Žymės

, , , ,

Naftos dabar ieškoma ten, kur galimas šitoks apšvietimas. (rgbstock.com)

Na, atėjo laikas dar vienam rimtam straipsneliui. Ilgokai jau užsigulėjau plūdimosi pūdymuose. Šįkart įkvėpimo sėmiausi iš žurnalo „Valstybė“ ir pamąstymų apie tai, kaip kovoje dėl gamtos išteklių gavybos bei efektyvesnio panaudojimo, kaip ir tam tikrų išteklių atsisakymo, vadovauti imasi ne tik politikai ir teisininkai, bet ir mokslininkai.

Pastarieji, kaip žinome, dažniausiai nėra savistovūs, o turi būti išlaikomi. Taip buvo nuo amžių amžinųjų (graikų filosofai „išlaikomi“ nemokamo vergų darbo, Renesanso ir Apšvietos intelektualai po mecenatų sparnu, privačių kompanijų, asmenų ar valstybių finansuojamos aukštojo mokslo institucijos šiandien), taip bus ir toliau. Tad mokslininkai, dalyvaudami dižiojoje politikoje, gali tikėtis nemenko paskatinimo iš turtingesnių šios politikos dalyvių. Dar įdomesnė perspektyva yra švietimo sistemų reformos, skirtos taikytis prie geopolitinių veiksnių, mat švietimo sistemą kuruojančios valstybės gali panorėti daugiau vienos ar kitos srities mokslininkų. Turime ne vieną tokį pavyzdį istorijoje, tačiau spekuliacijų bei pramogos tikslais ketinu pateikti Jums vieną, po kurio galėsime sėkmingai spekuliuoti apie galimą mokso ateitį.

P.S. Jau įsivaizduoju komentarus apie tai, kaip mokslininkai šoka pagal politikų dūdelę. Komentuokit, tada iš Jūsų ir tyčiosiuosi.


skaityti straipsnį „JAV „Sputniko“ šėšėlyje