Žymės

, , , , , , , ,


Purkštauta ir keiktasi ant manęs už tai, kad neišsakiau aiškios kritikos vienam jautriam savimylai narcizui, besislepiančiam už kitų, autoritetų, nugarų, kur yra mylimas ir saugomas. Nes nesuprantami žodžiai gąsdina ir skaudina labiau, nei lingua vulgaris, prie kurios visa kuopa viešosios erdvės antiintelektualų, nepajėgiančių suprasti nieko aukščiau juosmens, yra pratusi.

Visgi nuosaikiojo neonacionalsocializmo idėją laikau pernelyg pavojinga, kad pasididžiuočiau ir nepaaiškinčiau, kas gi yra negerai su intelekto ir idėjų nesužalotųjų tautiškai švaria istorija. Juo labiau, kad tie patys puspročiai man moka atlyginimą, kad apie tai galvočiau (nes esu protingesnis už juos) ir jiems pasakyčiau, kas, ir kaip turi būti (pastaroji idėja ypač sunkiai sunkiasi į slunkių smegenines). Pasistengsiu kuo paprasčiau, kaip sakoma, для особо тупых.

Praėjusį kartą kviečiau Jus, brangieji, paskaityti moksliškos recenzijos visai nemoksliškam tekstui. Šį kartą kviečiu Jus (ne tik tuos, kuriems dedikuota pirmoji šios anotacijos dalis) į viešą paskaitą internete. Ne, neįrašinėjau, teks, kaip visuomet, skaityti. Paskaita vadinsis „Viską prisiminti“.

p.s. Prašau neskaityti jos vietoje darbo ar atmestinai. Susikaupkite, skirkite pusvalandį ar keturiasdešimt minučių įsigilinti į pateikiamą tekstą. Skaidres paleiskite per antrą monitorių, jei tokį turite. Pasistenkite suprasti. Turėkite omenyje, kad, lygiai kaip recenzija, taip ir paskaitos tekstas ir apimtys yra adaptuoti plačiąjai publikai (neveltui vadinu tai viešąja paskaita) ir internetiniam formatui, su savais studentais dirbčiau kitaip. Nesitikiu ir nereikalauju, kad man skirtumėte pusantros valandos bendravimui ir šešias ar dešimt valandų pasiruošimui.


skaityti straipsnį „Viską prisiminti