Žymės

, , , , , ,

Nuotrauka iš Lars Brandt Stisen parodos labai tinkančiu pavadinimu, „Frozen in Time“ (3D). Puiki metafora tam, kas tapo pagrindine šio straipsnio žinute. Būtent užstrigę laike mes ir būsim ateinančius metus, galbūt pusantrų. Nebent imsime judėti atgal ir panirsime į pirmykštį Chaosą.

Būsimoji vyriausybė neištvers 4 metų. Tikriausiai. Statistiškai tai būtų netgi labai tikėtina. Kelis kartus nuo pat rinkimų minėjau, kad nesitikiu jokių ryškesnių pokyčių iš naujosios daugumos, o veikiau stagnacijos. Taip, tikiuosi ir finansinių nusikaltimų, etikos kodeksų laužymo, absurdo teatro iš aukščiausių pareigūnų pusės. Tačiau iki griūties didelės realios sisteminės valstybei svarbios veiklos nesitikiu (griūtis, manau, turėtų būti pripažinta tokia veikla). Tačiau, jei Remigijus Šimašius teisus…

„Paskaitinėjau kaip naujoji Seimo dauguma lygir kažkaiptai kogero ruošiasi naikinti, “atsukinėti” aukštojo mokslo reformą. [1] […]“

Ne, turbūt jis nėra teisus. Nes viskas yra „lygir kažkaiptai kogero“, nes naujai išrinkti tautos vadovai neturi menkiausio supratimo, kas negerai su reforma, kas negerai su senąja sistema ir kas negerai su aukštuoju mokslu Lietuvoje. Jie turi absoliutų nulį naujų idėjų. Lygiai toks pat nulis jų naujų idėjų (giniracinę ikanomiką laikau viena tokių naujų idėjų) yra susijęs su mūsų keturiomis dimensijomis, šia visata ar šia planeta, nekalbu jau apie kontinentą ar valstybę. Netikiu, kad kažkas iš tų beviltiškų partijų gebėtų paruošti „naikinimo, atsukinėjimo“ planą.

taip atrodys ateinantis vyriausybės ir koalicijos griuvimas.

Bet manykime, kad aš neteisus ir verslininkų koalicija (kai kurie jų – sąžiningi kontrabandininkai) sugebėtų imti kažką sukti atgal?.. Tuomet aukštojo mokslo institucijos išgyventų dar vieną permainų, neaiškumo, kitaip tariant – administracinio chaoso laikotarpį. Kaip vyko iki 2011 mokslo metų (ir tebevyksta iki šiol). Tačiau ir tai gali turėti puikių pasekmių aukštąjam mokslui. Konkrečiai – padidintą finansavimą.

Taip, Švietimo ir Mokslo ministerija sugeba girtis, jog krizės metu Lietuva vienintelė didino finansavimą aukštąjam mokslui [2]. Kas yra visiška teisybė, tiesa liko ir iki pat šiol. Būtų nevisai teisinga savintis visus nuopelnus, mat tarptautinė parama taipogi padidėjo, ypač žymiai padidėjo jos procentinė dalis: nuo 7,25 % 2007 iki stulbinančių 14,23 % viso aukštąjam mokslui skirto finansavimo 2011 metais.

aukštojo mokslo finansavimas augo visą pastarąjį dešimtmetį, su net ir natūraliais skaičiais palyginti nedidele duobe 2009 metais [3].

Nemanau, kad galime tai kokiu nors būdu atskirti nuo vykdomos aukštojo mokslo reformos. Taipogi nepavyks atskirti nuo universitetuose pajusto finansavimo gaivos. Lygiai to paties galėtume tikėtis, jei dabartiniai valdantieji bandytų „atsukti“ reformą – kartu su viešu reformos frontu padidinti finansavimą aukštąjam mokslui (iki rekordinio 2009-ųjų 1,3 procento BVP, skiriamo iš valstybės bei savivaldybių lėšų, galbūt?). Tai, žinoma, taipogi atneštų gaivos ir džiaugsmo aukštojo mokslo sistemai.

