Žymės


Raštingasis pirmadienis. Daugiau info – spragtelėti paveikslėlį.

Rašinėlis bandant vėl prikelti akciją atrakciją G+ tinkle – „Raštingajį pirmadienį“. Tema: „Šaltis, paltai ir kita“. Kviečiu norinčius prisijungti (norintiems pasipuošti paveikslėliu: nuoroda.

O čia ir mano, pradinis, indėlis į #rp @g+: tekstukas, pavadinimu „Antropomorfizuojant snaiges“. Komentarai čia negalimi, prašyčiau juos palikti (jei tokių turite) G+ (sykį akcija tokia social network-specific).


Antropomorfizuojant snaiges

Sakoma, kad nėra dviejų vienodų snaigių. Vandens molekulės susikabina rankutėmis kaskart skirtingai, sukurdamos vis naujas fantastiškas formas. Nenorėdami palikti romantiško akmens ant romantiško akmens (kuris, šiuo atveju, yra nuzulintas iki aksomo glotnumo ir popieriaus storio), nykūs mokslininkai imasi jas klasifikuoti, redukuoti į paprastesnes formas ir tirti, nelyg žmones klininkiniuose vaistų bandymuose. Nepaisant to, esu beveik įsitikinęs, kad vieną kartą dvi snaigės pasikartojo. Klaikiai begėdiškai viena nusikopijavo kitos apdarą, tiksliai, kaip kiniečiai Nike Air batelius. Už tai, mano dabar krintančios snaigės, toji visą amžinybę degs snaigių pragare – verdančioje balutėje, kurios garai kondensuojasi ant stiklinio paviršiaus ir snaigių skystis varva atgal į verdančią balutę…

Mėgstu galvoti apie tokius dalykus, kudlodamasis šalikais ir iš vidaus pūkuotomis pirštinėmis. Prieš smigdamas į gilią gilią perdėm ankstyvos nakties mėlynę, kuriai kapų klaikumo suteikia koktus balkšvas sniego švytėjimas. Bent jau taip atrodo tas kelias akimirkas, žvelgiant iš apšviestos laiptinės pro atviras duris į lauką. Išėjus vos keli palikti lopinėliai odos praneša visam likusiam kūnui: „viskas gerai, temperatūra, išreikšta skaičiais, atrodė baisiau“, arba: „gūžkis ir eik sparčiu žingsniu, nes šalta būtent taip, kaip rodė termometras“. Bet šaltis nebaisus, nors ir grasina visi, kad jis man vieną dieną sulaužys kaulus. Ant blakstienos nusileidusi snaigpalaikė vėl nukelia mane į mano paties šiltą ir jaukų tarpuausį.

Įsivaizduoju snaigių formų registrą, kuriame registruojamos visos kada iškritusios snaigių formos. Ir snaiges, kurios iš anksto savo vaikams užregistruoja formas ir savo formas, ir superka kitų, turbūt mirštančių snaigių formas, kad jokia kita snaigė negalėtų jomis naudotis. Paskui ginčijasi dėl apvalesnių ar mažiau apvalių kampų. Ir draudžia kristi bet kaip. Bet viena praslydo. Bent jau viena, apie kurią man teko girdėti – iš kitų snaigių pokalbių nugirdau. Visos snaigės, kaip minėjau, linkėjo jai balutės ir tuo guodėsi.

Kas yra baisiausia, tai, kad net savo vaizduotėje antropomorfizuodamas snaiges įsivaizduoju, kad mintis apie pragare verdančią ir besikondensuojančią snaigę kai kurioms kitoms snaigėms buvo maloni, jos tikėjo snaigių pragaro balute ir džiaugėsi, kad kita snaigė į ją pateks tik dėl savo formos. Tačiau tai turbūt neišvengiama sužmoginant daiktus – jiems ne tik suteikiame žodį ir mintį, bet pridedame ir šlykščiausias žmonių savybes. Nekenčiu žmonių.