Žymės

,


...Nothing like the sun

Gordon Matthew Thomas Sumner, žinomas „Sting“ slapyvardžiu, šovė į tuometinės popmuzikos viršūnes būdamas vieno iš tuo metu itin populiarių power trio1, „The Police“ bosistu ir vokalistu, bei (iš dalies) muzikos ir tekstų autoriumi. 1980-84 metai – „The Police“ šlovės metai, tačiau netrukus po to grupė išsibėgiojo.

Stingas iškart pradėjo solinę karjerą ir nors pirmieji pasirodymai būdavo atliekant „The Police“ laikų kūrinius („Roxanne“, „Every Breath You Take“, „Message In A Bottle“ ir kitus), pirmasis solinis albumas, „The Dream of the Blue Turtles“ (1985) parodė, kad šis atlikėjas gyvena toli gražu ne ant „The Police“ lavono (albumas tapo triskart platininiu ir laimėjo „Grammy“).

Po dviejų metų išėjo mažiau populiarus („tik“ dukart platininis) albumas „…Nothing Like The Sun“. Kaip ir pirmąjame, šiame albume labai ryškiai jaučiamos jazz muzikos įtakos, tačiau ne tik tai. Labai specifinė albumo nuotaika (tam įtakos turėjo Gordono motinos mirtis) – niūri, tačiau labai estetiška. Puikiai tai atsiskleidžia albumo kūrinių muzikiniuose klipuose – jų buvo susukta visai nemažai: „Be Still My Beating Heart“, „Englishman in New York“, „Fragile“, „They Dance Alone“ ir „We’ll Be Together“. Dar vienas įdomus aspektas – įrašinėjant šį albumą gitara grojo ne kas kitas, o buvęs Singo kolega iš „The Police“ – Andy Summers.

Šiam vėsiam ir ūkanotam sekmadieniui ir siūlau pasiklausyti vieno kūrinio iš šio albumo – „Be Still My Beating Heart“. Atkreipkite dėmesį į „patraukiamą“ juostelę šiame įraše ir pasiduokite nostalgijai (bei pulkite ieškoti, gal kas pardavinėja kasetinį magnetofoną ir kasečių).


1 Kiti verti paminėjimo to laikmečio trejetukai (būgnai, gitara ir bosas) – „Cream“ su Ericu Claptonu bei „The Jimi Hendrix Experience“ su, kaip galima numanyti, Jimi Hendrix’u. Tiesa, „The Police“ yra kone vėliausias šio fenomeno pavyzdys.