Žymės

, , , , , , ,

Susipažinkite: ironija.

Pastebėjau tendenciją, kad rašau arba piktai, arba rimtai. Retai kada parašau ką nors valiūkiškai ir šmaikščiai. Matyt, esu geras niurgzla. O kada gali sau leisti būti didesniu niurgzla, jei ne dabar: pilvas gurgia, o vakarienę gamintis tingiu?..

Buržujaus rašinėliai, Dalios Grybauskaitės pasisakymai apie liberaliąją ekonomiką bei Žmogaus-dunduko aiškinimai, koks J. M. Keynesas buvo dešinysis po mano straipsniu apie universitetus ir jų politiką. Šie trys dalykai… Tiesa sakant, buvo ir ketvirtas, tik jį, manau, įterpsiu į rytojaus rašinį. Kol kas nesakysiu, apie ką jis bus. Šie trys dalykai, bet kokiu atveju, šįvakar nusipelnė mano iškrovos. Pripažinsiu, gana neselektyviai. Leidau medžiagai valdyti mane. O turėtų būti atvirkščiai…


WARNING [N-18]: dėl grubios kalbos besijaudinantieji neturėtų skaityti šio teksto. Nepilnamečiai – irgi.

Pradėsiu nuo dviejų paskutiniųjų, nes jie susiję. Taip pat dėl to, kad Dalia Grybauskaitė, susitikusi su verslininkais, kaip chameleonas prisitaikė prie verslo godojimų. Kažkada, pamenu, klausiau vienos panelės apie Henrį Fordą. Klausiau, jis geras ar blogas žmogus, jei savo darbuotojus prie konvejerių varė kaip vergus? Atsakymas nuskambėjo ironiškai, tačiau taikliai: „Jis buvo geras verslininkas“. Moralė ir verslas nesiderina. Ir neturėtų. Tačiau politika ir verslas – derinasi. Smagu girdėti, kad Miltono Friedmano ir kitų idėjos, išsakytos prieš pusšimtį metų, pagaliau pasiekė mūsų Prezidentės ausis. Kita vertus, nenuostabu, kad dešinioji ekonomikos kryptis A. Ždanovo universiteto iki 1988-ųjų pasiekusi nebuvo. Geriau vėliau, negu niekada. Net kai tokį pokytį lemia reitingai, o ne ekonomikos supračius. Ką padarysi.

Grr... Hm?..

Beje, čia atsakysiu ir į nerišlius mūsų varganus vadybininkėlius ruošiančių ekonomikos fakultetų produkto, rašyti beveik nemokančio, tačiau labai tiksliai pasivadinusio Žmogaus-dunduko psichotišką žodinės trydos srautą apie turto išsaugojimą ir kraštutinę dešinę ekonomikoje. Tiesa, ignoruosiu pasisakymus, kad Nobelio premijos laureatas, pasisakęs už ekonominių procesų prognozes matematinių modelių pagalba (žinau, idėja ginčytina, tačiau ne tai čia esmė), neišmanė matematikos, o tik Žmogus-dundukas ir Chuckas Norrisas ją teišmano.

Tad štai: į kairę ir dešinę ekonomikoje paprastai skirstoma ne pagal tai, ką išsaugoti ar ko neišsaugoti valstybė kėsinasi. Net ir ne pagal tai, ar valstybės įsikišimas ir turto perskirstymas vyksta tyčia ar netyčia. Daug paprasčiau. Kuo daugiau valstybė yra pasitelkiama ekonomikos reguliavimui, tuo labiau spektre į kairę idėjos čiuožia. J. M. Keyneso idėjos yra kairiau už A. F. Hayeko ar M. Friedmano. Keynesas kairysis, anie du – dešinieji. Freedom to act includes freedom to fail. You have failed. Beje, kodėl įvairiausi bukapročiai jaučia pareigą double- ar net triple-postinti? Negi taip sunku visą savo išmintį sudėti į vieną komentarą? Dievaži, tos išminties tikrai nedaug, mieli klaviatūrų kaubojai, pasistenkite sutilpti į vieną komentarą.

Na, ir paskutinis mano sąrašiuke šįvakar – dar vienas ateistinis genijus. Tiesa, jie tik laiko save ateistais, išties jie yra antibažnytininkai. Apie juos rašiau jau ne kartą, straipsniuose „Po vidurnakčio“ bei „Lietuviškas ateizmas?“. Šiek tiek dar čia. Buržujaus tekstukas puikiai įtelpa į kontekstą. Skirtumas pagrindinis tas, kad šis – rišliai parašytas. Su tuo ir sveikinu. Kadangi buvau su visais kitais pakviestas „išreikšti savo asmeninę nuomonę visuose kanaluose“, taip ir padarysiu. Kas užknisa iki mirties šioje incesto padarinių blevyzgoje?

Užknisa, kaip visada, ne problema iš esmės. Užknisa tai, kaip ji pateikiama ir per tai atsiskleidžiantis požiūris į skaitytoją. Pavyzdžiui, valstybės lygio bažnyčių etc. restauravimo finansavimas bei savivaldybės lygio finansavimo nebuvimas yra pateikiamas kaip dvi lygiagrečios, diametraliai priešingos problemos. Tai yra nepagarba skaitytojui: ne visi yra tokie pat bukapročiai kaip to įrašo autorius. Nors, pripažinsiu, į masę taikyta gana taikliai.

Rant in E-Minor

Image via Wikipedia

Antra, tai yra ta pati nyki nykiausia retorika, kurią pasitelkdavo seni geri raudoni, ujdami savo popus po revoliucijos. Nuobodu ir atgyvenę. Sugalvokit, ką nors naujo, jobychmat. Vis išsprūstantys proto krislai (pvz., bažnyčia – privati institucija) ir nusibodę argumentai (pvz., apie bažnyčios kišimąsi į politiką) nuolatos erzina. Kai galų gale stambiu planu parodoma sumušto vaiko nuotrauka, kantrybė trūksta. Supisti pasauliu nepatenkinti išgamos! Jūsų mažose smegeninėse tūnančioms durnoms idėjoms prakišti kaip už gerą neužtenka proto, neužteko nuostabių gąsdinimų, kad Bažnyčia ir Tamplieriai užims pasaulį, tad dabar pasitelkiat sumuštų mažamečių vaikų nuotraukas?.. Matosi, senai beržinės košės negavę. Arba gavę ryškiai per daug. Linkiu, kad kai jums prireiks pagalbos linijos, ji bus pakeista „Maximos“ kokybės linija. Jums padėjus ragelį, aš asmeniškai gyvai Jums sugrosiu trečiąjį šio grojaraščio kūrinį.