Žymės

, , , , ,

Istoriškai tiek žaliųjų judėjimas, tiek profsąjungos, gimė iš labai gerų idėjų. Pavyzdžiui, kad gal kaip nors reikėtų uždrausti DDT, nes jis sukelia siaubingus apsigimimus visame artimiausios upės baseine gyvenantiems daugialąsčiams. Arba, kad, gal užkniso Henris Fordas daužyti savų darbuotojų galvas į metalinius turėklus. Aš manau, kad tai yra labai normalios idėjos.

Image

Gailestingumo? Ne, nesulauksit.

Žaliųjų judėjimas šiandien yra daug įvairesnis – nuo PETA iki gyvūnėlių prieglaudų ir žaliojo terorizmo. Nuo jogos ir supermamų su kepyklėlėm. Nuo mitybos iki aprangos ir energetikos. Politiniai parazituojantys organizmai, tiesa, yra susitelkę į konkrečius uždavinius. Lietuvoje – į politinius projektus, padėsiančius konkrečiai verslo šakai. Tik Lietuvoje, ne artimiausiame užsienyje, tai, akivaizdžiai, nėra svarbu – rinka kita.

Profsąjungos mūsuose apskritai neveikia, kol nereikia streikuoti. Jie daugiau nieko neveikia, kaip tik streikuoja. Jei netikite, pažiūrėkite į jų tinklapyje pateikiamas naujienas. O aš nemanau, kad tai yra geriausias būdas kovoti už darbuotojų interesus. Kodėl ne, pavyzdžiui, kaip siūlo „Valstybė“, ne už progresinius mokesčius, pradedant nuo jų mažinimo mažiausiai uždirbantiems? Ne, nes ne tame esmė.

Esmė yra išlaikyti savo postus, pozicijas, imituojant rimtą veiklą. Paprastai, jei kas nors dedasi kitkuo, nei išties esąs, tai vadiname šarlatanizmu, apsimetinėjimu, apgaule. Politikoje, kita vertus, visa tai kažkur dingsta – žalieji gali apsimetinėti žaliųjų partijomis ir judėjimais, kuomet jie tėra Visagino AE projekto sabotuotojai. Mafijinės struktūros gali vadintis profsąjungomis, nors nieko nedaro darbuotojų labui, o tik sabotuoja darbą pačia bendriausiąja prasme.

Nėra smerktina nekęsti šarlatanų, bet ant profsąjungų ir žaliųjų važiuoti negalima, nes jie… ką? Nes jie imituoja veiklą. Trukdo, užuot padėję. Neatlieka to darbo, kurio iš jų tikimasi. Šiandien net politinės partijos pamažu įgyja kažkokį ideologinį pavidalą, dar neryškų, bet pavidalą. Ir niekiname populistines partijas, neturinčias konkrečios ideologijos. Juokiamės iš Valstiečių liaudininkų, ar iš Darbo partijos pavadinimų, nes jos neturėjo nieko bendra nei su senaisiais Valstiečiais liaudininkais, nei su taip vadinamais Leiboristais… Tačiau žalieji ir profsąjungos yra kitokie? Nė velnio.

Kol gražiai pasivadinusios organizacijos imituoja savo veiklą, trukdo kitoms, negalima į jas reaguoti kitaip, kaip tik su pykčiu, patyčiomis ir neapykanta. Nėra kito būdo parodyti, kad jos už savo veiklą turėtų būti niekinamos, kaip tik pyktis, patyčios ir neapykanta jų kryptimi. Nes net pakantą reikia užsidirbti darbais, o ne pavadinimais.