Žymės

, , , , ,


kas gi daugiau padės išmokti skaityti, jei ne liūtai...

Nekenčiu šito posto pavadinimo. Nuoširdžiai. Jis man asocijuojasi su tautiniais rūbais, Rumšiškėm, klumpėm ir Dainų šventėm. Kitaip tariant, visa mokesčių lengvatomis apdovanota veikla. Dar medžio drožyba. Bet nesugalvojau geresnio pavadinimo. Nes kalbėsiu apie skaitymą ir rašymą. Ir išprusimą. Ir kam jie reikalingi.

Taip, prieš gerą savaitę skaitymo tema buvo keletas pasisakymų. Visi G+ vatotojai akimirksniu tapo nežmoniškai daug skaitančiais. Ir taip, skaityti yra labai gerai. Tačiau visiems G+ vartotojams puikiai žinomas Liudvikas užsiėmė užkalnizmais. Užkalniavimu. Užkalninėjimais. Ir niekas jam to nepranešė. Leiskite, paaiškinsiu.

Šiais terminais apibrėžiu tokią internetinės rašybos manierą, kuomet, stengiantis sukurti efektą užmerkiamos akys į faktus, o elementari kritika numuilinama kokiomis nors asmeninėmis patirtimis arba sakymu, kad „noriu – galiu, nepatinka – neskaityk“. Vėlgi, viskas su tokia išraiškos forma yra gerai. Išskyrus tai, kad kiekvieną kartą reaguodamas į tai, gali būti apkaltintas, kad „nesupratai prikolo“, ar „esmės“, ar „pointo“, ar dar biesai žino ko.

Kampą čia pagaunu. Tačiau vistiek pasakysiu, ką manau apie darbą su tekstu ir apsiskaitymą, nes žinau šiuos dalykus neblogai. Gal ir Jums patiks tai, ką parašysiu – paaiškinsiu, kodėl „knyggrauža“ yra įžeidimas.


skaityti straipsnį „Kodėl „knyggrauža“ yra įžeidimas