Žymės

, , , ,

Random image from rgbstock.com

Prieš išsiliedamas ant nuostabiųjų lietuviško sukirpimo verslininkų, pateiksiu nedidelį kontekstą. Dar Tomas Čyvas, pamenu, ironizavo Laisvos rinkos instituto monų kryptimi. Tąkart į problemą didesnio dėmesio neatkreipiau, bet pamažu ji atkreipė dėmesį į mane ir ėmė įkyriai lįsti į akis. Kažkuriuo momentu trūko kantrybė ir sumečiau tekstą.

Dabar, šiek tiek apsiraminęs, pasakysiu rimtai. Verslininkai kone pirmą kartą gyvenime susidūrė su aktyviu profesinių ir studentų sąjungų pasipriešinimu. Kas lyg ir rodytų, kad tos sąjungos, bent jau kai kuriais atvejais, veikia. Tai, manau, yra labai gerai. Taip ir turi būti.

Galbūt dar po 10 metų susidarys situacija, kai verslininkams susidūrimas su profsąjungomis taps norma. Tuomet galėsime kalbėti apie sveiką rinką, kurioje atstovaujami įvairūs interesai. Aišku, nebent kuri nors pusė bėgs pas mamą valstybę pagalbos. Žiūrėsim.

Manęs, tiesą pasakius, visa minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) problema labai smarkiai nejaudina. Matyt, dėl to, kad esu valstybės išlaikytinė siurbelė ir man MMA tiesiog negalioja. Nervina tik kai kurie žmonės, savo neišsemiamomis išminties versmėmis skandinantys visus aplinkui. Ta proga parašiau nedidelę pastabą iš darbuotojų barikadų pusės.


skaityti straipsnį „Lietuviška verslo filosofija