Žymės

,


„Sistema yra šūdas.

Eini į pamokas, po to eini į paskaitas, ten visokius egzus laikyt. Kam man tie egzai, vistiek diplomas nieko vertas, paskui nerasiu darbo pagal specialybę. Aišku, kad durni dėstytojai, kurie verčia skaityti skaidres (dar to betrūko, skaityt kažką) ir paskui nemato, kaip aš nupylinėju viską nuo šperos, nesąmonė kažkokia čia.“ Tai, žinoma, ne tiksli citata. Tačiau atspindinti dalies mūsų studentų nuotaikas. Ypač tų, kurie apie save labai gerai galvoja.

Kadangi artėja tas sudėtingas metas, kada mūsų abiturientams teks rintis, kur, ką ir ar mokytis toliau, kaip ir praėjusiais metais, nusprendžiau pasidalinti keliomis pastabomis apie stojimo į aukštojo mokslo įstaigas Lietuvoje procesą. Pamėginsiu pasiūlyti kelis dalykus, kad paskui nevestumėte blogų, kuriuose keiktumėtės „koks šūdas čia mokytis“.

Visų pirma, nesirinkite niekieno kito siūlomų specialybių.

Niekieno. Nei tėvelis, nei mamytė nežino geriau, ko vaikučiui reikia. Draugai, aiškinantys, kas yra jėga ir perspektyvu, yra blogi patarėjai. Net ir tie, kurie sau išsirinks puikias specialybes ir bus laimingi mokydamiesi jas. Sprendimas yra tavo ir niekieno kito. Rinkis tai, ką mėgsti. Bent jau tam, kad kaltinti galėtum tik pats save. Tai, ką mėgsti tu. Nesvarbu, ką mėgsta tavo draugės ar draugai, į kurį miestą ar kurią šalį važiuoja, interesas yra tavo ir tik tavo.

Nestokite į teisę ir ekonomiką. Nebent labai labai, labai labai labai norite. Stokite į mediciną. Biochemiją. Fiziką. Įvairiausias inžinerijas. Būkite veterinarais ir karininkais. Rinkitės ne tai, kas yra „lygis“, o tai, kas jums patiks. Man dvyliktos klasės pabaigoje vienas žymus Lietuvos mokslo žmogus yra pasakęs, jog pasirinkau būti „karaliumi tarp kaminkrėčių“. Ir gerai padariau. Bent jau pats taip manau. Nesigailiu.1

Kur stoti?

Lietuvoje? Rule of thumb — taikyk į VU. Išskyrus Kauno humanitarinį fakultetą. Kaip brangioji pasufleravo, VU neguminis (ji visuomet atspindi pragmatiškąją poros pusę, aš labiau toks flamboyant), o ir specialybės ten ne visos. Tad, jei rule of thumb Jums negalioja, arba žiūrite, ką čia dar įrašyti į sąrašus, nepatingėkite palandžioti po internetus. Universitetai, fakultetai paprastai turi tinklapius, kuriuose yra dėstytojų pavardės bei tvarkaraščiai. Pagūglinę galite rasti dėstytojų straipsnių periodinėje spaudoje, pasiskaitykite juos. Pasižvalgę, kokius dalykus mokysitės (vikipedinkite, ko nesuprantate) ir kokie dėstytojai juos dėstys, galėsite susidaryti įspūdį apie studijų programą. Galbūt nustebsite, pavyzdžiui, kad Gudavičius istorijos fakultete jau nebedėsto. Ieškokite gerų dėstytojų, o ne gražiai skambančių programų pavadinimų.

An Oxbridge college seen from the outside

An Oxbridge college seen from the outside (Photo credit: Wikipedia)

Užsienyje? Gerai pasverkite priežastis, dėl kurių renkatės konkretų universitetą užsienyje.2 Vadovaukites universitetų reitingais ir pasirūpinkite, kad mokate už geresnį universitetą nei Vilniaus. Nes jei ne, tuomet neįgyjate papildomo prestižo, o tik leidžiate pinigus vėjais. Nekreipkite dėmesio į ten studijuojančių metais vyresnių neapsipūkavusių jauniklių atsiliepimus — jie elementariai neturi, su kuo savo įstaigos palyginti. Jie yra priversti kalbėti apie įstaigą gerai dėl daugybės psichologinių priežasčių, kurios juos nuo objektyvumo nubloškia toli toli. Rinkitės gerą universitetą, o ne tą, apie kurį gerai atsiliepia visi prasčiausiai mokykloje mokęsi klasiokai. Mūsų laikais toks nevilties slėnis buvo „Luton International College“.

