Žymės

, , , , ,

matote, kokie žmonės laimingi? Geria girą...

Pavadinimą parinkau būtent tokį, kad pažiūrėčiau, kas bus. Nes man įdomu, kaip smarkiai draudėjai draudžia. Ir kiek jėgų jie skiria, kad sužiūrėtų, kad visur būtų draudžiama tai, kas turi būti draudžiama. Nes lyg ir nedraudžiama tai, kas draudžiama? O gal ir draudžiama. Jei draudžiama, tai draudžiama. Tiesa, panašia satyra dalinosi ir Mantas.

Kadangi privačiame pokalbyje (pokalbyje akis į akį, kurio turinys niekada nebuvo skirtas plačiosioms masėms – čia paaiškinimas galutinai nusiinternetinusiems internautams) iškilo šis klausimas, o aš pažadėjau išdėstyti savo nuomonę šia tema, dabar neturiu kitos išeities, kaip tik tai atlikti.

Žinoma, taip pat norėčiau priminti, kad pastaruoju metu kilo kalbų tiek apie alkoholio reklamą, tiek apie draudimus ir cenzūrą. Pastarąsias paskatino plačiai paplitęs (tai tik parodo, kaip plačiai buvo juoktasi iš draudimų sargų) nežinau.lt atvejis, kuris puikiausiai iliustruos mano poziciją. Beje, prie tokio lygio nesąmonių puikiai tinka ir scania GTI pastebėtas nuostabaus grožio absurdas, kuriuo tiesiog negaliu nepasidalinti.

Pirmosios kalbos, savaime suprantama, kilo politikos kuluaruose. Kalbos apie „šimtaprocentinį alkoholio reklamos draudimą“. Ir – just to make myself clear – šiame bloge verslininkai nėra proteguojami. Rašau „šiame bloge“, nes rašėme apie tai abu – ir brangioji. Ir nuo tekstų parašymo tuo tik dar labiau įsitikinau – lietuviško viarslo filosofija yra debiliško verslo filosofija.

Daugybę kartų esu sakęs, kad man kasdienė politika atrodo triviali ir nereikšminga. Racionalūs ir pagrįsti sprendimai gali būti priimti tik apsvarstant problemas per se, o ne trivialumų lygyje. Trivialių ir pašalinamų problemų sprendimas yra optimaliausias, kai konkrečiai žinai savo tikslą. Tad – apie tikslą. Apie draudimus.


skaityti straipsnį „Drausti negalima pasigailėti