Žymės

, , ,

(c) WarnerBros

(c) WarnerBros

Miela Brangioji,

Labai džiugu girdėti, kad kai kurie mano retai spaudoje ir kitur pasirodantys rašiniai  ir nuomonės pasiekia ir Tave, o dar džiugiau, kad sugebu Tave sudominti ir sulaukiu feedback’o. Pozityvioji dalis kaip niekada glosto man širdį ir savimeilę, tačiau atsakymo reikalauja klausimai, o ne pagyros. Žinau, kad dalis pastabų tėra draugiška (tikiuosi!) pašaipa, tačiau kai kurios pastabos yra vertos atsako – taip pat ir dėl to, kad atsakymus suformuluoti bus įdomu man pačiam. Juk puikiai žinai, kad neretai rašau tam, kad tvarkingai susidėliočiau galvoje plaukiojančias mintis.

Klausei manęs apie mano požiūrį į Kalėdas. Klausei, kas lieka Kalėdose, jei iš jų išgyvendiname Jėzuką (kūdikėlį Jėzų). Išties, šiuo metų laiku turbūt niekas, net ir ateistai, kaip aš, neišvengia Kalėdų. Tiesą sakant, pro lemputes, eglutes, ausį nukąsti besitaikančias reklamas, klaikų kalėdinį popsą ir žmones – žmones! Susigūžusius, dovanų rinkimo rūpesčių ir papildomų dažnai bereikalingų išlaidų naštos užguitus, kalėdinės kompulsijos draskomus beveik žinduolius – prekybos centruose nėra kaip ir praeiti. Tačiau nepagalvok, kad dėl to tema mane vargintų. Veikiau, atvirkščiai. Stebėtina, bet kuriuo kitu metų laiku plunksna apie tai rašyti nekyla. Nėra geresnio meto rašyti apie Kalėdas, kaip Kalėdų metas.

Tačiau grįžkime prie Tavo klausimo. Tikiuosi, nepamanysi, jog išsisukinėju, jei užduosiu klausimą atgal? – pažadu, prieisiu ir prie konkretaus atsakymo dar šiame laiške. Leisk paklausti, kiek dievo yra Tavo Kalėdose? Klausiu, nes noriu parodyti, jog įsivaizduoti, kaip ateistai suvokia Kalėdas, yra gerokai paprasčiau, nei manai. Tad paprašysiu įsivaizduoti savo Kalėdų šventimą ir mintyse išbraukti visus dalykus, kuriuose matai su antgamtiška dievo ranka betarpiškai susijusius elementus. Žinau,  kad kai kuriems žmonėms visa, kas juos supa, gali būti dievo gerumo įrodymas, tačiau nevisai to klausiu. Prašau iš savo šventės mintyse išmesti kalėdaičius, pavyzdžiui, ar šventines mišias. Maldą prieš maistą ir kelrodę žvaigždę (jei tokia kokia nors forma pasireiškia).

Kalėdų eglutę gali palikti. Vokiečiai sugalvojo puošti eglę per Kalėdas, praėjus pusantro tūkstančio metų po Jėzaus gimimo. Eglutės puošimo prasmė mane vis dar glumina. Turiu nedidelį įtarimą, kad tai panašaus pobūdžio simbolis, kaip ir kiaušinis per Velykas – šventės simbolis taip abstrakčiai ir nebūtinai tiesiogiai. Mums pradinėje mokykloje (ar vėliau, nebepamenu – bet kuriuo atveju, kol buvau mažas ir kvailas) aiškino, jog eglė buvo vienintelis žalias medis žiemą, kai Jėzus gimė. Jau tada įtariau klastą, nes pušis bei kadagys irgi žaliuoja žiemą… Sakau, kad buvau mažas ir kvailas. Net jei manysime, kad eglė simbolizuoja gyvybę ir viltį ar dar ką panašaus – tame gali ramiai nebūti jokio antgamtiškumo, todėl dėl manes kalėdų eglutė gali likti.

Taipogi galime palikti ir dovanas. Žinau, tai iš principo kyla iš trijų karalių biblinio pasakojimo dalies, bet Trijų Karalių šventę švenčiame vėliau, tad kodėl dovanas dovanojame per Kalėdas? Ne, būti geram ir dovanoti ką nors artimam žmogui gali net ir beširdžiai ateistai. Bent jau man nereikia dievo ar jo šeimos, kad tokiu būčiau. Tiesa, kartais pasidaro liūdnoka, kad kai kuriems žmonėms reikia atskiros šventės, kad jie būtų malonūs ir geri savo artimui. Bet šįkart ne apie tai. Pasilikime apsikeitimą dovanomis – tikiuosi manoji Tau patiks. Tačiau aš darausi nepoetiškas ir nuobodus – užteks apie tai, kas gali, ir kas negali likti. Esu tikras, susidėliosi visa tai mintyse. Geriau dabar pamėgink išvardinti tai, kas liko.

Turėtų skambėti panašiai, kaip Naujų Metų apibūdinimas. Tik be kalendorinės dalies. Ir fejerverkų, kurių prasmės, žinau, Tu nematai, o aš Tau tik pusiau pritariu. Veikiau, kaip gimtadienis su tėvais, jei Naujų Metų šventę laikysime gimtadieniu su draugais. Šeimos šventė, kuomet žmonės gauna susėsti prie vieno stalo psichologinės terapijos sesijai, kurios metu bent vienas ar du šeimos nariai demonstruoja, kaip jie nesugeba išlaikyti alkoholio už savo kūno ribų, bei žodžiu išreikštų durnų dalykų kūno viduje. Arba šilta šventė visai šeimai jaukiai pavakarieniauti, nors ir be mėsos. Pasidalinti dovanomis, pabūti nediegais kurį laiką. Pagyventi intensyvaus maisto naikinimo režimu – K pasistengia antrą Kalėdų dieną paskambinti ir pasiūlyti eiti kur pavalgyti. Arba kaip G sakė – Kūčios, prisivalgai mandarinų, išberia…

Dabar staiga toptelėjo, kad beveik mėginu Tau pasakyti, jog Kalėdose dievybių faktiškai nėra. Sakau dievybių, taip. Ar tikrai tikime, kad gyvuliukai kalba Kūčių naktį? Ne, tai tik Kalėdų senelio versija kaimo vietovėms. Apytiksliai įsivaizduojame, kad kažkada tuo metu galbūt gimė Jėzukas (kūdikėlis Jėzus), nors turbūt suprantame ir tai, kad dviejų tūkstantmečių senumo istoriniai duomenys yra gana šališkai pateikti. Faktiškai, Kalėdos yra kaip „Mercedes“ batai. Logotipas didelis ir blizgus, tačiau turinys nevisai atitinka tai, su kuo logotipas įprastai siejamas. Tačiau visa tai yra nesvarbu, nes šventė sukasi apie mus ir mūsų šeimą.

Tad, kaip ateistui, leisk Tave pasveikinti su ateinančiomis šventėmis, jei neturėčiau progos to padaryti vėliau. Tebūnie jos šiltos ir jaukios, ir tegul teologija nekamuoja nedarbo dienomis.

Kuo nuoširdžiausi Linkėjimai,

Brangusis

p.s. jei dovana nepatiks, galėsi nusiųsti atgal ir pakeisti. Jei dovanos negavai, kažkuris UPS darbuotojas šiais metais išvengė prievolės savo moteriai pirkti dovaną. Tokiu atveju, būk brangi ir parašyk man apie tai, kad galėčiau nueiti ir sudeginti UPS pastatą.