Žymės

, , , , ,

Romantiškos vakarienės metu, sėdėdamas prie vieno stalo su mylimuoju ar mylimąja, prisiminkite šitai: vienas iš jūsų nebalsavo pirmajame rinkimų ture. Tikiu, kad mano skaitytojai pilietiškai pareigingi, tad, leiskite, spėsiu – jūsų antroji pusė nebuvo pirmajame rinkimų ture. Nepulkite jos iš karto – antrajame nebuvo ne tik jos, bet ir jūsų dešinės kojos. Statistiškai.

pasirodymas baigėsi, žiūrovai ploja. Kas toliau? [cinemagraphs.com]

Taip, nepaisant kone rekordinio pirmo raundo rinkėjų aktyvumo, antrasis buvo vangus kaip niekada. Kodėl? Dėl referendumo? Visiems rūpėjo tik daugiamandatės? Bullshit. Rinkimų organizatoriai susimovė ir visa tai plačiai nuskambėjo. Nėra nieko mažiau skatinančio ateiti balsuoti, nei pasigailėtinai gėdingų Vyriausiosios rinkimų komisijos organizacinių įgūdžių, nederančių jokiai į demokratines besitaikančiai valstybei, demonstravimas. Pasakysiu iš karto: galvos turi riedėti. Daug galvų. Nes susimauta, priešingai nei Viktoras teigė šiandien (10.29) LRT žinių metu, žiauriai. Net baisu pasidaro sužinojus, kad iš Afganistano stebėtojai atvažiavo, „mokytis rengti rinkimus“.

Neveltui nevienas rimtas humanitaras (toks, kurio dažniausiai televizoriuje neišvysite) vienaip ar kitaip gvildena Lietuvos identiteto klausimus. Nes nuo atsakymo į šį klausimą turėtų prasidėti diskusija apie tai, kas mes norime būti. Tik tuomet, kai bus užduotas klausimas (gerai išlietais pamatais, o ne vėjyje besiplaikstančia „Drąsios šalies“ marketingo šiukšle; ar tegrįstas milijonais, leidžiamais logotipams ir kitokioms gamtą ir psichiką žalojančioms pinigų įsisavinimo priemonėms), tuomet galėsime atrasti kažkokią kryptį ir išsiugdyti bent menkiausias ambicijos užuomazgas, nuo kurių pradėsime augti.

Bet aš čia ne apie tai. Šlykščiausias farsas yra tai, kad ne VRK galvos – jokios galvos neriedėjo. „Pradėtas ikiteisminis tyrimas, gali būti pradėti ir dar keli“. Ne, toks atsakymas netenkina. Ne tada, kai išreiškiamas demokratinis valstybės valdymo principas. Balsų pirkėjai į šaligatvį sukruvintomis nosimis, gulintys ant pilvo su antrankiais, rodomi per nacionalinį transliuotoją rinkimų dieną – šitai turėjo įvykti. Kadangi neįvyko, penkiolika procentų pirmojo turo rinkėjų pasakė „nu ir užsikruškit su savo tais rinkimais“. Jei trūkumas yra įstatyminė bazė (kaip visose gyvenimo srityse šiandien) – įstatyminė bazė yra bloga ir turi būti pakeista. Į tokią, kuri vertintų demokratinę valstybės santvarką. Tiesa, jai pakeisti prireiktų kiaušų, kurių gali pritrūkti visų ministerijų vadovams visame naujame seime surinkus. Dievaži, praėjusį kartą poroje ministerijų pritrūko, tad šįkart tikrai visiems neužteks.

Prie beviltiškos VRK nekompetencijos, kaip inkstų skausmas po atsitiktinių išgertuvių bjaurios minties, pridėkime nušvitimą apie balsų pirkėjų – Darbo partijos – akiplėšišką įstatymų pažeidinėjimą ir tuoj pat sukimąsi kalbai apie „tautos valią“, kuomet, kaip akimirksniu gimęs folkloras byloja, Valdovė pirmu ėjimu užkirto Kniaziui visus kelius link trokštamo posto. Net nekalbu apie jo kalbų pompastiką po pirmo raundo, kuomet kiek per anksti buvo pasijusta viršininku, sprendžiančiu, kurie strategiškai svarbūs objektai bus, o kurie nebus našta mokesčių mokėtojams. Šitoks nesiskaitymas su valstybės suverenu ir apsimetėliškas kailio mainymas netinka net ir žemiausios prabos savo (ir savo šeimininko) interesus išpolitikuoti mėginantiems verslininkams – prabos, kuriai neabejotinai priklauso mūsų Viktoras.

Turiu, žinoma, atskirą žinutę gabiam ir talentingam (tesisunkia ironija per jūsų prietaiso ekrano kraštus), netingiam ir neišpaikintam, pasroviui plaukiančiam, niekam tikusiam, apatiškam, apolitiškam, smegenų paralyžiumi ir žinių bulimija, intelektofobija sergančiam jaunimui, bet toji užimtų perdėm daug jūsų, brangūs skaitytojai, brangaus laiko. Pasakysiu tik tiek, kad optimizmas, dėtas į jaunimą, didžiąja dalimi nepasiteisino. Nes jūsų vaikai yra tingūs šmikiai.

Grįžkime prie romantiškos vakarienės. Nepamirškite pagalvoti, kad Jūs išrinkote savo antrajai pusei valdžią. Galbūt galėtumėte apie tai užsiminti, švelniai, neužgauliai. Kaip protiškai neįgaliam vaikui, sakydami, jog laikas gerti vitaminukus, nors žinote, kad tai vaistai nuo plaučių hipertenzijos. Žinau,  kai kurie sakysite, kad „su tokiais rezultatais, gal geriau tegul ir nebalsuoja“. Cha-cha, kaip ir nuvalkiotos nuvalkioto Vinstono Čerčilio citatos apie demokratiją, bet ne argumentas.  Kuo daugiau žmonių balsuos, tuo didesnį spaudimą bus galima taikyti rinkimų organizatoriams ir vykdytojams. Nes verslininkų ir politikų kalytės – save tituluojantys didžiaisiais dienraščiai ir savaitraščiai – to niekada nepadarys. Nes yra kalytės. Kiauksinčios, dulkinamos, niekam tikusios, pranešimus spaudai iškirpk-įklijuok metodu platinančios kalytės.

Balsuojantis žmogus, kita vertus, prisiima bent dalį atsakomybės už valstybės gyvenimą. Nebalsuojantis, tuom tarpu, yra amžiams užstrigęs 12 žingsnių programos „atsiduokite aukštesniajai galiai“ pakopoje. Demokratinėje visuomenėje – o aš tikiuosi, kad mes vis dar turime tokių aspiracijų – tai yra nepateisinama. Žmonės, kurie nesijaučia atsakingi už valstybės valdymą, niekada nematys nieko blogo verslininkuose, perkančiuose balsus. Nes ne jų balsus. Valstybėje, kuri nuo jų nepriklauso.

Štai jums ilgalaikis tikslas – didinti politiškų rinkėjų skaičių valstybėje ir už jos ribų. Trumpalaikis? Aš noriu matyti galvas, besiridenančias Gedimino prospektu. Daug galvų.