Nenusisvaikit. Bus nuobodu.

Kad ir kaip besistengtumėte, per visus studijų metus visuose universitetuose patirsite daugiausia 35-50 valandų įdomių paskaitų laiko. Visa kita bus arba nuobodu, arba dar kaip nors, bet jums nepatiks. Bus daug arimo, kuris jums atrodys nereikalingas, daug dėstytojų, kurių užduotys atrodys nereikalingos, daugybė laboratorinių, kurie nesiseks ir tiek. Karčios mokslo šaknys nesibaigia dvylika gimnazijos ar vidurinės klasių. Tačiau lygiai taip pat bus ir jūsų būsimame darbe. Daugybė šlamšto, kurį atperka ta smagioji dalis, patinkančioji dalis.

Bus dėstytojų, kurie jums nepatiks ir kuriems nepatiksite jūs. Vidutiniškai po 1,5 dėstytojo per semestrą, ypač pirmuosiuose kursuose, bus, jūsų nuomone, lievi. Bet per visus studijų metus bus trys, kurie jums patiks ir iš jų išmoksite labai daug. Lygiai taip pat bus būsimame darbe su bendradarbiais ir viršininkais. Tarp bendrakursių bus nemažai debilų, bet bus ir žmonių, kurie liks ištikimais jūsų draugais visą likusį gyvenimą. Tereikia laiku ir tinkamai juos identifikuoti. Nepasiduoti kartais labai stipriai šūdų, siekiančių tiesiog plaukti pasroviui, srovei, gali būti sunku, tačiau tai daryti būtina, nes šūdai plaukia į kanalizaciją.

Tai ne paskutinis jūsų gyvenimo sprendimas.

Visada turėsite krūvą išeičių net tada, kai, regis, protingai ir apgalvotai įstojus pasirodys, kad esate ne ten, kur norėtumėte būti. Daugybė žmonių perstoja po metų ar dvejų, ir pasaulis dėl to nesugriūva. Valstybinius egzaminus galima perlaikyti, jei pritrūksta balų perstoti ten, kur norite. Jei pavargstate, norite padirbėti ir pažiūrėti, kokios studijų pakraipos labiau norėtumėte? Tokiam tikslui galima susiveikti akademines atostogas (oficialiai taikomi tam tikri apribojimai, bet aš asmeniškai jiems nepritariu). Tiesa, galioja viena nerašyta taisyklė: prieš akademines atostogas reikia išsilaikyti visas egzaminų ir atsiskaitymų skolas. Visas. Be išimčių. Nes skolos kabos kaip stabdis grįžti į mokslus. Sprendimą priimti reikia labai rimtai. Tačiau tai nereiškia „visam gyvenimui“.


1 Dar viena kita pastaba. Jei norite būti žurnalistais, nestokite į žurnalistiką. Pasibaikite bakalaurą ten, kur įdomu, ir rašykite. Žurnalistikos magistrą pasibaigsite, jei jo dar reikės. Tas pats galioja vadybai. Norite vadybininkauti — stokite į ekonomiką, o vadybą pasilikite magistrui.
2 Jei į užsienį taikote tik todėl, kad manote, jog mūsų universitetuose trūksta praktikos, ieškokitės darbo (ar galimybės savanoriauti) savo srityje ir ketvirtame kurse (jei išgyvensite) galėsite darbdaviui parodyti daug daugiau, nei bet kuris ISM’o tipo profkės absolventas. Tėvams nereikės jums padėti eurais (ką jau kalbėti apie mokestį už mokslą), o ir karjeros perspektyvos gimtąja kalba kalbančioje šalyje bus gerokai įvairesnės. Į užsienį „pavažiuoti, pasižmonėti“ ar padirbėti progų yra daugybė ir mokantis čia. Tiesa, visa tai negalioja, jei norite Oksbridžo diplomo arba ketinate mėginti įsidarbinti savo svajonių darbo vietoje.