Bet nesidžiaukime per daug. Nieko nebus. Galbūt bus paklibintas vienas kitas kablelis ar kabliataškis, galbūt kas nors „pataisyta“ ir „pareguliuota“. Arba dar vienas triukelis – pasiūlytas koks nors beprotiškas planas, už kurį niekas nebalsuos ir dėl savo neveiklumo prieš rinkėjus bus apkaltintos kitos politinės partijos, taip nusikratant atsakomybės. Bet greičiausiai bus tiesiog numuilinta į kokias nors darbo grupes ir komisijas – tas vietas, kur idėjos, iniciatyva ir pasaulio gėris ateina numirti.

Kodėl teigiu, kad nieko nebus išmokta? Na, tai veikiau ne teiginys, o baimė. Aukštojo mokslo reforma, nors ne taip ryškiai, kaip energetikos projektai, rinkiminės kampanijos metu tapo aršiu partinės retorikos tarp pozicijos ir opozicijos įrankiu. Bijau, kad ši priešprieša užsitęs, todėl visa kritika atsimuš į „savas–svetimas“ skirtį, burbulą, kuriame bet kokia kritika yra atmušama kaip išsakoma (leisiu sau pacituoti R. Šimašių dar kartą) „dėl nusivylusios akademinės nomenklatūros socdeminių įgeidžių…“[Op. cit.]

Dėl to, žinoma, žmonės (netyčia) gali imti žalotis, mat vengdami išgirsti nuomonę, nesutampančią su jų, rizikuoja neišgirsti ir nesureaguoti į labai svarbias, tikslias, ir bendram gėriui naudingas pastabas. Tam tikra prasme, arši partinė (ar spektrinė) priešprieša gali imti veikti kaip neįvardytas cenzorius, filtruojantis atsklindančią informaciją pagal labai paviršutinius dalykus. Tiesa, kadangi kalbame apie įstatymų leidžiamąją bei vykdomąją valdžios šakas, žala tokiu būdu daroma ir mums, valstybės piliečiams. Todėl tikiuosi, kad ši mano baimė yra nepagrįsta.


[3] Jau žinome, kad procentinė studentų dalis tarp jaunų žmonių didėja, didėja ir finansavimas. Tačiau negalime absoliučių skaičių lyginti su procentine statistika. Tad štai, absoliutūs skaičiai:

priimtų ir besimokančių studentų mažėja, taip pat mažėja ir valstybės finansuojamų studentų.

Regis, valstybės finansavimas yra koncentruojamas mažesnio kiekio studentų rankose. Bent jau toks vaizdas susidaro, pažvelgus į valstybės finansuojamų studentų statistiką. Bendras finansavimas didėja, valstybės finansuojamų studentų kiekis mažėja. Tiesa, vargu bau, ar tai tik reformos pasekmė. Valstybės finansuojamų studentų skaičiaus dalis mažėja visą pastarąjį dešimtmetį, o nuo 2008 metų vos vos lėčiau, nei vidutiniškai per visą laikotarpį (-1,17 %, palyginus su -1,48 % vidurkiu). Tad kyla abejonių, ar ši reforma rodo rezultatų. Bet gal dar negalime to ir tikėtis. Tiesa, nedidelė žalia linija yra įdomi, mat rodo vienam studentui tenkančių lėšų dalį nuo vienam žmogui tenkančios BVP dalies.

Taip, pastebėjote teisingai – finansavimas vienam studentui sumažėjo. Taip, sumažėjo, lyginant ne tik su fantastiniu 2008 (ar 2009, jei daliniai skaičiai mielesni) metų finansavimu, bet ir su 2010 metais. Ne tik procentine nuo BVP dalimi, bet ir absoliučiais skaičiais. Ar man vienam kyla įtarimas, kad nemenka dalis tų pagausėjusių pinigų nuėjo į slėnius ir tuščias bibliotekas lygioje vietoje?.. Tačiau šis įdomus faktas, kaip ir studijų kokybę kontroliuojančios įstaigos, turės palaukti savo eilės, o jūsų, brangieji, nuomonės lauksiu komentaruose.