Žymės

, , , , , ,


Akys užrištos, bet ar tarp ausų viskas vietoj?.. (cc) loonyhiker (via Flickr)

Teisena ir teisės dalykai visi yra toli gražu ne mano arkliukas. Mano vėžlys greičiau. Jūrų kiaulytė. Kitaip tariant, nemėgstu tos temos. Tad labai nesiplėsiu, bet į mane, nelyg girtas vairuotojas į stulpą, ramiai sau ėjusį savais keliais, įsirėžė viena istorija su jos pergyventojais, o aš, kabindamas giliai, pradėjau mąstyti. Tai dabar ta proga ką nors turėsiu parašyti. Pamąstymus, ne straipsnį, nes, kaip minėjau, susidūrimas su tokio pobūdžio informacija gana atsitiktinis.

Istorijos kertiniai aspektai iš esmės sudėlioti šiame bloge. Labai trumpai susumuojant: išsisskirti su teisėja, kuri nenori su tavimi skirtis, niekaip nepavyksta, nes byla vilkinama ir dūchinama visais įmanomais būdais, o kuomet naudojami neįmanomi būdai, sankcijos taikomos vangiai. Ne tau, žinoma, o teisėjai. Žinau, išsireiškiu per tiesmukai, bet čia aiškumo dėlei – absoliutinimų vartoseną kažkada komentaruose jau aptarinėjome, tiesa? Pripažinsiu, kad istoriją girdėjau tik iš vieno šaltinio. Tačiau, būdamas tinklaraštininkas, nesu žiniasklaida, tad ir požiūriai gali būti subjektyvūs. Man teisiškai p***ui, kitaip sakant. Tad, apie ką norėjau pasvarstyti?


O pasvarstyti norėjau šitaip. Kaip kolegos Skirtumo dėka paaiškėjo, tokius bjaurius atvejus nagrinėjančių blogerių yra (ar bent jau buvo). Ir tokie dalykai man neduoda ramybės. Ne tik dėl to, kad aš jų nesuprantu, bet ir dėl to, kad man sunku apsukti smegenis taip, kad manyti, jog žmonės, atsakingi už kitų žmonių likimus, nėra stebimi ir kontroliuojami per padidnamąjį stiklą. Minėtas atvejis labai tipiškas – dveji metai ne ta pavarde ir niekas nepastebėjo? Ta prasme, rimtai. Čia ne pora mėnesių ar praleista darbo diena, čia pavardė (daiktas, kuris ant visur rašomas) ir dveji metai. Neįkertu logikos, nei per kur.

Tad tokie kažkokie akivaizdūs keistumai turėtų kristi į akį bet kuriam besidominčiam žurnalistui. Ar dar kam nors besidominčiam. Tačiau sužinome tokius dalykus tik išskirtiniais atvejais – šiuo atveju, tęsiamų skyrybų, kitas žymus atvejis – teisėja Venckienė, kuri į žiniasklaidos akiratį pateko labai jau iškrypusiame (pun intended) kontekste. Ir ji, bent jau man, nelabai ką protingo pasakyti turinti moteriškė atrodė. Kaip ir šitoji, mūsų aptariama, bent jau iš to, ką paukštukai iš visų kampų čiulbėjo man. Bet, žinoma, tai gali būti gandai ir išimtys. Egidijus Kūris visuomet pataiso teisėjų įvaizdį mano akyse. Galbūt kas susidūręs norėtumėt pakomentuoti?

Tačiau yra kitas aspektas. Kaip gana akivaizdu iš skeptiko bloge pasirodančių komentarų ar Balčytienės vardo blogo, kažko jiems labai smarkiai trūksta. Galiu beveik lažintis, kad nebūtumėt normaliai susigaudę, kas yra kas vien iš pastarojo. O skeptiko blogas (spaminiai komentarai) rodo menką gebėjimą dorotis su platforma, tam tikrą tech-savvy trūkumą. Galbūt čia ir slypi esmė? Galbūt teismai ir teisėjai turi savybę nupūsti visą kūrybiškumo aurą nuo po jų skraiste patekusiųjų? Čia turbūt slypėtų mano didžiausia baimė susidurti su teismais – kad nupūs nuo manęs ir taip ploną ir skystą kūrybiškumo aurą… Arba atvirkščiai, galbūt po jų skraiste pakliūna tik nekūrybingi?..

Tikriausiai klystu. Tačiau tokių problemų pateikimo problema egzistuoja. Jas viešinantieji atrodo kaip paranojikai, nes niekas kitas tiesiog nežino nieko priešingai. Istorijos vienpusės, o teiginiai neįtikėtini, bent jau tokiems, kaip aš. Kai prasideda kalba apie teisėjų klanus, tai jau norisi tyliai tyliai iškristi pro langą. Greičiausiai kaltos yra uždaros durys, skiriančios teisėjus ir visuomenę. Jos, tikriausiai, reikalingos, bent jau aš norėčiau tuo tikėti. O pro jas prasiveržia tik purvas ir atmatos, kurios atsiranda neišvengiamai, tokia jau žmogaus prigimtis. Kita vertus, norėtųsi, kad  teismai nebūtų tokia instancija, kuria aš nepasitikėčiau. Tačiau uždaros durys norom nenorom verčia parašyti žodžius „teisėjų klanas“ ir frazę „varnas varnui akies nekerta“. Kas yra nemalonu ir paranojiška. Bent jau man.

Tačiau šių dalykų neišmanau, būtų malonu, jei žinantieji geriau pasidalintumėte žiniomis su manimi.