Žymės

, , , , , , ,

Visuomenė – gerokai kompleksiškesnis organizmas, nei kartais gali pasirodyti.

Kolektyvinėje monografijoje Lietuva 1940-1990 dr. V. Tininis rašė apie technokratų įsigalėjimą sovietinio režimo nomenklatūroje1. Algirdas Mykolas Brazauskas, labai žymus ant mūsų krašto politinis oportunistas, buvo vienas iš tų žmonių. Doc. A. Jakubčionis paskaitų metu tai aiškino (V. Tininis aiškina labai panašiai, tik neišsiplečia) taip: vyravo samprata, kad jei sugebi gerai suvokti, kaip veikia mašinos ir įrenginiai, sugebėsi suvaldyti ir valstybę. Didelio skirtumo tarp dviejų įžvelgta nebuvo. Prisidėjo, žinoma, ir tai, kad inteligentai, kaip juos buvo linkstama vadinti, buvo matomi kaip nepatikimi.

Technokratų įtaka, tiesą sakant, matoma ir šiandien. Biurokratinio aparato mažinimas patenka į bet kurios partijos bet kurių rinkimų programą. Žinoma, ten ir lieka. Tad šleifas tęsiasi. Tačiau mūsų technokratija pakito. Mat didvyriai šviesaus sovietinio rytojaus plėšimuose ir statybose tapo nebeaktualūs, anachronistiški ir, geriausiu atveju, blogo tono ženklu. Tad teko pakeisti kryptį. O kryptis buvo pakeista naujovių link. Verslo. Nes šis iš spekuliacijos pavirto legaliu bizniu, kas, savaime suprantama, buvo nauja ir netikėta.

Norėčiau tai pavadinti ne tik senojo pobūdžio sistemos energijos skyrimu kitiems tikslams. Su šiuo posūkiu atsirado ir naujas mąstymas, naujai permąstyta valstybės koncepcija. Kitaip tariant, nauja į valstybę redukuotos visuomenės samprata. Apie ją šį kartą su Jumis ir norėčiau pasikalbėti.


1 Lietuva 1940-1990. Okupuotos Lietuvos istorija. Kolektyvinė monografija. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 2005, p. 449-450.


skaityti straipsnį „Woven of Perpetual Interaction