai, internetai pasistengs tai įmeminti (įmeminti – tr. – sukurti memą apie ką nors, ką nors paversti memu).


  • Priedas nr 1: [koliažas iš čia, 2013.02.02]

viktorija_adomeniene

  • Priedas nr 2: [visos nuotraukos iš čia, 2013.02.02]