Žymės

, , ,

Special for Troy

Postmodernūs individualizmai yra labai gajūs šiuolaikinių žmonių verbalinės diarėjos ir dominuojančios bestuburiškos socialinės pozicijos rėmuose. Tai yra pseudoindividualistinė ameboidiška samprata, paremta perkreiptu liberalios moralės vaizdiniu, teigiančiu, jog kiekvienas mūsų yra labai ypatingas ir savitas, todėl gerbtinas. Bullshit.

Beje, pastarąją pastraipą dedikuoju Giedrei, kuri savo bloge ragina įrašus skaidyti paantraštėmis ir visaip kitaip lengvinti savo skaitytojams. Ot kvailystė. Ta proga pridėjau ją ir prie Mažo blogų pasaulio – gerosios dalies.

Straipsnelis, kurį įtalpinau į kategoriją „Dogma“, yra pavadintas „Apie skonio reikalą“, nes apie tai jis ir yra. Paplitusi nuomonė, kad tam tikros mūsų socialinio gyvenimo sritys yra individualios arba „skonio reikalas“, yra mano taikinys. Kaskart išgirdęs šią frazę noriu tėkšti ją ištarusiam šlapiu skuduru per veidą, tada greitai apibėgti ir skaudžiai skaudžiai užminti ant kulno.

Įrašą dedikuoju visiems šmikiams, besitaškantiems į šalis „skonio reikalais“, kai reikia ir nereikia. Ypač tiems, kurie man aiškina, kad ne man aiškinti, kokia yra gera muzika, o kokia – ne.


skaityti straipsnį „Apie skonio reikalą