Žymės

, , ,


Prakeikti knyggraužos...

Vakar mane sudomino Leonido Donskio bloge pasirodęs tekstas ir senas, kažkada pro akis praslydęs Donato Paulausko straipsnis apie universitetų reformą. Galbūt L. Donskio mintys išdėstytos panašios, tačiau tekstas paaštrintas daug sodresniais, patirtimi ir erudicija įelektrintais sąskambiais negu mano ankstesni rašinėliai. D. Paulausko tekstas, nors pradedamas gana kryptinga švietimo reformos kritika, baigiamas suplakus marginalias teorijas ir humanitarikos marginalizavimą į vieną krūvą. Jo nuomone, pats laikas „atsiimti savo universitetus, kolegijas, fakultetus ir katedras iš ideologinių ir ekonominių rinkos gniaužtų“. Kad ir ką tai reikštų…

Tiesa, humanitarikos padėtis mano rašiniuose atskirai nepaliesta. Turbūt dėl to, kad pats esu humanitaras ir šiek tiek nerimauju, kad būsiu apkaltintas šališkumu. Vis dėlto nusprendžiau išsakyti mintis ir apie tai. Jau turiu susikūręs diskurso vaizdą (netyčia atrastą ir toli gražu nepilną), dabar reikės apsibrėžti savo poziciją. Galbūt pavyks pasakyti ir ką nors naujo.


skaityti straipsnį „Rinkos baimė, arba sielos pardavinėjimas