Žymės

, , , ,

Esu tikras, kad mintį, kurią išreikšiu paskutinėje pasisakymo pastraipoje, esu girdėjęs ar skaitęs. Nepamenu kur, tad negaliu duoti tikslios nuorodos. Tačiau mintis gera ir ja pasidalinsiu, nes ir klausimas, užduotas man, buvo geras: „Kodėl tu varai tik ant durnų žmonių, bet ne ant valdžios? Juk ji durniausia iš visų!“

Na, reikėtų patikslinti. Varau ir ant valdžios, tačiau nevisai taip, kaip kai kurie. Nevarau ant pasirinktų valdžios struktūrų. Reikėtų, bet beveik nevarau ant žurnalistų ir žiniasklaidos – didžioji dalis jų yra only minions, excercising the will of their corporate masters. Bet bendrai kalbant, varau tik ant durnų žmonių.

Dabar galiu atsakyti ir į klausimą. Tai šiek tiek susiję su dejuokliais dėl Švediškų bankų, aptartais A. Užkalnio bloge. Neturime galutinai susiformavusios politikų profesionalų kastos. Tad tai, ką išrenkame, yra tik nykus atspindys tipažo žmonių, kuriais mes pasitikime, kuriems suteikiame vilčių mums vadovauti. Žmonių, kurie jaučiasi pakankamai kvalifikuoti tokiam darbui. Aš lazdavojuosi ne iš simptomų, o iš problemos. Nes Jūs, mano mieli skaitytojai, taip pat esate valstybės dalis. Viena iš svarbesnių.

Dar vienas dalykas. Būtent tarp žmonių galbūt vieną dieną kada nors ateityje aš atrasiu tai, ko ieškau – kvailybės ribas. Tuomet pasikeis šio blogo paantraštė. Kol kas turiu tik abejotiną kandidatą. Tačiau manau, kad vieną dieną už kantrybę man bus atsilyginta.