Žymės

, , , ,

(cc) museinthecity (Flickr)

Rytas šiandien be kavos. Gana nykus, bet arbata, regis, irgi neblogai. Gal persikvalifikuoti?.. Pažadu apie tai pagalvoti. O dabar – prie reikalo.

Užvakar grumlinas parašė apie cypaujančias 16 metes, tad praleidau visą vakar dieną beklausydamas bbc. Viskas atrodė labai pozityviai – britai kone vienbalsiai pritarė kariniams veiksmams Libijoje, generolai teigė griežtai besilaikysią JTO rezoliucijos nr. 1973 nuostatų. Britai išsiuntė savo Typhoon ir Tornado, laiks nuo laiko numesdami vieną kitą Tomahawk raketą. Prancūzai – Mirage ir Raffale, Kanada – F-18 Hornet. JAV neapsiėjo be B-2, F-16. Išsamesnį sąjungininkų inventoriaus aprašą galite rasti čia.


Nežinau, kaip jūs, bet man tokie dalykai patinka. Labai sėkmingai nubraukia bet kokias abejones dėl Vakarų negebėjimo operatyviai reaguoti į kritiškas situacijas. Regis, politiškai buvo padaryta viskas, kad kiltų kuo mažiau pasipiktinimo. Sutinkama, kad plano nebuvo prieš pradedant karinius veiksmus, tačiau operatyvumas buvo vienintelis privalomas reikalavimas Vakarų atsakui. Dabar liko politika – o joje visi sėkmingai sutaria. Net Barackaas Obama tikino visus, kad JAV karinės pajėgos tik padeda sąjungininkams įtvirtinti JTO rezoliuciją nr. 1973. Ką?! JAV nevadovaus?! Man buvo visai smagu matyti B. Obamą žaidžiantį pagal visų taisykles. Tačiau šįryt atsiverčiau Washington Post.

Ši schema man, tokių niekučių mylėtojui, pasirodė awesome, tačiau vėliau persikėliau į Opinions skiltį, o ten… Norėčiau trumpai reziumuoti dvi cypaujančias šešiolikmetes: Marc A. Thiessen ir Richard Cohen. Pastarasis burnoja, jog Vidurinieji Rytai yra betvarkė ir chaosas, o prezidentas Obama, kaip ir kai kurie jo administracijos nariai, nežino, ar intervencija baigsis Kadhafio nuvertimu. Tai jis vadina neaiškia politikos kryptimi, kuria išreiškiamos idėjos yra untested either by age or experience. Straipsnis baigiasi šventuoju ikirinkiminiu ad hominem, kad B. Obama doesn’t have the stomach išspręsti priplaukusios ankstesnės administracijos užsienio politikos problemų ir negeba vadovauti naująjai kampanijai. Pirmasis autorius, straipsnį pavadinęs dar griežčiau – Obama’s disastrous UN resolution, putoja dėl iš esmės to paties. Prideda, tiesa, vieną triuškinantį argumentą: Obama tarėsi su JTO, o ne su JAV Senatu, prieš įsiveldamas į konfliktą. Siaubas. Tiesa, pats straipsnio autorius pripažįsta, kad, būdamas vyriausiuoju kariuomenės vadu, B. Obama neprivalėjo tartis nei su vienu, nei su kitu. Ar aš vienas čia matau ginčą su pačiu savimi?..

http://verydemotivational.memebase.com/2010/04/19/ demotivational-posters-been-so-angry/

Napoleonas su sviestiniu kremu išties nėra toks riebus, kaip atrodo šiems dviems veikėjams. Galų gale iš straipsnių pradeda aiškėti, kad pykstama dėl dviejų dalykų: a) nežinoma, ar Gaddafis liks valdžioje po karinės intervencijos pabaigos (kitaip tariant, prieštaraujama, kad niekas neturi magiško rutulio, rodančio ateitį), ir b) JAV nevadovauja šiai tarptautinei operacijai. Tiesa, nevadovauja. Prancūzija ją sugalvojo, JAV tik prisideda prie tarptautinių pajėgų. Ir tai yra nuostabus būdas JAV įsilieti į tarptautinę bendriją. Tačiau argi pasaulį iki JAV sienų sutraukę durnojo amerikonų kontingento atstovai gali tai suprasti?.. Ne, jie putoja, kad Napoleone per daug kalorijų. Man regis, jis daug lengvesnis, nei jiems atrodo. Mano nuomone, tai viena iš sklandžiausiai vykdomų, teisiškai pagrįsčiausių ir politiškai vienalytiškiausių tarptautinių karinių operacijų, pastaruoju metu vykdytų per JTO. O kaip atrodo jums?..

p.s. iš anksto atsiprašau visų, kurie čia atėjo ieškodami nekaloringo Napoleono recepto. Pasitelkite fantaziją, užuot smaksoję prie interneto visą dieną, galbūt kas nors ir išeis.